SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-03-02 nr. 745

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Dovilė Tumpytė
Vilniaus variacijos
3

Savaitė 
• Renata Šerelytė
Subjektyvūs akcentai
1
• Naujasis „Bravissimo“
• Orkestrų gastrolės

Muzika 
• Sielos korifėjai – fleita ir džiazas2
• Daiva Tamošaitytė
Tryliktasis orkestro gimtadienis
• Pirmosios „Nepaklusniųjų“ ansamblio gastrolės užsienyje
• Klaipėdoje – XI tarptautinis festivalis „Skambanti banga“
• KONCERTAI1

Dailė 
• Emilija Budrecka
Piešiniai ir įvairūs darbai
6
• Monika Krikštopaitytė
Šis bei tas
29
• Justina Augustytė
Nauja meno erdvė
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Audronis Liuga
Angelų laikas
1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Apie moteris
• GIT debiutas Rokiškio teatrų festivalyje
• Kiekvienas karas – beprasmiškas
• Geri ketinimai
 Klaipėdiečiai pristatys „Kelią į Damaską“
• Naujas KVB šokio spektaklis1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Linco ir Vilniaus „romanas“1
• Seimo rinkimus menininkai pavers kultūros projektu4
• Ateik į viešą idėjų pristatymą2

Pasaulyje 
• Sirenos daina6
• Paulina Pukytė
Mes laimėjome!
4

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Klaipėdiečiai pristatys „Kelią į Damaską“

premjeros

[skaityti komentarus]

Kovo 6 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Klaipėdos dramos teatras pristato naujausią Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį „Kelias į Damaską“ pagal Augusto Strindbergo pjesę. 2006 m. Norvegijoje puikiai įvertintas Koršunovo pastatymas paskatino režisierių ir Lietuvoje imtis to paties kūrinio.

Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų literatūros klasikas, dramaturgas, romanistas. Jo pažiūras ir kūrybą paveikė G. Brandeso pozityvistinė estetika, E. Zola natūralizmas, F. Nietzsche’s, E. Svedenborgo filosofija. Savo pasaulėjautą Strindbergas apibūdino kaip romantizmo, pietizmo, realizmo ir natūralizmo konglomeratą. Tarp žymiausių Strindbergo kūrinių – istorinės dramos „Meistras Ulofas“, „Gustavas Vaza“, „Kristina“, romanai „Raudonasis kambarys“, „Bepročio išpažintis“, „Vienišas“, dramos „Freken Julija“, „Mirties šokis“, „Tėvas“, „Kreditoriai“, trilogija „Į Damaską“ ir kt.

Trilogija „Į Damaską“ (1898–1904) yra vienas rečiausiai statomų, labiausiai autobiografinių Strindbergo kūrinių. Tai dvasinė drama, kurioje gyvenimo prisiminimai ir atsakomybės našta gniuždo ir sykiu skatina žengti savęs pažinimo keliu. Negailestinga ir atvira pjesė parašyta tuo metu, kai Strindbergas gydėsi Paryžiaus psichiatrinėje klinikoje. Kaip teigė pats Strindbergas, „Į Damaską“ pradėjo naują jo gyvenimo ir kūrybos etapą.

Anot vėl prie „Kelio į Damaską“ grįžusio Oskaro Koršunovo, tai viena sudėtingiausių ir erdviausių Strindbergo pjesių, suteikianti galimybę turtingai teatrinei kalbai. Niekas, išskyrus I. Bergmaną, nėra pastatęs visos šios Strindbergo trilogijos, kurios medžiagos užtektų dešimčiai spektaklių.

„Joje jis permąsto vidutinio amžiaus vyro gyvenimą, kalba apie kūrybą, meilę, Dievo paiešką, tikėjimą, netikėjimą, savo gyvenimo tikslą, apie kūrybos ir meilės nesuderinamumą, vyrą ir moterį, jų nenumaldomą norą būti kartu ir tos būties nepakeliamumą. Tai temos, kurios man svarbios šiuo gyvenimo laikotarpiu. Aš pats jaučiuosi pakeliui į Damaską. Mes visi esame pakeliui. Ir visi šioje kelionėje esame akli, kaip kad ir šventas Paulius buvo aklas prieš tą apakimą, kurį patyrė regėdamas Dievo apsireiškimą, – sako režisierius. – Man įdomiausia šioje pjesėje veiksmo vieta. Mes taip iki galo ir negalime įspėti, kurgi jis vyksta. Ar pagrindinis personažas jau miręs ir kelias į Damaską – jo pomirtinė kelionė, ar tai jo buvimas skaistykloje, kur jis susiduria su kankinančiais savo sąžinės fantomais, o gal tai tiesiog pjesės autoriaus susitikimas su savo literatūriniais personažais. Būtent šios Strindbergo pjesės metageografija suteikia teatrui ypatingą kalbos raišką. Šia medžiaga Norvegijoje sugebėjom prabilti apie tai scenoje ir rasti atgarsį žiūrovų protuose, širdyse. Tai svarbiausia. Tikiuosi, kad tai gali įvykti ir Lietuvoje. Pastatymai Norvegijoje ir Lietuvoje skiriasi ne tik todėl, kad antrą sykį prisiliesdamas prie tos pačios medžiagos galiu daug ką permąstyti ir tiksliau įvardyti, bet pirmiausia todėl, kad čia vaidina kiti aktoriai. Kūrinys provokuoja asmenines aktorių patirtis, tad ir spektaklis išaustas iš jų individualių potyrių.“

Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Eglė Barauskaitė, Vytautas Paukštė, Igoris Reklaitis, Regina Šaltenytė ir kt. Spektaklio scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika, vertėjas Gintaras Grajauskas.

Klaipėdos dramos teatro ir OKT/Vilniaus miesto teatro inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
6:04:36 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba