SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-05-28 nr. 616

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiktiškasis laikinumas3

Muzika 
• Vaclovas Juodpusis
Sugrįžo Vladas Jakubėnas
1
• "Kalbėjimas" Japonijoje2
• Jūratė Terleckaitė
Visi nori šokti
3
• Ar papuoš Vytauto Mačernio festivalis žemaičių kraštą?5
• Vilniaus festivalio akiratyje
• Giedrė, Saulė, šviesa1
• "Sugrįžimų" pabaigai
• KONCERTAI

Dailė 
• Vida Mažrimienė
Unikaliosios knygos
• Ieva Koncytė
Mes ir Gedimino prospektas
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Alma Braškytė
Utopijos: bėgimas nuo tikrovės
• "Nusiaubtos šalies" utopija Vilniuje
• Naujas "Krantų" numeris1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Tarantino ir Kanuose yra Tarantino
• 57-ojo Kanų kino festivalio prizininkai2
• Živilė Pipinytė
Priešais vienatvės langą
 Jei nesušalsim1
• Senieji paribiai naujojoje Europoje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Laima Kreivytė
Šiaurės maršrutai: Kopenhaga
4

Anonsai 
• Kultūros ministerija skelbia atvirą konkursą3

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Kinas

Jei nesušalsim

nauji filmai

[skaityti komentarus]

iliustracija

Filmus apie katastrofas žiūrime todėl, kad jie baigiasi gerai. Kaip ir pasakos. Rolando Emmericho "Diena po rytojaus" ("Day after tomorrow", JAV, 2004) pasakoja apie katastrofą, kurią Žemė iš tikrųjų išgyveno prieš daug tūkstančių metų, kai ledynmetis išnaikino net mamutus. Tik ledynmetis Emmericho filme perkeltas į mūsų laikus. Iš čia kyla ir pasakos efektas, nes žiūrint, kaip šių dienų Niujorką staiga užlieja fantastiško dydžio vandenyno banga, o paskui miestas po truputį tampa ledo dykuma, be abejo, kelia pasakos įspūdis. Juolab kad filmas išsaugo ir pasakos optimizmą, nes galiausiai viskas baigiasi gerai, nuo šalčio išsigelbsti net benamio šuniukas, kartu su savo šeimininku atsidūręs Niujorko bibliotekoje. Šis optimizmas grindžiamas tikėjimu, kad iš esmės žmonės yra geri, kad juos siejantys jausmai yra tvirti ir todėl jie sugebės išgyventi net ledynmečio sąlygomis.

Šia idėja paremtas ir siužetas. Metereologas Džekas Holas (Dennis Quaid) yra darboholikas, dar ir apsėstas idėjos, kad pasauliui gresia naujasis ledynmetis, jei didžiųjų šalių vadovai nesusiims ir nesiliaus beatodairiškai išnaudoti gamtos išteklių. Tačiau ledynmetį prasidėsiant jis prognozuoja maždaug po kelių šimtų metų. Tad staiga atšaląs klimatas yra netikėtumas ne tik JAV prezidentui, bet ir Džekui. Dėl Džeko aistros tyrimams, atliekamiems įvairiausiuose pasaulio kraštuose, kenčia jo šeimyninis gyvenimas, Džeko dėmesio stinga jo vieninteliam sūnui Semui (Jake Gyllenhaal). Prasidėjus ledynmečiui, Semas yra toli nuo namų – Niujorke. Tačiau jis sugeba prisiskambinti tėvui ir gauna vertingų nurodymų, kaip kovoti su gyvybes naikinančiu šalčiu. Grupelė žmonių kartu su Semu užsibarikaduoja bibliotekoje ir degina knygas, kad išsaugotų nors minimalią šilumą. Degina viską ir laukia pagalbon skubančio Semo tėvo...

Rolandas Emmerichas ne pirmą kartą kurią katastrofų filmą ("Nepriklausomybės diena", "Godzila"), todėl jis gerai žino žanro taisykles: irracionalų siaubą turi atsverti šilti žmogiški jausmai ir prisirišimas. "Dienoje po rytojaus" ledynmečio fatumą nugali tėvo meilė, ir tuo viskas pasakyta.

Tačiau, be abejo, žanras diktuoja ir kitas taisykles: žiūrovas turi būti apstulbintas staiga atsivėrusios katastrofos didybės, pašiurpęs nuo gigantiškų griovimo vaizdų. Emmerichas ir su tuo susidoroja meistriškai. Kompiuteriniai efektai sukuria universalios katastrofos vaizdą, nors iš esmės rodomas tik stingstantis Niujorkas. Ko verta kad ir iki pusės vandenynan panirusi apledėjusi Laisvės statula – naujojo pasaulio simbolis – ar po rusų laivą, kurį milžiniška banga atnešė į Manheteno gatvę, besiblaškantys vilkai. Manau, kad kraujas gyslose stings ne tik permanentiškai šąlantiems lietuvaičiams, bet ir arabams teroristams, kurie siekia kažko panašaus, tik kitomis priemonėmis.

Ledynmetis suteikia režisieriui progą ir šiek tiek pamokyti išdidžiuosius amerikiečius, kreivai žiūrinčius į vadinamąjį trečiąjį pasaulį. Būtent Meksikoje randa prieglobstį amerikiečiai, bėgantys nuo juos užplūdusio šalčio. Tik tada jie supranta, kad trečiajam pasauliui padėti verta. Tačiau moralas lieka moralu, pasakai jis būtinas. Kaip bus iš tikrųjų? Pagyvensim – pamatysim (jei nesušalsim).

Živilė Pipinytė

 

Skaitytojų vertinimai


11552. lelia :-) 2007-11-17 20:26
cool filmas galetu tokiu but daugiau..................

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:01:59 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba