SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-02-23 nr. 744

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Nes iš tolo vis šypteli mūza3

Muzika 
• Edmundas Gedgaudas
Tęsiasi pianistų vakarai
1
• Beata Leščinska
Akimirka amžinybėje
• Kamilė Rupeikaitė
Žodžių pynė Profesoriui
1
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Amžinas pavasaris
2
• KONCERTAI

Dailė 
• Vytautas Michelkevičius
Žvilgsnis į „Transmediale“
• Vidas Poškus
Meandrai erdvėje
• PARODOS1

Literatūra 
 Paskutinė Jurgos kelionė18
• Liūtas Mockūnas (1934–2007)
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Tarp teatro ir reginio
1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Filmai pragmatikams ir ne tik
• Liūdni ir drąsūs kino riteriai
• Erelių iš gretimo medžio gyvenimas
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Nenugalimas miestas1

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Rūgštus veidas
16

Anonsai 
• Šilutės rajono savivaldybės administracija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Paskutinė Jurgos kelionė

in memoriam

[skaityti komentarus]

iliustracija

Jurgai sunkiai sergant, vis vien tviskėjo viltis. Trapi. Gležna. Ir kartu – nepažeidžiama. Ji liko tokia ir Jurgai išėjus. Stebuklo viltis, neįveikta mirties.

Keistas ir naivus dalykas yra žmogaus tikėjimas, bet ar gali kas nors kitas atsilaikyti prieš logišką ir racionalią mirtį, sudedančią mūsų gyvenimo rankraštyje visus skyrybos ir jungties ženklus?..

Rašydama šiuos žodžius, nesistengsiu prilygti „Lietuvos ryto“ sakiniams apie Jurgą. Apie jos gyvenimą, draugus ir bičiulius, kūrybą ir kovą. Nenoriu rašyti laikraštinės publicistikos naudodama jos raiškos priemones. Todėl šį in memoriam rašyti nelengva. Nes reikia paliudyti ne garbinimą, žavėjimąsi, populiarumą, o tai, kas išlieka sudegus gyvenimo rankraščiui – kūrybiškumą. Raiškos alkį. Asmenybės unikalumą, privertusį vienus žavėtis, o kitus galbūt nekęsti ir pavydėti. Stiprios, neeilinės asmenybės – o Jurga tokia ir buvo – visuomet susilaukia prieštaringų vertinimų. Ir nors aš, prisipažinsiu, nesu fanatiška Jurgos kūrybos gerbėja ir nesižaviu Rytų religijomis ir kultūromis, mielai pritarsiu vienam Jurgos bičiuliui, sakiusiam, kad nepaisant „asmeninio įžeidimo“ (tokią reakciją neretai sukeldavo jos kūryba) Jurgos knygų nebuvo įmanoma nepastebėti. Neskaityti. O kad perskaičius sukildavo tas „asmeninio įžeidimo“ jausmas – galbūt taip būdavo patikrinama mūsų vertybių hierarchija, tikėjimo ir meilės samprata. Ir gebėjimas suprasti bei atleisti. O polemikos, ginčo žiežirbos, susikirtus kūrybingoms natūroms, yra kur kas svarbesnis dalykas nei adoracija.

Jurga visados buvo tarp dviejų ugnių: kritikų vertinimų ir publikos simpatijų. Ir reikėtų be jokių išsisukinėjimų pripažinti, kad pastarųjų jai netrūko, ir mes, rašantieji, galėjome arba pavydėti, arba dar labiau stengtis. Jurgos kūryba vertė klausti, provokavo, jos kūriniai niekada nepraplaukdavo pro šalį kaip tylūs „normalios“ literatūros laiveliai. Kur jau ten... Jeigu literatūrai tiktų jūriniai terminiai, būtų galima sakyti, kad Jurgos knygos skaitytoją pasiimdavo abordažu. Skamba gal kiek ir piratiškai, bet šiame brutaliame pasaulyje tai atrodo kaip savotiško švelnumo gestas.

Ir nors Jurga daugelio mūsų atminty liko kaip narsus karys, be baimės ir jausmų maišaties pasitikęs mirtį, kas būtų pasikeitę, jeigu ją būtų aplankiusi abejonė, silpnumas, liūdesys, klausimas: kodėl visa tai atsitiko?.. Ar nuo to ją mylintiems ji būtų tapusi mažiau brangi?.. O Dievui – mažiau reikalinga?..

Artimųjų meilė ir globa, kūrybos ir gyvenimo pilnatvė, apsupusi ją paskutiniais gyvenimo metais, liudija, kad gailestingumas ir malonė egzistuoja. Malonė egzistuoja ir pamirštiems, apleistiems, neįvertintiems. Ji neskirsto mūsų į kastas.

Tai, kad Jurga su skaitytojais atsisveikino būtent poezijos knyga, – sakyčiau, kūrybinio išsipildymo ženklas. Galbūt netgi pranašiškas akcentas. Nes Dievas pasaulį sukūrė poetinio žodžio galia, kuria savinaikos graužiamas pasaulis seniai nebetiki.

Šv. Pranciškus Asyžietis sakė, kad mūsų kūnas – tai celė joje gyvenančiai dvasiai. Ir mirtis tėra sesuo, kuri atidaro celės duris. Ramios Tau kelionės, Jurga, į Amžinuosius namus.

Renata Šerelytė

 

Skaitytojų vertinimai


9627. audrone urbonaite :-( 2007-02-27 21:54
Renata, Jums turetu buti geda rasyti si teksta. Jus tiesiog pasiskaitykite tai, ka rasete ir publikavote VISAI NESENIAI, kai Jurga gulejo ligos patale ir jai labai reikejo zmogiskos, jau nesakau KOLEGISKOS, uzuojautos. Atleiskite, bet fiziskai bloga skaityti si Jusu teksta. Kad ir kaip butu sunku prirasyti zodi PAGARBIAI, bet prirasau. Audrone Urbonaite

9629. krankt2007-02-28 04:59
Serelyte viska zino: kad dievas sukure pasauli kaip poezija, kad Jurga buvo jam didziai reikalinga, kad jos kuryba buvo verta demesio ir kad kunas yra viso labo tik kazkokia celiuke su durelemis, na - zino viska viskiausia. Tik nezino, kas yra geda. :(

9631. Siūlas2007-02-28 14:32
Zinote, o man labai gudu pasidare. Gal geriau visi patylekime.

9632. Trys šimtai dešimt 2007-02-28 16:44
Man atrodo, Renata parase labai pagarbu ir sazininga zodi. Ir uz tai nera ko ant jos pykti. Tai is viso pirmas mano skaitytas nekrologas, kai pajunti ne tik netekties skausma, bet ir koks zmogus buvo, kaip veike aplinka, kaip tam tikra rasanciuju dalis i tai reagavo. Taip parasyti reikia ne tik drasos, bet ir pagarbos zmogui, apie kuri rasai. As jauciu ta pagarba visame tekste. Aciu.

9637. krankt Siului2007-03-01 02:30
Jei tau gudu, tai tu ir tylek. O man dviveidyste nepatinka.

9638. zr2007-03-01 13:01
Problema ta, kad Lietuvoje rašantis žmogus atlieka visą puokštę vaidmenų: jis ir beletristas, ir kritikas, ir apžvalgininkas, ir netgi nekrologų autorius. Tokia įvairiapusiška veikla nepalieka galimybės formuluoti ir nuosekliai laikytis vienos konkrečios pozicijos, kompromisai ir prieštaravimai sau pačiam tampa beveik neišvengiami. Šerelytės, kuri pati rašė briedus moteriškiems žurnalams, tačiau smerkė už paviršutiniškumą Ivanauskaitės romanus, fenomenas yra graudžiai pamokantis. Pati nesugebėjusi iki galo išspausti nė vieno romano (rekordas - maždaug du trečdaliai), kartu su akademiniu dramblio kaulo bokštu smagiai vertė nuo literatūros pjedestalo kolegę, kurios kūriniams bent formos vientisumo požiūriu nieko negalima prikišti. Suprantu Audronę, kuri gerai jautė neeilinį (bet viešai apsimestinai ignoruojamą) Jurgos jautrumą kritikai. Suprantu ir Renatą, kuri besiplėšydama šen bei ten pateko į savo pačios visuomeninių vaidmenų spąstus. Principinga asmenybė tokioje situacijoje būtų atsisakiusi rašyti nekrologą autoriui, kurio tekstams nekrologą paskelbė gerokai anksčiau. Antra vertus, tai galima suprasti ir kaip pavėluotą atsiprašymą, ir kaip protestą prieš klaidingą asmenybės ir kūrybos meninės vertės tapatinimą. Jei Renatai nepatiko Jurgos romanai, tai dar nereiškia, kad jos, kartu viešėdamos knygų mugėse svetur, nesikalbėdavo ir nesisveikindavo. Šiame tekste kaip tik ir pasigedau šiltesnių žmogiškų detalių, kurių vietą užgrobė dabar niekam nebereikalingi sentimentai ir vertinimai.

9640. Siūlas krankt2007-03-01 15:00
Bent jau is pagartbos velionei nepurkstaukime cia!!! Pasilaikykime savo nuomone sau. O teisybes nera . Ir neieskok.

9641. JL12007-03-01 15:13
Iš tiesų, negi negalima pasižiūrėti į situaciją ne pro teisuolių akinius? Šie komentarai tik liudija, kad autoriams jų tiesa atrodo svarbesnė už Jurgos paminėjimą. Renata su derama pagarba parašė nekrologą taip, kaip jai atrodo - ir gana tiksliai apibūdino situaciją. Kam reikia vaidinti geresnius, nei esame? Gal liaukimės čia ginčijęsi ir geriau pamastykime apie gyvenimo pervartas tyliai.

9642. stebetoja2007-03-01 17:52
Nekrologai rasomi is meiles ir pagarbos. Sumaisyti zanrai. Toks komentavimas - ciniskas. Galima butu suprasti, jei autore kalbetu pati tik apie savo pavyda, kurio negebejo nuslepti, kai Ivanauskaite romanas buvo isrinktas populiariausiu. Pavydeti mirstanciai rasytojai ir skelbti savo abejones del jos talento (Metai, 2006, balandis), kazka plepeti apie viesuosius rysius, kai si is paskutiniuju bando isgyti - mano galva tai absoliutaus emocinio bukumo dokumentas. Jurga skaite tuos nelemtus "Metus" ir tai ja zeide. Net jei tai atgaila ji neturetu buti viesa.Taciau nepanasu, kad Serelyte del ko atgailautu. Ji linkusi skirti vertes ir tuos, atsieit, kitus pavyduolius, teisti. Renata, ismokite patyleti.

9643. krankt2007-03-01 17:53
Ar matote, kas virsuje parasyta? "Skaitytoju vertinimai". Jusu raginimai mums patyleti yra visai nereikalingi. Ir apie Jurga bus dar ilgai kalbama, tikrai ilgiau, nei apie Serelyte.

9644. Siūlas krankt2007-03-01 21:39
Gal gydikis, arba rasinek delfyje.

9645. Vardas arba parašas2007-03-01 22:40
Atrodo, kad ne Jurgai, o "stebetojai" Serelyte uzkliuvo, nes niekaip nepalieka gyvu ir mirusiu ramybeje. Ir kodel atgaila negali buti viesa, jei mirtis gali buti viesa?

9646. krankt siului2007-03-01 23:01
Ar pats esi daktaras, kad visiems cia i kaire ir desine patarimus ir diagnozes dalineji?

9647. Siūlas krankt2007-03-02 14:39
Tylek, zmogau, geriau tylek.

9648. Vailokas2007-03-02 15:11
Šis žanras neleidžia meluoti. Dar labiau gerbiu Renatą ir, atleiskit, bodžiuosi tomis Jurgos mortirologinėmis brigadomis, kurios neleido jai ramiai ir tyliai numirti, visokios Varanavičienės su Puipomis ir komsomolke pasirūpino privatizuoti net žmogaus mirtį. Mačiau, kaip tos govedos ėjo į Bernardinus, bet nežinojo pro kurias duris į bažnyčią įeinama. Koks jų suvaidintas tikėjimas - tokia ir meilė.

9649. kiskis p vialokui2007-03-02 16:07
pataikyta i desimtuka. meile trunka tiek kiek gali gauti naudos.

9653. oho2007-03-02 22:24
kas cia dedas!

9679. liudna :-) 2007-03-06 22:19
tikrai grazus atsisveikinimo zodis, toks kurio negeda skaityti ir nereikia nieksiskai galvoti apie zmones kurie is rasytojos mirties nori sensacijos.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:00:00 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba