SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-11-24 nr. 732

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Griuvėsių kultūra
36

Muzika 
• Laimutė Ligeikaitė
Nepaklusniųjų atradimai
• Helmutas Šabasevičius
Rudens debiutai
1
• Gitaros ir kamerinio orkestro derinys
• Japonijos fondo dovana melomanams
• Dirigento Vytauto Lukočiaus sėkmė konkurse Suomijoje10
• Paminėtas Čikagos operos jubiliejus
• Miesto apdovanojimai kultūros veikėjams
• KONCERTAI

Dailė 
 Giedrius Gulbinas
Pragmatizmo link
17
• Emilija Budrecka
Nuogas menas
• Dalia Šivickaitė
Palaidūno karjera
5
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Goda Dapšytė
Kai susitinka Jis ir Ji
• Aktoriui Laimonui Noreikai – 80
• Operos savaitė
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Universalios problemos ir unikalūs likimai
• Živilė Pipinytė
Kai klišė kalbasi su kliše
• Kitaminčių rezervatas
• Lietuviško kino pripažinimas Amsterdame
• Mediateka pristato Jono Meko kolekciją
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Europietiška dimensija

Miesto veidas 
• Nijolė Nevčesauskienė
Medinis Vilnius vaikų akimis
2

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Café Royale
11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Pragmatizmo link

Komfortabilus institucinis jaunųjų požiūris

Giedrius Gulbinas

[skaityti komentarus]

Pastaraisiais metais naujo/jauno meno paieška Lietuvos meno pasaulyje įgavo išties įspūdingą pagreitį, tokį, kad net galima įžvelgti „XXI a. suomiškojo futurizmo“ apraiškas. „Aplenkiant istoriją“  („Faster than history“, 2004) – „Kiasma“ modernaus meno muziejuje vykusios parodos pavadinimas – gal ir nėra tiksli sąvoka šiandieniams procesams Lietuvos meno pasaulyje nusakyti, bet tam tikra prasme artima tam. Atsitiktinai ar neatsitiktinai „3xpozicijos“ projekto, inicijuoto aktualizuoti fotografijos ir videomeno bei medijų būsenas platesniame šiuolaikinio meno kontekste, viena iš koncepcinių ašių – postfotografija – idealiai iliustruoja „Kiasma“ muziejuje vykusios parodos koncepcinį lauką. Parodoje „Aplenkiant istoriją“ siekta pateikti kryptingą požiūrį į tai, kas Rytų ir Centrinės Europos regione įvyko XX a. dešimtajame dešimtmetyje (ir vis dar vyksta šiandien) – sparti integracija ir Vakarų praktikos perėmimas. Ką Vakarų pasaulis išgyveno per penkiasdešimt metų, tą Rytų ir Centrinės Europos regionas bandė perimti per dešimt. Į „3xpozicijos“ parodos kuratorinę strategiją galima būtų žiūrėti kaip į bandymą kvestionuoti medijos vietą ir reikšmę šiuolaikinio meno praktikoje arba kaip į bandymą reaktualizuoti Vakarų pasaulio 9–10-ojo dešimtmečių šiuolaikinio meno diskurso elementus lokaliame fotografijos meno kontekste.

„Post“, „postmeno“ ir „hiper“ kategorijos, aktualizuotos Vakaruose praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais ir siejamos su J. Baudrillard’u, A. Kaprow, A.C. Danto  ar leidinyje „Fotografija“ minėtu W.J. Mitchellu  ir kitais, dar kartą aktualizuojamos šiandieniame lokaliame kontekste, puikiai iliustruoja parodos „Aplenkiant istoriją“ pastabas: regiono meninių praktikų specifiką – forsuotus integracinius procesus. Tačiau „3xpozicijos“ projekto atveju meno istorija tiesmukai necituojama. Kompleksiškumo (internetinis bendruomenės dienoraštis, leidinys „Postfotografija“, paroda, parodos katalogas, vieša diskusija) ir atvirumo (bendruomeninis – „wiki“ – kuratorystės principas) strategijos suformuoja daugiasluoksnę kūrybinę platformą, sintezuojančią heterogeniškas praktikas ir patirtis. „3xpozicijos“ kompleksiškumas neabejotinai laikytinas šio projekto stipriąja savybe.

Virtualioje erdvėje per pastaruosius šešerius septynerius metus nepaprastai išplito virtualios komunikacinės-kolaboracinės platformos, dar vadinamos „wiki“, paremtos viešumo, atvirumo, bendraautorystės ir demokratiškumo principais. Panašių principų taikymas akcentuojamas ir šiame projekte. Negana to, šiuos demokratijos principus bandoma perkelti iš virtualios į fizinę erdvę. Pasinaudojus „3xpozicijos“ internetine svetaine ir subūrus atvirą bendruomenę su vieša diskusijų platforma, sudarytos sąlygos plėtoti bendraautorinę kuratorinę strategiją ir realizuoti ją per parodą Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje.

Viena vertus, variacijos tarp demokratinės (viešos ir atviros) virtualios aplinkos, institucinio leidinio ir hierarchizuotos galerinės erdvės kelia tam tikrų abejonių šio projekto politika. Kita vertus, tas pats projekto multidimensinis kompleksiškumas ir heterogeniškas diskursas anuliuoja galios mechanizmus ir sudaro prielaidas laisvoms (gal net šiek tiek chaotiškoms ir nekontroliuojamoms) praktikoms.

Vienais ar kitais sumetimais grįstas projekto iniciatorių sprendimas susieti kulminacinę projekto prezentaciją su „Prospekto“ galerija leidžia įžvelgti bendrą institucionalizavimosi tendenciją šiuolaikiniame jaunųjų mene.

Grįžtant į straipsnio pradžią, kur bandoma pabrėžti suintensyvėjusius naujo/jauno meno reprezentacijos procesus Lietuvos meno pasaulyje, norėtųsi į „3xpozicijos“ projektą pažvelgti bendresniame, platesniame kontekste ir pristatyti jį gretinant su panašaus profilio projektais, tokiais kaip „Entuziastai“, „Saviobjektai“, „Savi subjektai“, taip pat pabandyti įvardyti tam tikras institucines tendencijas.

Geriausia būtų pradėti nuo klausimų: kas leidžia šiems parodiniams projektams būti tokiems skirtingiems ir kartu tokiems vienodiems? Kuo jie įdomūs institucinių sąveikų ir santykių aspektu?

Pirma, tai nuolatinis meno pasaulio naujumo ir atsinaujinimo poreikis, kuris visuose šiuose projektuose pasireiškia per programiškai atvirai ar latentiškai užkoduotas naujo/jauno kategorijas. „Entuziastams“ tai – debiutas, „Saviobjektams“ – jaunųjų Lietuvos menininkų kūryba, „Saviems subjektams“ – jaunosios ambicijos, „3xpozicijai“ – smalsumas ir ieškojimas.

Antra, visi šie projektai vienaip ar kitaip susiję su pagrindinėmis institucijomis, atstovaujančiomis vizualinius menus: ŠMC, ŠDIC, LFS, LDS, LTMKS.

Trečia, reikia nepamiršti ir šių projektų iniciatyvos išeities taškų. Šiuo atveju galima nurodyti dvi pagrindines tendencijas: iniciatyvą iš viršaus („Entuziastai“ ir „Saviobjektai“) – ir iniciatyvą iš apačios („Savi subjektai“ ir „3xpozicija“). Čia reikia pabrėžti, kad visi parodiniai projektai realizuoti per institucijas, esančias reprezentacinėse urbanistinėse erdvėse. Atidžiau pažvelgus matyti, kad šios erdvės turi svarų statusą ne tik meno pasaulyje, bet ir žymi ekonominių, politinių ir socialinių galių sankaupą bendresniame visuomeniniame kontekste. Jos visos išsidėsčiusios miesto centre, intensyvaus eismo gatvėse (pėsčiųjų zonose): ŠMC – Vokiečių g., „Prospekto galerija“ – Gedimino pr., Radvilų rūmai – Vilniaus g., „Šv. Jono gatvės galerija“ – Šv. Jono gatvėje.

Nors institucija yra universali socialinių santykių būsena, kiekvienu atveju ji yra specifiška. Lietuvos meno pasaulis – ne išimtis, ir čia galioja tam tikri principai. Gana dažnai institucijos sąvoka redukuojama iki fizinės erdvės ar formalios organizacijos reikšmės, pavyzdžiui, galerijos, administracijos ir menininkų sąjungos.

O, tarkim, neformalios kūrybinės grupės, klestėjusios prieš 15 metų, vėliau nunykusios ir šiandien jaunosios kartos dar neišplėtotos kaip kūrybinių kolaboracijų formos („Baltos kandys“, „Cooltūristės“), silpnai veikia meno pasaulio institucininę savivoką.

Gal erdvės ir organizacijos aspektų aktualumas, institucinių santykių praktikos ir formų nunykimas atskleidžia lokalaus institucinio gyvenimo kritinius taškus?

Organizacijos aspektą, šiuo atveju traktuojamą kaip organizaciniai gebėjimai, šiandieniame meno pasaulyje gal ir galėtume nurodyti kaip didelį privalumą, tačiau erdvės aspekto problematiškumas labai abejotinas, nebent atsižvelgtume į ekonominį ir politinį interesus. Alytaus bienalė tam tikra prasme tai patvirtina.

Tad kas gali dirginti šiuolaikinio meno pasaulio „institucinį nervą“? Aukščiau išvardyti teiginiai gali suponuoti nunykusią-supuvusią komunikaciją, nenorą ir negebėjimą susitarti ir bendradarbiauti įvairiais lygmenimis. Gal dėl to didžiosios dalies jaunosios kartos pasirinkimas yra iš anksto nulemtas? Tam tikra prasme nuolatinis dairymasis į isteblišmentą yra lengviausias ir mažiausiai kūrybiškas savirealizacijos ir savęs įteisinimo būdas. Šiame kontekste visuotinė naujo/jauno institucionalizacijos tendencija, kaip reiškinys, kelia tam tikras abejones. Kodėl šis ritualas toks tvirtas, mažai kintantis ir visų pripažįstamas? Į tai geriausiai galėtų atsakyti lakoniškas Mareko Wasilewsky  ir Roddy Hunterio  interviu apibendrinimas, tai – institucijos infrastruktūros teikiamas komfortas, kuriuo menininkas naudojasi. Tai dar kartą paliudija organizacinio aspekto svarbą meno scenai.

Pastaruoju metu politinis ar ekonominis aspektai dominavo instituciniame diskurse, mažai tepalikdami vietos platesniam požiūriui. Ar institucijos galios problemos eskalavimas adekvatus visapusiškam požiūriui? Ar tai nėra gilesnių problemų maskavimas ar ignoravimas?

Esamoje situacijoje menininko ir institucijos santykių pavyzdžiai liudija pragmatiškų santykių nusistovėjimą. O pragmatiški santykiai irgi gali būti vertinami įvairiai.

 

Skaitytojų vertinimai


8961. 3112006-11-27 12:20
pragmatizmas pamatine jaunosios kartos busena. visos minimos parodos tik iliustruoja instituciju prievarta ir gundymus."entuziastuose" dalyvauja visi ka kviecia,nors veliau ir kritikuoja (zr.Sapokos straipsnius www.letmekoo.lt),"savisubjektai"kritikuoja si bei ta is smc bet naudojasi ju technine pagalba,o ir autoriai vel keli is "entuziastu", "savi subjektai" lyg ir nuskriaustuju paroda, bet keistai nugula i Lietuvos Krutiniu sajungos galerija. "3x.." glaudziasi foto sajungos erdveje,kuria gudria patriarchas sutkus perduoda neva i jaunimo rankas,paklusnus jaunimas ir saugus naujo ir seno menoatstumas(o kur visokie pauksciai, pacesos, trimakai-jie viduriukas ir aktyviai pavojingi gebantys demaskuoti ir zinanys fotosajungos istorijas) . Siame instituciju ringe demokratiskiausiai atrodo LTMKS uzleisdami savo virtualia erdve visiems kritiskiems diskursams, kitos kiek zinia net neturi(ubagai), taciau kiek zinoma daugelis jos nariu vienaip ar kitaip sekmingai naudojasi kitu isvardintu instituciju prievartiniais pasiulymais pvz "emisija". drauge su smic "savisubjektai". visiskas "pravalas"parodoje" Neo pop menas lietuviskai",tenka konstatuoti, kad siais laikais formuojasi instituciju prievarta, meninkas ar jaunas ar senas turi ismokti pataikavimo galios turetojams nuo kuizino iki krutinio, nuo vartu zuokijos iki smic budrijos pagarbiai Nr311

8967. +++++++2006-11-27 22:45
taigi pragmatizmas. deja visi rimtesni jauni artistai varo i reklamele ir babkes kala.mato koks katik buvusiu jaunu likimas - kankintis uz stipendijas ar plenerus -juokinga

8977. Spam: Lorena Erwin2006-11-28 14:12
visur tie patys zmones tiek kuruoja, tiek dalyvauja, tiek atsiliepia, tiek pakritikuoja ir tie patys reklamelej dirba. ir po to patys su savim padiskutuoja. ir niekada nepasidziaugia.nes turbut buna "va kur man jus jau...". tada paiesko nauju ir tu paciu, atranda ir toliau verda tas pats per ta pati kose, kurioje mato: kartu skirtumus, institucijos ir menininko, menininko ir reklamos priespriesa ar prievarta...ir vis galvoja kas cia ne taip?

8979. Lina2006-11-28 15:17
Nemanau, kad atsirėmimas į institucijas yra kažkokia problema; veikiau - natūrali eiga, padaranti tam tikras praktikas prieinamas platesnėms auditorijoms. problema, kai visuotinis institucionalizavimasis nurodo ne tiek į institucijų egzistavimą ar tam tikrą dominavimą, kiek į institucijų angažavimąsi viena ar kita linkme - jeigu institucija yra pasirengusi priimti tik tokias praktikas, kurios 100 proc. atitinka jos kanonus. kita vertus, institucionalizavimosi reiškinys kaip tik ir turėtų skatinti alternatyvių judėjimų/neinstitucinių bendruomenių ir pan. kūrimąsi. jeigu to nėra, tai gal nėra poreikio? tokia jau meno sferos ypatybė, kad savo kūrybos sklaidai menininkas yra beveik priverstas pasirinkti jau egzistuojančias sklaidos formas, vadinkime tai patogumu ar kaip tik norisi.

8989. to 3112006-11-29 09:44
mane tai jau narvuoja tokie nagrinetojai ir mesinetojai kaip Jus tamstele:/ Labai jau viska zinot atseit. Vienus priskiriat krutiniui , kitus kuizinui. , Mane apskirtia tas grupavimas, skirtymas: tu su tuo , tu su anuo. Kodel jus taip darot? kam jus priklausot? Kuizinui ar krutiniui? O gal Brazauskui?

8993. 3112006-11-29 10:25
tai, kad brazas nebent medziokles trofejus renka. As sone. Beje, o kas konkreciai nervuoja, butu idomu? tiesiog pabandykite pasiulyti parodas tarkim kuizinui ar budriui, surengti - vartuose ar lds valdose ? tuomet galime vel padiskutuoti - ko cia nervuotis, beda ta, kad institucijos viena kita perdengia, ar dubliuoja pvz.vartai sekmingai vykdo vilniaus savivaldybes uzsakymus ir piara, prireikus pristatymu uzsienyje petys petin stoja kuizinas ,krutinis, na o viska vainikuoja grafas budrys nuo valdovu lovu iki gintaro gabalu iki Nr.311

8996. to 3112006-11-29 10:45
O tai galvojate , kad Brazas Budrio nevaldo? kad jau Brazas sone? Ir tik miskuose paskui shernaites su sautuvu laksto? Manot viska valdo Budrys? LDS erdvese galima rengti tik jubiliejines personalines parodas- tai ne ka ir pasiulysiu, nebet kai jums bus 100 metu- tada surengs jusu paroda. Tai kokia yra iseitis? tada ? Nr 311? padiskutuokime padiskutuokime? Ikurti galerija "tashkas" ir "atostogauti kanaruose"? Zongleruojant ore ir po vandeniu?Tada busi nuo nieko nepriklausomas? O finasai tai is kur?

8997. 3112006-11-29 12:42
tikra tiesa kad b ir b susijes. Tasko galerija visai gudrus projektas, daugiau tokiu... Finansams yra konkursai, tik,deje, ten ir vel ta pati daina. vienaip ar kitaip susije su minetom institucijom asmenys pinigus skirsto, ypac siulau pasiziureti koks puikus remimas foto renginiu ir kodel?- nes savi saviems.Dar galima kiek is privataus ar verslo sektoriaus susiveikti (pvz farmacijos bendroves sekmingai remia projekta apie atminti(sveikintina) kalsbergas garantuoja minimalu skyscio kieki organizmui (smc)) gryzkim prie vartzuokijos perka "genialius" falus ir potugalus paremia -puikus mero viesas isstojimas,o jaunimas mokosi puikiai laviruoti reikia lds reikia smc ar vartai ar spaustuve. tiesa sena- kas moka tas muzika uzsako... taigi laukiu kitu klausimu pagarbiai Nr.311

8998. to 3102006-11-29 13:08
Labai viska zinote, visa kame oriantuojates? tai gal turite pasiulyma visiskai nepriklausomam menui? Visi juk nori pinigu- tai naturalu. Kam tie svarstymai - nera iseities. del to mane ir nervina toks skirtymas tas su tuo tas su anuo. O Ju ptas su kuo?

8999. 311 2006-11-29 13:30
skirstymas rodo lobiza ir gal kiek leis paviesinus paskatinti normalu konkurencinguma. as stengiuosi likt konkurencingai nepriklausomu.

9000. ego2006-11-29 13:39
pokalbis su savimi

9002. To 3112006-11-29 13:43
"Stengiuosi" - tai cia ir yra didele beda ;), sistemai nepriklauso tik mire. del to mane ir nervina visokie deliojimai , skirtymai. Visa tai tusciai...

9007. Personažas Nr.312006-11-29 14:34
Laisvę papugoms!

9013. to Nr.312006-11-30 11:29
buk laisvas -papuga

9015. Personažas Nr.322006-11-30 14:58
o Tu buk nepriklausomas su LNK :-))

9018. kas cia?2006-11-30 19:17
kas cia? jums darosi?, baikit kaip mazvaikiai!!!! nesipeskit! Mastykit kaip surengti nepriklausomas parodas- geriau!!!

10638. a 99 :-( 2007-07-07 13:04
Visiskai nesiorientuoji visuomenines kulturos politikos esmese. Lietuva visuomeninems erdvems dar nera istatymine uzsakove, ko pasekoje menininkai isstumti is valstybes ekonomiskai, nes pinigine israiska tai sudarytu didelius milijonus kasmet.Ir cia ne tik pragmatiskumas. Kitaip sakant, skirtingai nuo Europos,-Lietuva menininkams dar nera rinkos salis, nes joje nedalyvauja ISTATYMISKAI svarbiausias `zaidejas`-VALSTYBE.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
5:59:58 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba