SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-09-29 nr. 724

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Apie kitas erdves
5

Savaitė 
• Šostakovičiaus operos premjera
 Vilniaus „Lėlė“: Viliaus Orvido pėdomis
• Spivakovas vėl koncertuos Lietuvoje1
• Muzikų rėmimo fondas tęsia koncertų ciklus
• Saulius Sondeckis pagerbtas Sankt Peterburge

Muzika 
• Genė Šaltenienė
Žvelgiant į muzikinę vasarą
• Dovana teatro archyvui
• Čiurlionio muzikos fortepijonui rečitalis
• KONCERTAI

Dailė 
• Julija Fomina
Kebli situacija, arba Ką pasakytų Alfonsas Andriuškevičius
29
• Rita Mikučionytė
Prisiminimai ir ženklai
• Paulina Pukytė
Savi ar nesavi?
19
• Ramutė Rachlevičiūtė
Akvilė
6
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Jaunimo teatras pradeda sezoną spektakliu „Ana tropikuose“1
• Naujasis Kauno dramos teatro sezonas
• Lenkija įvertino režisieriaus Rimo Tumino nuopelnus
• „Romeo ir Džuljeta“ rodyta Kroatijoje
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Naujojo Rusijos kino dienos
• Neskęskite banalybėse
• Sensacinga Reikjaviko festivalio pradžia
• Tarptautinių festivalių apdovanojimai lietuvių kūrėjams
• Audriaus Stonio dokumentinio filmo premjera
• „Draugai iš šiaurės“ kviečia moksleivius į kino dirbtuves
• Pranešimas apie trumpo metražo filmų konkursą „Visi žmonės lygūs“
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Tarp politikos ir kultūros1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Savaitė

Vilniaus „Lėlė“: Viliaus Orvido pėdomis

kronika

[skaityti komentarus]

„Čia ne aš darau, čia Aukščiausiasis per mane daro. Aš tik bandau jam netrukdyt...“ – paskutiniame interviu kalbėjo 1992 m. miręs Žemaitijos skulptorius Vilius Orvidas. Jis kūrė tai, kas vieniems reiškė tiesiog turistinės traukos tašką Kretingos rajone, gražią ir keistą Orvidų sodybą, kitiems – „absurdo muziejų“, nesuprantamą ir piktinančią akmenų, medžių ir keisčiausių daiktų sankaupą po atviru dangum, dar kitiems – atgaivos, savivokos ir sielos išgydymo vietą.

„Svarbiausias momentas – netrukdyti daryti, ko Anas iš manęs nori... Bet tai yra labai sudėtinga. Sudėtinga numarinti senąjį „aš“, kad nebebūtų savimeilės, nebūtų egoizmo“, – kalbėjo Vilius Orvidas, buvimas šalia kurio labiausiai ir traukė tuos, kuriems didžiule trikampe „Dievo akim“ aprėminta sodyba Gargždelės kaime buvo ne turistinės pramogos, o išsigelbėjimo, išgijimo ar dvasinio darbo su savimi vieta. „1973 m. grįžęs iš armijos, pajutau didelį sielvartą dėl melioracijos naikinamos gamtos. Ryžausi bandyti suteikti meninę išraišką medžiams ir akmenims, kad jie taptų neliečiami“, – apie sodybos kūrimo pradžią rašė Orvidas 1991 m. jau nepriklausomybę susigrąžinusios Lietuvos Aukščiausios tarybos deputatams, prašydamas padėti išsaugoti tai, kas sukurta.

Sodybos kūrimas vyko lygiagrečiai su asmeniniais dvasiniais ieškojimais. Vidinio poreikio vedamas, Orvidas domėjosi įvairiomis dvasinėmis praktikomis, išbandė budizmą, praktikavo jogą, kol įsišaknijo krikščionybėje. Buvo net davęs pirmuosius pranciškonų vienuolio įžadus, nors po metų jų nepratęsė, sakydamas, kad labiausiai jam patinka ribos, kai „kibirkščiuoja“. Pats vengęs mokyklos, manęs, kad ugdyti žmogų galima tik nespraudžiant į vienodus rėmus, atsargiai, lanksčiai, kaip pats sakė, primygtinai nieko nei peikiant, nei neigiant, Vilius Orvidas savo sodyboje priimdavo ir menininkus, intelektualus, ir tuos, kurie dėl įvairių priežasčių nerado santarvės su savimi ir vietos visuomenėje. Šio žmogaus paliesta daugybė tų, kurie buvo susitikę su Viliumi Orvidu asmeniškai, ir tų, kurie apie jį tik skaitė ar girdėjo. Net ir išėjęs (mirė vos keturiasdešimties, plyšus širdžiai), jis tebedomina ir tebedaro įspūdį gyviesiems.

Režisierius Vytautas V. Landsbergis, sukūręs filmą apie Vilių Orvidą, prieš pusantrų metų Vilniaus teatre „Lėlė“ pastatė apie jį ir spektaklį „Vilis“. Mažojoje salėje rodomas spektaklis, kuriame vaidina du aktoriai – Vilius Kirkilionis ir Almira Grybauskaitė – dar vienas bandymas prisiliesti prie daugeliui brangios, o jauniems žmonėms dar nepažįstamos asmenybės. Spektaklio scenarijui, pavadintam paties Orvido žodžiais „Tenoriu būt balta dėmė...“, buvo panaudoti jo autobiografinių tekstų, interviu ir eilėraščių fragmentai, prisiminimai. Skirto spektaklio metu rodomi unikalūs archyviniai kino kadrai.

Retai vaidinamą „Vilių“ bus galima pamatyti šį penktadienį, rugsėjo 29 d., 18 val. „Lėlės“ teatro Mažojoje salėje.

„Lėlės“ inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
5:58:58 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba