SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-06-14 nr. 526

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ambrasaitė
Regėjimai

Muzika 
 Vytautė Markeliūnienė
Vedami džiaugsmo muzikuoti
19
• Junija Galejeva
Nemuzikinė drama
6
• Beata Leščinska
Ir dar kartą "Karmen"
7
• Kauno žydų J.Engelio choras2
• Pristatytas naujas dainų rinkinys
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Potyriai gotikiniuose rūsiuose
• Dovilė Tumpytė
Londono subkultūra
4
• Laima Kreivytė
Kas tu esi?
3
• Vytautas Tumėnas
Kai išsiuvinėsiu 1000 laivelių
4
• PARODOS

Literatūra 
• Mario Adorf
"Fickaraldo" dienoraštis
• Teksto seksas penkiese5
• Nykstantis kelionės laikas
• Iš II dalies 5 veiksmo
Faustas
12
• VAKARAI

Teatras 
• Irena Aleksaitė
Teatro kasdienybė ir aukštumos
1
• Jaunimo teatras festivalyje "Vaivorykštė"
• Diplomantų spektakliai
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Gal pašoksim?5
• Apie laisvę padėti tiems, kas nori keistis
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS1

Anonsai 
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą7
• Britų iššūkis - lietuvių atsakas
Tarptautinis teatro festivalis
• SANTAROS - ŠVIESOS konferencijos programa4

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Vedami džiaugsmo muzikuoti

Orkestro "I solisti di Pavia" koncertas Vilniuje

Vytautė Markeliūnienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Enrico Dindo
M. Raškovskio nuotr.

Trečiasis "Vilniaus festivalio 2002" koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje (birželio 4 d.) iš dalies pratęsė šio renginio tradiciją kasmet supažindinti mūsų publiką su kokiu nors užsienio orkestru. Kodėl "iš dalies"? Mat ankstesniuose festivaliuose klausėmės garsių, prityrusių, jau iš įrašų ar kitais būdais pažįstamų simfoninių orkestrų. Na, o violončelininko Enrico Dindo vadovaujamas orkestras "I solisti di Pavia", koncertavęs minėtą vakarą Vilniuje, - vos prieš metus susikūręs kamerinis kolektyvas, ir tai iš anksto pasėjo šiokią tokią abejonę. Tačiau tai, ką išgirdome, privertė užmiršti nuogąstavimus, nes savo muzikine ir technine estetika "I solisti di Pavia" įtraukė į turtingą meninę šventę, kurioje pasijutome - cituojant menotyrininko Mikalojaus Vorobjovo žodžius - tarsi "apglėbti pietietiško džiaugsmingo, kvapnaus pasaulio, išausto iš skaisčių spalvų ir nušviesto šypsenos pašvaiste".

Kaip rašoma koncerto programėlėje, į šį jauną orkestrą susibūrė dvidešimt geriausių Italijos stygininkų, vedamų nuostabaus džiaugsmo muzikuoti, gebančių griežti ir drauge, ir mažesnėmis grupėmis - o tai lemia kolektyvo universalumą, paslankumą, nuolat gausinamą repertuarą. Orkestro garbės prezidentas - maestro Mstislavas Rostropovičius. "I solisti di Pavia" iniciatorius ir vadovas E. Dindo - jau pažįstamas mūsų publikai (1998 m. sausio 24 d. Filharmonijos salėje, diriguojant Robertui Šervenikui, jis įspūdingai griežė A. Dvoržako Koncertą violončelei su Nacionaliniu simfoniniu orkestru) ir - kaip galėjome įsitikinti - ne tik savo kūrybinės biografijos faktais įsidėmėtinas atlikėjas. Tačiau pastaruosius irgi verta priminti. Turine baigęs G. Verdi konservatoriją ir aspirantūrą (dėst. - E. Roveda ir A. Janigro), 1987 m. dirigento Riccardo Muti jis buvo paskirtas Milano "La Scala" orkestro violončelių grupės koncertmeisteriu. Tarptautinį pripažinimą kaip solistas pelnė po to, kai M. Rostropovičiaus violončelininkų konkurse Paryžiuje laimėjo I premiją. 2000 m. Italijoje E. Dindo suteiktas geriausio 1998-1999 m. sezono solisto vardas ir įteiktas Abbiati prizas. Teigiama, jog dabar šis violončelininkas - vienas populiariausių italų atlikėjų pasaulyje.

Birželio 4 d. koncerto programą sudarė skirtingos stilistikos, labai "orkestriškos" kompozicijos: skambėjo A. Vivaldi Koncertas violončelei ir styginių orkestrui Nr. 9 h-moll, G. Sollima (g. 1962 m.) "Violoncelles, vibrez!", šio festivalio specialiai užsakytos Felikso Bajoro kompozicijos "Al passato" violončelei ir styginių orkestrui premjera bei P. Čaikovskio Serenada styginių orkestrui C-dur, op. 48. Žinoma, buvo dar ir keli puikūs "bisai".

Dažnai esti, kad jau pirmi koncerto taktai suteikia klausytojams daug informacijos, ypač jei kalbame apie ansamblį, orkestrą, solisto ir pritariančiųjų santykį. Pirmosios "I solisti di Pavia" pagriežtos frazės liudijo šio orkestro menines vertybes, kurių esmė - ne niveliuotų asmenybių, bet tiksliai vienas kitą girdinčių atlikėjų muzikavimas. Tučtuojau suvokėme, kad ansambliškumo pojūtis itin brangus ir solistui bei dirigentui E. Dindo, kurio išraiškinga, gyvybinga, srauni solo partija kaskart sulaukdavo adekvataus orkestro atsako. Šio gražaus sambūvio partneriai - solistas ir orkestras - tarytum vienas kitą akino, inspiravo, provokavo, meistriškai horizontalėmis ir vertikalėmis išpiešdami judrią A. Vivaldi Koncerto plastinę medžiagą. O jų tarpusavio susi- klausymas, pasireiškiantis reljefiškos artikuliacijos darna, lanksčia frazuote, elegantišku rubato, architektonikos monolitiškumu, priminė dviejų pianisto rankų koordinaciją.

Muzikų bendruomenėje dažnai vartojamas apibūdinimas - "tikras muzikantas", kuriuo nusakoma originali, muzikali mąstysena, o pastaroji apima ir virtuoziškumą, ir precizišką instrumento pajautą, ir ne diktatorišką, bet labai skambų, įtikinamą balsą. Šiomis savybėmis pasižymintis E. Dindo patraukė dėmesį išplėtota dinamikos kultūra, vokališko jautrumo kupina melodine linija, suteikusiomis A. Vivaldi interpretacijai grakštumo, trapumo, svaigaus kontempliatyvumo. Toks gebėjimas priversti gaiviai pražysti ir įprasto, ir naujo repertuaro kūrinius šiam violončelininkui ir orkestrui nepaprastai praverčia interpretuojant ir šiuolaikinę muziką. Skirtingose G. Sollima ir F. Bajoro kompozicijose galėjome pastebėti labai reiklų, smalsų ir kūrybingą šių atlikėjų žvilgsnį. Beje, G. Sollima kompozicijoje, kuri dvelkė ne visai "grynu" šio autoriaus braižu, išgirdome soluojant su E. Dindo ir kitą atlikėją (orkestro pirmąją violončelę), įrodžiusį neeilinę "I solisti di Pavia" muzikantų kvalifikaciją.

Koncertą apvainikavusi P. Čaikovskio Serenada styginiams, mūsų interpretacinėje sąmonėje giliai šaknis įleidęs kūrinys, ko gero, kiekvienam - ir kada nors jį griežusiam, ir klausiusiam - gerokai praplėtė šios partitūros meninės sampratos horizontą. Be jokios įtampos, dramatizmo, pasipuošusi saikingu muzikiniu jausmingumu, išsidriekusi pagrindinių ir dekoratyvių masių samplaika, dramaturgiškai motyvuotais ritminiais, harmoniniais, melodiniais deriniais, išradingai susisteminta artikuliacija bei dinamika, Serenada suskambėjo originaliai, įtaigiai ir meniškai.

 

Skaitytojų vertinimai


113. 2002-06-14 11:41
Autore visiskai nepakomentavo Bajoro kurinio, parasyto specialiai festivalio uzsakymu. Idomu, kodel?...

122. Pritariantis autores pasirinkimui2002-06-17 10:09
O jus turetumete ka pakomentuoti? Manyciau, kartais geriau apsiriboti tik fakto paminejimu, nei "gimdyti" superlatyvus. Bajoro atveju, juk kitaip - "nelabai grazu". Be to, salia italu kompozitoriaus ausiai mielo kurinelio Bajoras tiesiog vare i miega. Komentuoti "sapna"? Tikrai sudetinga.

140. 2002-06-17 21:43
Kreipiuosi i p. Vytaute ir prasau nors straipsnio komentaruose issakyti nuomone apie F.Bajoro kurini. Visgi ar kada isdisime mes lietuviai taktiskai pasakyti apie kurybine nesekme, o gal siuo atveju ir apie eilini atlikejo nesusidorojima su netrafaretiska Bajoro mastysena, i kuria "atsitrenke" labai daug uzsienio atlikeju. Galu gale toks nutylejimas apie labiausiai intiguojanti programos kurini velgi rodo niekaip neisgyvendinama musu muzikologijos bailuma.

144. Drąsiau!2002-06-18 07:09
Man atrodo, kad 3)@ komentatorės/komentatoriaus padaryta pradžia yra gera. Tik gal galėtumėte pratęsti ir labiau paanalizuoti Bajoro kūrinio nesėkmės priežastis?
Be to, muzikologai - kaip ir kiti kritikai - kažkodėl stokoja drąsos, daug ką "vynioja į vatą". Gal nepasitiki savo išmanymu? O gal tai lemia skaitytojams nežinomi finansiniai į(si)pareigojimai?

150. Žana D`Ark2002-06-18 13:43
Beje, gerbiamieji, girdėjau per radiją kalbantį patį Bajorą. Jam labai patiko italo kūrinys, kuris, jo manymu, puikiai nuskambėjo dėl labai gero atlikimo. Tad orkestras ir jų požiūris į atliekamą muziką Bajorui aiškiai kėlė pagarbą. Turbūt jei jam nepatiktų jo paties kūrinio atlikimas, jis taip nekalbėtų. O kas dėl Bajoro kūrinio "nesėkmės", gal jums, gerbiamieji, tiesiog tokia muzika nėra priimtina. Ponai/ios "@" ir "Drąsiau", patys pakomentuokite "labiausiai intriguojantį programos kūrinį"! Juk net vardų, savo ar išgalvotų, nerašote, tai nebaisu bus ir į lankas pavaryti - ar baisu?

156. As2002-06-18 23:10
O ka man daryti, jei negirdejau, nebuvau tame koncerte!!!? Juk tam ir gyvena bei raso recenzentai, uz tai gauna mizerna honorara ir toks vandens prisipylimas i burna kai reikia "rekti" nuteikia nevisai linksmai. Juk ir kompozitoriui butu naudingiau ir net psichologiskai sveikiau isgirsti kad ir kritiska nuomone, negu spengiancia tyla recenzijoje po viso kurybinio issikankinimo.

157. Skaitytojas2002-06-19 06:08
Žanai D`Ark: Gal F.Bajoras, būdamas kuklus ir pozityvus žmogus, nenorėjo blogai atsiliepti apie atlikėjus.
Vis tik kūriniai atliekami klausytojams, ir jie turi spręsti apie sėkmę, jie yra aukščiausias teisėjas. Klausytojams padeda susigaudyti geri meno kritikai.
Nesėkmė nėra katastrofa, tai tik reiškia, kad galima buvo atlikti geriau, o buvo atlikta blogiau. KODĖL? Aš, deja, negaliu atlikti kūrinio analizės dėl daugelio priežasčių, todėl ir skaitau tokį laikraštį, kaip šis, tikėdamasis rasti išsamius, profesionaliai parašytus tekstus.

158. Žana D`Ark2002-06-19 09:00
Ponui/iai "Aš". Jei jus taip domina kūrinys, nueikite į koncertą. Kompozitoriui turbūt sunkiau, bet, matot, recenzentė - "irgi žmogus". Ji turi teisę pasirinkti, apie ką rašyti, o apie ką ne. Ji po savo žodžiais pasirašo ir už juos atsako. "Skaitytojui". Gal klausytojai ir yra "aukščiausias teisėjas", nors ne visi su jumis sutiktų, požiūrį į meną formuoja įsitikinimai, suvokimas, kokie yra meno tikslai ir pan. Jums kūrinys aiškiai nepatiko, bet kodėl jūs esate įsitikinęs, kad visiems jis nepatiko, ir todėl vadinate jo premjerą nesėkme? O jei recenzentė, atlikusi kūrinio analizę, parašytų, kad kūrinys geras, ja patikėtumėte? Taip, sutinku, kad klausytojams padeda susigaudyti geri meno kritikai, bet klausytojai turbūt irgi yra mąstančios būtybės - turėkime savo nuomonę!

159. Žanai D`Ark2002-06-19 13:13
"... nueikite į koncertą..." - o kam tada į laikraščius rašoma, jie perkami, skaitomi? Kad rašantysis pasidėtų paukščiuką, įsirašytų į kūrybinę biografiją ir gautų honorarą? Skaitytojai yra mąstantys, todėl ir skaito. Bet ši diskusija apie metodą jau išsisėmė. matosi, kad apie esmę niekas negali nieko pasakyti. Gaila...

160. as2002-06-19 19:38
O toji Esme yra labai paprasta. Kritika yra pakankamai baili. Kurinys nebutinai yra blogas, jei kazkam "nepatiko", o kitas eme "ziovauti". Tokie "gerumo" kriterijai irgi labai naivus, taciau recenzente galejo nors pakomentuoti kompozicini sprendima, autoriaus intencijas, pakalbeti apie technologijas ar stilistines tendencijas. Zodziu tokio `kieto` kurinio aptarimas ir yra vienas is jos profesionalumo rodikliu. Linkiu jai sekmes.

162. Norintis azarto2002-06-19 19:55
Gal kada nors šiuose languose susikaus profesionalai, mėtydami kietus argumentus? Kaip azartiška būtų stebėti jų kovą:!

163. Žana D`Ark2002-06-19 22:47
O mūsų kovos jums neįdomu stebėti?

164. Mėgėjas2002-06-20 06:09
Kovos tai įdomios, bet matote, kad po kojomis painiojamės mes - kovos stebėtojai su savo mėgėjiškais patarimais ir nuomonėmis. Dėl to dingsta grynumo žavesys. O gal tereikia priprasti prie tokių "mišrių" batalijų?

165. Šalia temos2002-06-20 06:54
Internetas yra demokratiška erdvė, todėl garai, kad redakcija neriboja priėjimo prie komentarų nei žinovams, nei mėgėjams. Aš smalsumo dėliai spusteliu ant tinklapio apsilankymo skaitliuko. Pažiūrėkit, iš kokių šalių ateina skaitytojai. Ne iš kokių nors Afrikos su neaiškiu IQ, bet iš Danijos, Vokietijos, Suomijos, Belgijos ir t.t. Tuo tarpu pagal apsilankymų skaičių 7md nežymiai lenkia pornografinis go.to/CoMaHe Comics - Manga - Hentai (aš čia jį pareklamuoju) - bet dauguma lankytojų - Azija ir Afrika. Aš atsiprašau, kad mano komentaras ne "bajoriškas"...

168. e-redakcija2002-06-20 10:06
Tam tikri apribojimai, tiksliau, reguliavimai yra numatyti.

Pirmą kartą rašantis komentarą turės užpildyti nedidelę anketą, joje įrašyti savo vardą arba sugalvotą pseudonimą. (Rekomenduosime pasirašinėti tikraisiais vardais arba jų trumpiniais.) Bus aiškiau, kas komentuoja. Pvz., jei komentuos Mėgėjas, žinosime, kad tai tas pats Mėgėjas, kuris rašė ir kitą komentarą. Taip pastovūs skaitytojai pažinos vienas kitą. Be to, prižiūrėsime, kad autorių pavardėmis pasirašinėtų tik autoriai.

Parašykite čia arba el. paštu, jei tokia sistema pasirodytų perdaug sudėtinga.


180. Skaitytoja2002-06-22 00:07
Manyčiau, kad reikėtų dar be jokių apribojimų leisti įsibėgėti diskusijoms. Manyčiau, kad "prižiūrimos" moderniai komunikuojančios diskusijos pamažu praras savo šarmą ir tam tikrą dalį patrauklumo.

202. Kita skaitytoja2002-06-25 10:13
Manau, jei pradesim registruoti skaitytojus ir juos skirstyti i megejus, profesionalus, vegetarus, mesedzius, rudeninius ar sportinius internetines diskusijos praras spontaniskuma ir laisves gaivala. Demokratija yra demokratija - tas pats megejas kita karta gali tapti Zana d`Ark, ir tai puiku!

204. Žana D`Ark - Kitai skaitytojai2002-06-25 21:20
Atsiprašau, aš esu Žana D`Ark ir prašau manęs su Mėgėju nepainioti!

4222. karolis :-) 2005-01-27 12:22
+cccoooooooooooolllllllllllllllllllllllllllllllll

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
5:58:34 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba