SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-06-14 nr. 526

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ambrasaitė
Regėjimai

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Vedami džiaugsmo muzikuoti
19
• Junija Galejeva
Nemuzikinė drama
6
• Beata Leščinska
Ir dar kartą "Karmen"
7
• Kauno žydų J.Engelio choras2
• Pristatytas naujas dainų rinkinys
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Potyriai gotikiniuose rūsiuose
• Dovilė Tumpytė
Londono subkultūra
4
• Laima Kreivytė
Kas tu esi?
3
• Vytautas Tumėnas
Kai išsiuvinėsiu 1000 laivelių
4
• PARODOS

Literatūra 
• Mario Adorf
"Fickaraldo" dienoraštis
• Teksto seksas penkiese5
• Nykstantis kelionės laikas
• Iš II dalies 5 veiksmo
Faustas
12
• VAKARAI

Teatras 
• Irena Aleksaitė
Teatro kasdienybė ir aukštumos
1
• Jaunimo teatras festivalyje "Vaivorykštė"
• Diplomantų spektakliai
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Gal pašoksim?5
• Apie laisvę padėti tiems, kas nori keistis
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS1

Anonsai 
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą7
• Britų iššūkis - lietuvių atsakas
Tarptautinis teatro festivalis
• SANTAROS - ŠVIESOS konferencijos programa4

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Gal pašoksim?

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

Rytais žiūriu "TV Polonia" laidą "Kava ar arbata?", nes bundu sunkiai ir dirbtinis lietuviškas entuziazmas bei gyvenimo tuštybės šventė LTV ryto laidoje tikrai nenuteikia teigiamai. Greičiau atvirkščiai. Užtat lenkų vedėjai kalba normaliais balsais, jie neturi dikcijos sutrikimų ir iš esmės daro inteligentiškų žmonių įspūdį. Laida dažnai sugrįžta prie ankstesnėse laidose įvardytų problemų. Viena jų - vadinamasis funkcinis analfabetizmas. Taip vadinamas reiškinys, kai žmonės moka skaityti, bet nesugeba suvokti to, ką perskaitė, nesvarbu, ar tai būtų grožinė literatūra, ar skelbimas laikraštyje. Tyrimai rodo, kad tokių analfabetų skaičius grėsmingai didėja (pirmauja, deja, stiprioji lytis). Aną savaitę "Kava ar arbata?" pasikvietė ir mokslininką (deja, nesuspėjau užsirašyti jo pavardės, nes maitinau per naktį išbadėjusį šunį), kuris ką tik išleido šiems tyrimams skirtą knygą. Paklaustas apie funkcinio analfabetizmo grėsmę šių dienų visuomenei, mokslininkas pateikė du pavyzdžius, kurie, manau, aktualūs ir Lietuvoje. Funkciniai analfabetai yra puikiausia dirva populistiniams gatvės politikams, nes šie atitinka analfabetų mąstymo, suvokimo lygį. Antra, analfabetams kičas ir yra menas. Todėl, pasak laidoje dalyvavusio mokslininko, kai pasiduodama tokių masių spaudimui, vertingesnės laidos televizijų yra nustumiamos į vėlų laiką, o likusiu metu dominuoja kičas.

Pastarasis pavyzdys mane iškart privertė suabejoti kai kurių televizijų vadovų ir žvaigždžių sugebėjimu suvokti perskaitytą tekstą (politikų sugebėjimai, manau, jau seniai yra akivaizdūs, užtenka prisiminti kad ir iš politikos reanimacijos palatos neišlendantį DOSAAF instruktorių), bet įtarimus pasilaikysiu sau. Juolab kad išvadas nesunku padaryti atsivertus bet kurią televizijos programą.

Tačiau mūsų ir Jūsų išvados, žinoma, bus nepriimtinos LTV vadovams, kurie nuolat nerimauja dėl svyruojančių kėdžių ir net įsigijo įtakingų gynėjų. Vis dėlto televizija, kuri kasdien nusileidžia iki bulvarinės žiniasklaidos lygio, kuri toleruoja ar net skatina patį primityviausią kičą ("Bėdų turgus", "Žiedų lietus", pseudo- publicistinis šou "Prašau žodžio", sąrašą galima tęsti iki begalybės) ir į rimtu laikomą "Spaudos klubą" kviečiasi Nijolę Oželytę, negali būti vadinama visuomenine. Paversdama žvaigždėmis analfabetų stabus ji pati nusileidžia iki jų lygio. Šitaip ji ne tik nevykdo savo misijos (kultūrinės, švietėjiškos ir pan.), bet, perfrazuojant vieną žurnalistą, atvirkščiai - ją griauna, nes nutrina aiškias ribas tarp to, kas yra gera, ir to, kas yra prasta, naikina bet kokius kriterijus. Tačiau juk būtent aiškių profesinių, estetinių ir kt. kriterijų buvimas ir skiria visuomeninę televiziją nuo komercinės. Kai visuomeninė televizija savo laidomis reklamuoja tai, ką įprasta (bent jau buvo įprasta) vadinti dugnu, kalbėti apie sudrebėjusią kėdę mažų mažiausiai juokinga. Kita vertus, ar mūsų visuomenėje dar apskritai liko kriterijų?

Beje, pasidarė linksma, kai pamačiau LTV vasaros tinklelį, - jame puikūs dokumentiniai ir šiaip klasikiniai filmai, kurie, aišku, per sudėtingi analfabetams. Matyt, LTV nusprendė pamaloninti vargšus inteligentus su tuščiomis kišenėmis.

Todėl vasarą trečiadieniais į LTV vėl grįžta dokumentinio kino vakaras. Simboliška, kad 19 d. 22.05 jame ir vėl pamatysime Viktoro Kosakovskio "Belovus" (1992) - geriausią paskutinio XX a. dešimtmečio dokumentinį filmą. Šio filmo mįslė, man regis, ta, kad režisierius sugeba parodyti (o ne nusakyti) savo personažų santykį su pasauliu, ir, be abejo, išties Dostojevskio plunksnos verti tų personažų charakteriai.

Iš mėgstamų prisiminimų - TV3 (15 d. 23.45) rodoma Karelo Reiszo "Prancūzų leitenanto moteris" (1981). Parašytas 1969-aisiais, bet nukeliąs į XIX a. Angliją Johno Fowleso romanas pirmiausia apeliavo į intelektualią šiuolaikinio skaitytojo tuštybę. Todėl ilgi istoriniai ekskursai ar užuominos į Darwiną, Marxą ir Freudą atrodė sunkiai perkeliami į ekraną. Haroldo Pinterio scenarijus savaip suderino tuos skirtingus laiko sluoksnius, pavirtusius dviem paraleliai rutuliojamomis meilės istorijomis. Nors abiejų herojus - leitenantą ir jo moterį bei juos vaidinančius aktorius - įkūnijo Meryl Streep ir Jeremy Ironsas.

Literatūrines asociacijas sukėlė ir TV4 19 d. 20.40 rodoma Johno Kento Harrios "Upė" (1992), arba, tiksliau, originalus filmo pavadinimas "William Faulkner`s Old Man". Deja, neradau jokio aprašymo, tad reikės sulaukti filmo ir sužinoti pačiam, kodėl titruose atsirado Faulkneris. TV3 20 d. 20.45 pradeda rodyti Josee Dayano serialą "Balzakas" (1999), kuriame pagrindinius herojus suvaidino Gérard`as Depardieu, Jeanne Moreau, Fanny Ardant. Pradėjau gerbti akademišką, kruopščiai atkurti istorinį foną mėgstantį režisierių po to, kai pasižiūrėjau jo "Grafą Montekristą" su tuo pačiu Depardieu, nes man, kaip ir "7MD" recenzentei, amerikietiškasis "Montekristas" "Akropolyje" sukėlė neviltį. Štai kur akivaizdus funkcinio analfabetizmo pavyzdys!

LTV (17 d. 21 val.) pradeda rodyti 1990 m. daugiaserijinį lietuvių filmą "Marius", sukurtą Kazio Almeno romano "Šienapjūtė" motyvais. Kadaise šis istorinis romanas atrodė lyg uždraustas vaisius, dabar eidamas į redakciją Bernardinų skersgatvyje dažnai sutinku jo kūrėją. Manau, kad tokia galimybė dar buvo atimta iš "Mariaus" kūrėjų.

Nostalgijos genami, aišku, rytoj ryte (15 d. 11.35) įsijungsite ir TV4. Ji rodys 1960 m. Melville`io Shavelsono romantišką komediją "Tai atsitiko Neapolyje", pasakojančią apie amerikietį (legendinis Clarkas Gable`as) ir temperamentingąją italę (aišku, Sophia Loren) ir jų dolce farniente.

Prisiminimus sužadins ir TV3 (17 d. 12.25) rodomas Michaelio Crichtono 1978 m. filmas "Didysis traukinio apiplėšimas", kuriame Viktorijos laikų traukinio plėšikus suvaidino Seanas Connery ir Donaldas Sutherlandas.

Į ką dar tikrai verta atkreipti dėmesį? Pirmiausia į "Snobo kino" (LNK, 17 d. 20.45) rodomą "Malholando uolą" (1995). Tai režisieriaus iš Naujosios Zelandijos Lee Tamahori debiutas Holivude. Prieš tai sukurtas Tamahori filmas "Once Were Warriors" išgarsėjo visame pasaulyje ir pasižymėjo žiauriomis maorių gyvenimo scenomis. "Malholando uola" nukelia į 6-ojo dešimtmečio pradžią. Los Andželo detektyvai tiria paslaptingą žmogžudystę. Detektyvus vaidina Nickas Nolte, Chazzas Palminteri, Michaelas Madsenas ir Chrisas Pennas. Įtariamuosius - Johnas Malkovichius, Treatas Williamsas, Bruce`as Dernas... Graži kompanija? Prie jos pridėkite dar ir nuostabų operatorių Haskellą Wexlerį, scenaristą Pete`ą Dexterį ir Melanie Griffith bei puikiai "auginamą" paslapties atmosferą. Rezultatas tikrai įdomus, nors ir ne visai tobulas.

Panašiai būtų galima apibūdinti ir rytoj (15 d. 23.50) LNK rodomą Johno Irvino "Pavojingą miestą" (1996). Tai kriminalinė drama, kurios herojus - garbingas vagis Rojus (Harvey Keitel) keršija psichopatui (Stephen Dorff), išdavusiam Rojaus brolį. Įdomi filmo vaizdinė raiška - miestas rodomas tarsi iš vargingų priemiesčių perspektyvos, sutirštinant skurdo estetiką. Tačiau pavadinimo vertimas neperteikia originale "City of Industry" glūdinčios ironijos. Paperka ir Rojaus bei kitos psichopato aukos - jaunos našlės (Famke Janssen) santykių istorija.

Realizmu ir drastiškumu pasižymi 1982 m. Timo Hunterio "Teksas" (Tango TV, 16 d. 15.50). Tai S.E. Hintono (pagal jo "Autsaiderius" filmą yra sukūręs F.F. Coppola) knygos ekranizacija. Du broliai paaugliai po motinos mirties vieni ūkininkauja Oklahomos užkampyje. Filmas pasižymi brandžia tada dar visai jaunų aktorių Matto Dillono, Emilio Estevezo ir Meg Tilly vaidyba.

Įvairiausios egzotikos mėgėjams rekomenduočiau du filmus. Richardo Stanley 1990 m. "Gelžgaliai" (TV3, 14 d. 0.25) - tikras robotų košmaras. Jo esmė - postmodernistinis, įvairių fetišistinių daikčiukų kupinas hommage visokių siaubo filmų apie juodą ateitį kūrėjams - Dario Argento, "išradusiam" "Terminatorių" Jamesui Cameronui bei kitiems.

Kita įdomybė - japono Masayuki Suo "Gal pašoksim?" (1995) "Snobo naktyje" (LNK, 20 d. 22.30). Nežinau, ar šis filmas perfrazuoja tokio pat pavadinimo 1937 m. Holivudo filmą, kuriame vaidino Ginger Rodgers ir Fredas Astairas, bet jis taip pat apie šokį. Tiksliau, apie tarnautoją, kuris kiekvieną vakarą po darbo ir kelionės prigrūstu traukiniu atsiduria šokių salėje, kur kartą už lango pamatė gražią ir liūdną moterį. Tiksliau, apie tai, kaip šokių pamokos pakeičia gyvenimą. Tikrai.

Jūsų - Jonas Ūbis

 

Skaitytojų vertinimai


127. Dėkingoji Ūbiui :-) 2002-06-17 10:53
Ūbio paakinta, nutariau pažiūrėti "TV Polonijos" ryto programą "Kava ar arbata?". Tikrai, palyginus su mūsiške, skiriasi kaip dangus ir žemė. Visai kitas pasaulis. Bet, galvoju, ta Vidurio Europa (Lenkija, Čekija, Vengrija) visuomet buvo kažkokia civilizuotesnė, gal ir kultūringesnė...

139. vesta :-) 2002-06-17 19:08
Jei ne gerbiamo Ubio straipsniai,buciau priversta pradeti tiketi Bedu turgaus klientu Lietuvos ivaizdziu.Siuo atveju dziaugiuosi,kad nesusipainiojau ir supratau,kad buti mazuma nera taip blogai..

146. Mykolas OK :-) 2002-06-18 08:26
Būtų eilinė savaitės televizijų programos apžalga, jei ne pirmosios kelios pastraipos. Jos ne tik įdomios pačios savaime. Per jas susipažįsti su autoriumi, tampa aiškiau kaip skaityti toliau.
Galėtų visokių recenzijų autoriai taip pat pradėti rašinius nuo kokių nors bendresnių pasvarstymų.

149. protingas :-) 2002-06-18 13:20
Aiskinti kvailiui, kad jis yra kvailys - tas pats kaip rasyti ant sienu, jog negalima rasyti ant sienu!

169. analfabetikas2002-06-20 16:25
...pirma dalis skaitoma, antra? ash turbut funkcinis analfa...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
5:58:23 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba