SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-02-21 nr. 556

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Pipinytė
Suprasti kitą
2

Muzika 
• Beata Leščinska
Klasikos sąvoka plečiasi
3
• Giedrė Kaukaitė
Juditos Leitaitės mįslė
9
• "Įkritęs" į savo kelią
• Džiazo gerbėjams žadamas žvaigždžių vakaras1
• Kompozitorių sąjungos perklausa
• Koncertuoja "Vilniaus" choras1
• Operos naujienos
• Danieliaus Dolskio atminimui1
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Pasidaryk pats
• Danutė Skromantienė
Laiko tėkmės apmąstymai
1
• Apie kūrybą, filmus ir bokso pirštines29
• "Menų spaustuvei" - įrangos siunta iš Norvegijos
• PARODOS

Literatūra 
 Erika Drungytė4
• VAKARAI

Teatras 
• Kad būsimieji Brookai nepaliktų savo šalies5
• Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje vaidins šiauliečiai
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• "Dogma" Vilniuje
• Prezidentai taip pat žudo1
• Vestuvių vaidinimo menas2
• 53-iosios Berlinalės prizai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Erika Drungytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Z. Baltrušio nuotr.

Žiedlapiai pagal Ezrą Poundą

vėjas šiaurės ir vėjas rytų
šaižiai kertantys vienas kitam per
pakinklius
ir vakario skalpą plėšiąs
troškia karščio alsa išsiduodantis aistriai
pietys
pačiame dykumos vidury

pačiame dykumos vidury
pilna gerkle aštrių žvyro eiženų ir smėlio
dulkių
su dygliažolės gniužulu saujoj
tu parietęs kojas stebi tyliai temstantį
skliautą
nakties ritualo tvinksnius

nakties ritualo tvinksnius
atkartoja širdis jusdama tekant kraujo
kanalais
baltą šviną žvaigždžių
iš lėto įbrėžiantį sunkio raidyną į švelnųjį
kūno tavojo audeklą

kūno tavojo audeklą
suridensiu į ritinius tartum brangiausiąjį
šilką
dykumos dvikupriais laivais
jį gabensiu keliais pramintais visų miros
karalių
iki pat jūros šiltavandenės

iki pat jūros šiltavandenės
būsiu tau aš kvapioji tarnaitė užuovėja
būsiu
atlydėjus tyliojon giraitėn
pumpuruojančių persikų nelyg flamingų
sparnai
saulei pašokus plevenančių

saulei pašokus plevenančių
žiedlapių skaidrų kritimą tu ir pats dar
bandei
sulaikyti gniauždamas ašaras
kuriomis aš springau negalėdama nieko
pakeist
paguosti tavęs negalėdama

paguosti tavęs negalėdama
nieko ak nieko sakiau linguojantiems
karavanams
flotilėms kantriųjų laivų
kuriais aš tave pasiekiu dykumos pačiame
vidury
vėjui kartojant tai rojus


2003 01 28
Kornelijui Plateliui

* * *

subyrantys žemės keliuos mūsų ratai
pakimbantys ant voratinklio siūlo
lengvai įtraukiamo į besvorį
šliuožiantį debesį
nieko daugiau neužtraukiantį
nieko daugiau neužkliūnantį
tau beklūpint asketiškam
bazilijonų šventoriuj
užvertus galvą į dangų į jo
besikeičiantį veidą niekad nestatišką
tai tavo burna kvepia pietų vėjais
bazilikais ir alyvmedžių juodu pavėsiu
nuo degančių krūmų pridengiančiu
- jie niekada nesiliauja liepsnoję
varganoje mūsų atmintyje
susigūžiančioj kai kas kartą
griaudžiantis pranašo balsas baksnoja
į sąžinę į tai kas privaloma arba
neleistina nors niekada nepatirta
nors niekada nė nesuprasta kur kaltė?
kuri yra žemė tylesnė? aprankiota ir
aplesiota arba išskabyta ir nuskusta
iki kraujo nuplaunančio amžiną duonos
- bet kokia kaina duonos? kraujas
kraujas ir kraujas - kas dabar beatskirs
žemės kraują nuo Abelio
jaučio kraują nuo vakaro sutemų
iš lėto pavirstančių juodu šilku
gobtuvu nakties abito mus apgaubiančio
kad ir mes susilietume
būtume viena
ant nematomos gijos vorelio
tarp žolių ištemptos nelyg burės
rudenio vėjuos išdriksiančios
skaidriai prieš patį rytą

* * *

Trečiadienį nesnigs
Bus giedras oras
Trečiadienį ramus bus laikas
Pavakarė šerkšnota
Skaitau sinoptikų žinias
Už lango jaukiai krinta sniegas
Ant lango tirpsta ledo medis
Ir visi paukščiai
Tupėję šakose
Ir visi žiedlapiai pasklidę
Ant dvigubų stiklų
Gailiuosi to tik žiemą
Mums pasirodančio jų grožio
Tų vandenio kristalų
Pavirstančių
Burtažodžiais ir pasakom
Ir fizika tada yra toks niekis
Verta juoko
Aš tyrinėju
Ledo lapus
Pakibusias lengviausias plunksnas
Ir užburia mane
Ir vėl esu maža mergytė
Sustingusi
Iš nuostabos apstulbusi
Išėjusi kažin kur taip toli
Kad jau galėčiau levituoti
Bet
Už lango sniegas
Meta kitą burtą
Trečiadienį
Kurį nesnigs

2003 01 09

užkalbėjimas

Jeigu tu
manęs
pagailėsi
Kai aš kalbinsiu
grambuolį
juodą
Kaip karalių
parklupusi
smėliuos
Saulėj dūzgiančiuos
Ra dantyse
Jeigu tu
manęs
pagailėsi
Kai aš melsiu
Kalvį
kad kaulus
Mano nuskustus
ir nuplautus
Jis iš naujo
vėl
suskaičiuotų
Ir apkaltų
geležimi
Jeigu tu
manęs
pagailėsi
Kai aš trečiąją
bado
savaitę
Dilgėlių
arbata
pavaišinta
Tapsiu blyškiai
žalia
ir be amo
Grįšiu tavo
glėbin
pailsėti
Tai to gailesčio
pats
neištversi
Ir nebus
mudviem būti
ir džiaugtis
Šita dovana -
dviem buvimu

1999

piemuo

Žali piemenų žaidimai
Sultingos ir minkštos žolės
Nugulusios žemumose
Derli žemė renkanti visa
Kas plūsta iš padebesų

Žiūrėk - tai avių romumas
Tas kylantis baltas rūkas
Kurio atsigersi lyg pieno
Ir sotus ramybe lig ryto
Miegosi ėriukų pūkuos

Sapnuosi kalno viršūnę
Ėryčiai tavieji bus debesys
Į juos atsirėmęs įnirsi
Ir kiaurai trauką pajusi
Ir gerklę tau baimė užgniauš

Tu rėkt neišrėksi - kritimas
Sulaužys tau kaulus išsprogs
Įkvėpt negalėdami plaučiai
Skeveldrom karštom ir lava
Išdegins krūtinę - pabusk!

Kai saulė tekėjimą pradeda
Ėryčiai veidą baksnoja
Snukučiais pienuotais ir avys
Neramios tave žolės
Ieškoti toli išsiveda

Koks žalias tavo žaidimas
Po debesiu koks pasaulis
Ganyklos keičia ganyklas
Į kalną tik pakeli galvą
Sapnas gerklę užgniaužia
Tavęs nepakeis čia juk niekas
Aukštai - vien tankumas Dievo
Tu jam nuolankiai paklūsti
Ir lieki ašim svarbiausia -
Piemuo derlių žemumų

2002 vasara

* * *

tas vaikelis - lig kelių sniege
lyg sustingęs, šakelėn šerkšnoton
akim įsisiurbęs - kiekvieną ledo
kristalą, kiekvieną uogą - ežiuką
vos alsuodamas ima savin

kad paskui atpažintų jau rūmus
balse mamos - karalienės pasaulį
kad verktų dygios Kajaus meilės
ir užuostų sterilų baltumą
už kurio stovi žydinti Gerda

už kurio Dievulis anūką
vedas poną sušaldyt be gailesčio
nulinčiuoti Abelį - piemenį zebrų
ir už viską atleisti Kainui - taikiam
kirtėjui miškų, geraširdžiui

laukų sėjėjui, nuo žemės paviršiaus
besijuokiant nušluojančiam tvarką
įvestą to Dievulio, kuris dabar pakeistas
kuris dabar sukeistas juokiasi lyg suvaikėjęs

lyg tas vaikelis lig kelių sniege
pravėręs mažą burnelę - kokia stebuklinga
kristalų tvarka rūko dieną
kokia karalienė galinga, Dievulis
sako anūkui gailinčiam pono - piemens

2002 vasara

* * *

jūros kvapas visur
mus pasiekiantis
kur tik užsuka
drėkstantis vėjas
salos vien tiktai
salos kur būtum
ar nebūtum
ir pats sala
kur beeitum
vis tiek susitiksi
visa juosiančius
vandenis vandenis
prie ausies ką bedėtum
girdėsi
nepaliaujantį ritmą
ošimą
nes ir tavo ausis
kriauklė
nes ir tavo vandenys
slūgsta
ir užtvindo
bangų mūša
keičia linijas
kranto kontūrus
sūrias moteris
kvepiančias jūra
kur beeitum
tu jas sutiksi
o gal tai vien
drėkstantis vėjas
vien kryptis
visuomet
visuomet

2002 vasara
 

Skaitytojų vertinimai


12044. x :-( 2007-12-18 20:51
susikta kuryba

12699. ramunas :-( 2008-02-07 08:33
kas cia per poete,juokinga!

15686. Viktorija :-( 2009-05-10 08:55
Nieko įspūdingo, nors negalėčiau pasakyt, kad poetės kūryba nieko verta. Tiesiog man svetima jos kūryba, nejaučiu savo santykio su šiais kūriniais.

15815. xx :-( 2009-12-06 20:03
sudas cia ne kuryba. pati ir tokia.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 84 iš 84 
5:52:15 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba