SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-07-11 nr. 576

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Skirmantė Valiulytė
Ką nešamės?
14

Muzika 
 Virginijus Baublinskas
Karštas "Vilniaus festivalio" finalas
4
• Jūratė Kučinskaitė
Reminiscencijų vakaras "Neringoje"
3
• "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu" tęsiasi
• KONCERTAI

Dailė 
• Rima Povilionytė
Venecija: atmintinė kultūros turistams
2
• Laima Kreivytė
Daikto formos
• PARODOS

Literatūra 
• Stasys Stacevičius
• Abrutytė ir M.
• Atpirkimas pagal Lucy S. Dawidowicz
• Jurga Daubaraitė
Lyčių tvarka ir seksualumo išviešinimas
2
• Septintasis Thomo Manno festivalis Nidoje

Teatras 
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• "Velnio nuotaka". Po trisdešimties metų9
• Pianistas, arba Vienatvė prie lango3
• Karlovi Varuose rodomi lietuvių filmai
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Biblija - siužetų mašina1
• Wajda grįžta prie "Žmogaus iš marmuro"

Anonsai 
• Pareiškimas5
• UAB "Lietuvos kinas" skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Muzika

Karštas "Vilniaus festivalio" finalas

Džiazo koncertai su "Maraca’s Otra Vision" ir Alu Di Meola

Virginijus Baublinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Maraca’s Otra Vision"

Jau tapo įprasta, kad "Vilniaus festivalius" baigia džiazo muzikantai. Džiugu, kad festivalio rengėjai laikosi šios nuostatos - Lietuvos publika susipažino su džiazo legendų McCoy’aus Tynerio, Herbie’o Hancocko, Alo Jarreau’o muzika. Šiais metais mūsų laukė staigmena - net du džiazo koncertai: kubiečių kolektyvo "Maraca’s Otra Vision" bei amerikiečių gitaristo Alo Di Meolos pasirodymai.

Alas Di Meola ir jo muzika daugiau ar mažiau žinomi Lietuvos džiazo mėgėjams, o Kubos džiazas mums kol kas yra egzotika. Matyt, tą suprasdami "Vilniaus festivalio" rengėjai pasikvietė šaunų kolektyvą iš Kubos "Maraca’s Otra Vision".

Ansamblio lyderis - fleitininkas Orlando Maraca Valle. Websterio žodynas žodį "maraca" apibūdina kaip mušamąjį instrumentą, pagamintą iš džiovinto moliūgo, ar akmenukų pripildytą moliūgo formos barškutį. Būtent tokiu instrumentu aistringai grojo grupės lyderis Orlando Valle, galbūt dėl to ir gavęs šią pravardę.

Orlando Maraca Valle - vienas garsiausių Lotynų Amerikos jaunosios kartos džiazo fleitininkų. Be fleitos, Maraca puikiai groja fortepijonu, įvairiais perkusiniais instrumentais, yra geras kompozitorius ir aranžuotojas.

Vaikystėje Maraca vadintas vunderkindu. Dešimties metų jis sukūrė savo pirmąjį kūrinį - dainą fleitai ir fortepijonui. Maraca studijavo Amadeo Rolano konservatorijoje ir Havanos aukštajame akademiniame menų institute.

Dar vaikystėje Orlandui Maraca Valle patiko džiazas - jis klausėsi Charlie’io Parkerio, Jackie’io McLeano įrašų. Šešiolikos metų Maraca pradėjo savo, kaip profesionalaus muzikanto, karjerą. Jis grojo Emiliano Salvatoro ir Bobby’io Carcasseso ansambliuose, buvo Chucho Valdéso vadovaujamos pasaulinio garso grupės "Irakere" fleitininkas, pianistas ir aranžuotojas. Netrukus Maraca susidomėjo bendrais amerikiečių ir kubiečių muzikos aspektais, teigdamas, kad džiazą ir kubietišką muziką suartina iš Afrikos kilę ritmo ir melodijų dariniai.

"Daugiausia išmokau muzikuodamas su kitais atlikėjais: žavėjausi jų energija - juk drauge grodami dalijamės ja, - sako Maraca. - Kubietiškoje muzikoje išskiriu trijų kultūrų - Afrikos, Ispanijos ir Prancūzijos - elementus. Juos sujungus ir atsirado ta muzika. Šiandien Kubos menininkai mažai tesidomi savo šaknimis, o man grįžimas prie jų labai svarbus."

1996 metais Orlando Maraca Valle subūrė savo grupę "Maraca & Otra Vision", rašė ir aranžavo muziką įvairiems atlikėjams, dalyvavo daugiau nei 40 projektų, gastroliavo JAV, Kanadoje, Europoje, kitose šalyse, koncertavo su Tito Puente, Oskaru D’Leonu, El Canario, Celia Cruz, Wyntonu Marsalisu, Natalie Cole, Cesaria Evora, Mongo Santamaria ir kitais žinomais atlikėjais.

Subūręs savo grupę Maraca pasiryžo atgaivinti populiariąją kubiečių muziką. Jis išmoningai sudėsto įvairius komponentus (chachacha, guaracha, bolero, pregon, mambo, blues, funk, guajira, son montuno, calypso, merengue, guaguanco, lucumi, Cubop, jazz-fusion) ir į juos įterpia savo fleitos solo. Tame nepakartojamame vyksme išryškėja ir Orlando Maraca Valle partnerių meistriškumas.

Tas buvo juntama "Vilniaus festivalio" koncerte pramogų centre "Forum Palace", kur birželio 29 d. koncertavo Orlando Maraca Valle ir jo grupė "Otra Vision". Muzikantai tiesiog pribloškė karšta Karibų jūros muzika. Ko gero, tai buvo pirmasis autentiškas Lotynų Amerikos džiazo ansamblis, koncertavęs Lietuvoje. Maraca atsivežė didelį ansamblį - scenoje suskaičiavau net 12 muzikantų: keturi pūtikai (du trimitai ir du saksofonai), du dainininkai, du perkusininkai, klavišininkas, bosistas ir būgnininkas. Pats Maraca pūtė fleitą ir grojo perkusiniais instrumentais. Visi grupės nariai - tikri virtuozai, demonstruojantys aukščiausios klasės profesionalumą. Koncerte buvo gausu šou elementų (dainininkai ir pūtikai šoko scenoje), nors man, kaip džiazo mėgėjui, labiausiai įsiminė instrumentinės kompozicijos, kur Maraca ir jo grupės nariai demonstravo išskirtinį virtuoziškumą. Įsiminė ir Orlando Maraca Valle kompozicijos - sudėtingo ritmo, gražių melodijų, puikiai aranžuoti kūriniai.

Koncerto pabaigoje muzikantai paėmė į rankas būgnus ir vorele patraukė į salę, tuo dar labiau įkaitindami publiką. Jau kitą dieną spaudos konferencijoje paklaustas, ar lietuvių publika pakankamai karšta jų atliekamai muzikai, Maraca teigė jutęs, kad klausytojai pirmą kartą girdi kubietišką džiazą. Jiems labiausiai patiko bendravimas su auditorija nulipus nuo scenos. Kubiečiai "Vilniaus festivalio" klausytojams pristatė tikrą latin džiazą, kuriam būdingi gausi ritmo grupė, dainos, lengvai įsimenamos melodijos. Latin džiazas yra post-bopo ir Kubos tradicinės bei estradinės muzikos, kubietiškų ritmų lydinys. Klausytojai, kurie tikėjosi išgirsti tradicinį amerikietišką džiazą, galbūt liko nusivylę - latin džiazas yra kiek kitoks. Čia nieko nestebina dideli ansambliai, balsingi dainininkai, karšti ritmai ir improvizacijos, kiek "estradiškas" muzikos skambesys.

iliustracija
Al Di Meola
M. Raškovskio nuotraukos

Birželio 30 d. jau Vilniaus universiteto Didžiajame kieme koncertavo džiazo žvaigždė iš JAV Alas Di Meola. Tai puikus, universalus muzikantas ir kompozitorius, vienas įtakingiausių fusion stiliaus gitaristų. Daugelis kritikų nesiryžta priskirti Di Meolos muzikos kokiam nors konkrečiam stiliui. Joje aptiksime ir džiazroko, ir Lotynų Amerikos, ir world fusion stiliaus elementų.

Alas Di Meolas gimė ir užaugo Džersyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaikystėje jį supo "The Beatles" ir Elviso Presley’o muzika. Pirmasis Alo instrumentas buvo būgnai, vėliau gitara. Alo Di Meolos grojimo stiliui didelės įtakos turėjo tuomet labai populiarus džiazo ir roko stilių lydinys fusion, o konkrečiai - gitaristas Larry’is Coryellas, Di Meolos pramintas "fusion muzikos tėvu".

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Alas Di Meola studijavo Berklio muzikos koledže Bostone, tačiau studijų nebaigė, nes 1974-aisiais jį į savo grupę "Return to forever" pakvietė žinomas pianistas ir klavišininkas Chickas Corea. Groti su šiuo fusion stiliaus grandu buvo Alo svajonė. Dalyvaujant Di Meolai, grupė "Return to Forever" įrašė komerciškai sėkmingiausius albumus "Where have I known before", "No mistery" ir "Romantic warrior". Sukaupto populiarumo ir patirties užteko pradėti solo karjerą, ir jau pirmoji gitaristo plokštelė "Land of the midnight sun" sulaukė didžiulės sėkmės bei iki šiol laikoma fusion stiliaus klasika. Vėlesni Di Meolos albumai "Casino", "Elegant gypsy", "Splendido Hotel" taip pat buvo sėkmingi ir tęsė fusion stiliaus tradicijas.

1980 metais Alo Di Meolos karjera pasisuko kiek kitokia linkme: jis pradėjo bendradarbiauti su gitarų virtuozais Johnu McLaughlinu ir Paco de Lucia. Tais metais buvo išleista įsimintina plokštelė "Friday night in San Francisko", kur įrašytos virtuoziško akustinių gitarų trio gyvai atliekamos kompozicijos.

Prie gryno fusion Alas Di Meola nebegrįžo. Jo muzika pamažu ėmė krypti world fusion link, jis pradėjo taikyti daug Lotynų Amerikos muzikos elementų. Galbūt tam įtakos turėjo susitikimas ir bičiulystė su legendiniu argentiniečiu Astoru Piazzolla (1990 metais Alas Di Meola išleido Piazzollai dedikuotą albumą "Di Meola plays Piazzolla"). Vėlesnės muzikanto plokštelės "World Sinfonia", "Hearts of the Immigrants", "Orange and Blue" ir kitos sulaukė sėkmės, o pats gitaristas pelnė keletą apdovanojimų.

"Vilniaus festivalyje" Alas Di Meola koncertavo su savo senais bičiuliais - klavišininku Mario Parmisano, perkusinininku Gumbi Ortizu ir būgnininku Ernie’u Adamsu. Keista, bet grupėje nebuvo bosinės gitaros ar kontraboso. Bent man jo labai trūko. Mano galva, boso linija palaiko ne tik harmoniją, bet ir ritmą. Tačiau nepaisant šios smulkmenos klausytojai išgirdo puikių virtuozų muzikantų grojimą. Alas Di Meola grojo akustine gitara bei naudojo įvairius elektroninius priedus, tuo išgaudamas tik jam būdingą gitaros skambesį. Kartais jo gitara skambėdavo kaip ispaniškojo flamenko atlikėjo, kartais - kaip roko gitaristo.

Gitaros ir perkusinių instrumentų, gitaros ir būgnų dialogai, trio, kvartetu atlikti kūriniai žavėjo žėrinčiu virtuoziškumu, o solo gitara skambintos kompozicijos šildė klausytojų širdis. Spaudos konferencijoje Alas Di Meola laikėsi kiek atsainiai, o koncerte jis spinduliavo šiluma, po jo noriai dalijo autografus.

"Vilniaus festivalis" baigėsi. Baigėsi ne blogiau nei praėjusių ar ankstesnių metų festivaliai, o gal net ir geriau. Belieka laukti kitų metų.

 

Skaitytojų vertinimai


1876. Bagira2003-07-20 12:53
Taip nykiai parašyti apie tokius koncertus turbūt reikia ypatingų sugebėjimų. Keturi penktadaliai teksto apskritai juk nurašyti nuo programėlės!

1879. Kafka2003-07-20 14:51
As, pvz., "Maracos" koncerte nebuvau, o is atsiliepimu girdejau tik, kad tai buvo kazkoks beveik saviveiklinio lygio ansamblis. O cia pasiskaiciau ir matau, kad ju yra toks stilius, kuris aiskiai ne visiems priimtinas, kaip ir straipsnio autoriaus isibrovimas i itin siauras apie dziaza rasanciuju gretas.

1881. Sandra2003-07-20 17:28
Gal autorius ir savaip viska mato, bet teigdamas, kad sis festivalis baigesi "gal net ir geriau" uz ankstesniuosius, daro idomia prielaida, kad Kubos Jungenai buvo gal net fainesni uz tulus Hancocka ir Jarreau (mintyse norisi dar prijungti ir Brubecka su Tyneriu - ka jie ten nusene beisspaus)...

1883. hm2003-07-21 13:24
Siais metais buvo ne tik Kubos Jungenai, bet ir Amerikos Al Di Meola...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 84 iš 84 
5:51:41 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba