SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-10-19 nr. 773

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Greta mūsų, ant čiuožyklos ledo
2

Savaitė 
• Vaikams ir jaunimui1
• Čiurlionio kvartetas ir pianistas Gabrielius Alekna1
• Festivalis „Alternatyva 2007“

Muzika 
• Rasa Vilimaitė
Prieš, per ir po
• Primarijus, solistas, pedagogas
• Rita Nomicaitė
„Noriu judėti“
• „Vilniaus“ choro koncertas
• KONCERTAI

Dailė 
• Neringa Černiauskaitė
Nauji lietuvių fotografijos ritmai
7
• Monika Krikštopaitytė
Laiko rijikai
6
• PARODOS

Fotografija 
• Eglė Deltuvaitė
Apie darbą

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Vilmantas Juškėnas
ASSITEJ’o šauksmas
• Daiva Šabasevičienė
„Ijul“ – 13-asis mėnuo
• Vilniuje viešės Rezo Gabriadzės teatras
• Devintasis OKT sezonas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pažintis tęsiasi
• Tūkstantmetis be ūsų
• Živilė Pipinytė
Avinėlių kerštas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
 Paulina Pukytė
Momentinis menas
5

Pasaulyje 
• Visad maištavusi1

Anonsai 
• Niekada nežinai, kas gali virsti knyga

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pastebėjimai

Momentinis menas

Paulina Pukytė

[skaityti komentarus]

Vieni sako, kad kasmetinė „Frieze“ meno mugė Londone praėjusiais metais buvo geresnė nei šiemet. Kiti atvirkščiai – kad šiemetinė geresnė. Dar kiti mano, kad geriausia buvo pirmoji, o po to jos tik blogėjo. Ketvirti – kad tik gerėjo. Ir taip toliau. Bet iš tiesų yra neįmanoma pasakyti, kuri iš jų geresnė. Iš visų keturių praėjusių „Frieze“ tvirtai prisimenu tik viena: kad ten viduje buvo labai karšta. Todėl šiemet padariau radikalų, bet teisingą sprendimą – aulinius batus palikau namie. Apsirengiau ypač tinkamai: Alisos stebuklų šalyje batais, be kojinių, baltais marškinėliais su rožiniais taškeliais be rankovių.

Atvykusi į mugės palapinę apsižiūrėjau: 80 procentų moterų avėjo aukštaauliais batais. Nepatyrusios – kankinsis.

Apie meną. Kaip visada: dideli menininkai pridarę mažesnių ir pigesnių savo žymiųjų darbų kopijų arba jų fotografijų, kad geriau tiktų parduoti. Arba kad ir tokia strategija. Matau labai įdomią ir paveikią nespalvotą fotografiją: trys į kasą supintos gyvatės guli ant kažkokių uolų ar kranto. Užsuku už kampo, o ten – bronzinė skulptūra „Trys į kasą supintos gyvatės“. Suprask, čia „tikras daiktas“ tiems, kurie nevertina fotografijos kaip originalaus meno. Kad tik pirktų – jei ne vieną, tai kitą versiją. Deja, tos bronzinės gyvatės man pagadino visą reikalą – kažkokiu menku savo tikrumu (objektiškumu), tačiau netikrumu (dirbtinumu) visiškai paneigė prieš tai matytos fotografijos jėgą.

Buvo daug sudaužytų veidrodžių (į juos nežiūrėjau – prietaringa) ir daug sudarkytų arba „uždengtų“ moteriškų veidų. Buvo medituojantis policininkas – ilgai nesupratau, tikras ar netikras. Buvo ant stalo gulintis negyvas briedžiukas – tikras ar netikras? Buvo negyva lapė, prieš tai pamerkta į juodus dažus ir pakabinta palubėje už užpakalinių kojų (prisimenate filmą apie meno kūrimą „Kibiras kraujo“?) – tikra ar netikra?

Ypač išryškėjo dar viena komercinio meno tendencija: daugybė darbų atrodo kaip kažkieno kito. Štai medinės rogutės, ant jų uždėta pilko veltinio „dešra“. Prieini paskaityti pavardę – visai ne Beuys’as! Ir net ne „homage“. Pavardes prie kūrinių skaitau retai, bet dabar tai pasidarė tiesiog būtina, nes gali smarkiai apsišauti manydamas, kad regi mažiau žinomą klasiko ar kitur matyto menininko darbą. O gal visai nesvarbu, kieno tai darbas? (Visai neseniai buvau nedidelėje labai keistoje parodoje, kurios kuratorius tikriausiai tyčia parinko tokius panašius skirtingų šiuolaikinių pradedančių dailininkų kūrinius, kad atrodė, jog parodoje dalyvauja ne devyni, o tik keturi autoriai. Pavyzdžiui, buvo du monitoriai, rodantys animuotą tos pačios spalvinės gamos ugnikalnio vaizdą. Pati mačiau ir girdėjau, kaip prie vieno dalyvio vis prieidavo pažįstami ir sakydavo: „Man patinka abu, bet labiau tas su vandeniu.“ – „Su vandeniu? Koks su vandeniu? Mano tas su paukščiais!“)

Ką nors tikrai jaudinančio paprastai pamatai visai netikėtai, be pavardžių ir pavadinimų. Man šį kartą katarsis atsitiko tada, kai pažvelgiau į ryškiai geltonos spalvos skulptūrą būtent tą sekundę, kai pro ją ėjo žmogus lygiai tokios pačios geltonos spalvos marškinėliais.

 

Skaitytojų vertinimai


11337. a2007-10-22 11:19
tai patiko jai ta paroda pasirodo. maniau, kad apvems eilini karta.

11339. 0072007-10-25 17:39
Is kur istraukei, kad jai patiko paroda? Man tai idomu stai kas - kaip atrodo Alisos batai?

11342. mo2007-10-25 20:16
o as per Vartuose parodos atidaryma maciau Neringa roziniais marskineliais pie Nemeiksio rozinio peizazo su dantimis. tada prisiminiau geltona Pukytes katarsi. buvo grazu.

11349. JL32007-10-26 01:41
man atrodo akivaizdu, kad nelabai patiko.

11350. JL32007-10-26 01:44
jai ta paroda

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 76 
5:51:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba