SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-09-10 nr. 627

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vika Ryžovaitė
Gyvenimas yra gražus
59

Muzika 
• Vida Petrašiūnienė
Monteverdi choras Lietuvoje
2
• Sigitas Šilinskas
Karšta vasaros gitara
28
• Suaugusiųjų švietimo baruose
• Muzikiniai trečiadieniai Stasio Vainiūno namuose
• Igorio Zaripovo stažuotė Paryžiuje
• Claude’as Ballifas (1924–2004)
• KONCERTAI5

Dailė 
• Kūrybingumas = energijos judėjimas8
• Virginija Vitkienė
Baltoji jungtis
3
• Laima Kreivytė
Miesto laikas
• PARODOS

Literatūra 
• Išėjo su kompasu5
• Atviras laiškas15
• VAKARAI

Teatras 
 Kristupas Sabolius
Naujoji sirenų realybė
5
• 40-asis Jaunimo teatro sezonas
• SPEKTAKLIAI6

Kinas 
• Dviračių sportas primena animaciją
• Artėja krokodilo ašarų metas2
• Europos paveldo dienų premjeros "Skalvijoje"
• Antrasis "Tindirindis"
• Vilniuje mokysis animatoriai2
• "Skalvijoje" – susitikimas su garsiu lenkų animatoriumi Jerzy Kucia
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Renata Šukaitytė
Elektroninės patirtys Taline
9

Anonsai 
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia15
• Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia vyrus11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

Naujoji sirenų realybė

Tarptautinis teatro festivalis "Sirenos"

Kristupas Sabolius

[skaityti komentarus]

iliustracija
"üBUNG", rež. Jose De Pauw
Phile Deprez nuotr.

Sicilijoje, Taorminoje, teikiamas prestižinis prizas – už naująją Europos teatro realybę. Šį apdovanojimą yra gavę abu svarbiausi Lietuvos režisieriai – Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas. Žodis "naujas" keletą pastarųjų mėnesių nenueina nuo mūsų lūpų. Įstoję į Europos Sąjungą, prabilome apie naująją Europos realybę. Europos centras pajudėjo iš Vakarų į Rytus ir, regis, gali apsistoti būtent čia – pas mus. Apie tai, kas nauja, ketinama kalbėti ir rugsėjo pabaigoje rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje "Sirenos".

Festivalio koncepcijos orientyras – išsišakojęs Europos kultūros žemėlapis. Jame išsitenka ir pastarąjį dešimtmetį agresyviai scenas užpildžiusi kūrėjų karta, ir savarankiškas estetines programas deklaruojantys įvairių kartų kūrėjai. Nepaisant, kad pagrindiniai Europos festivaliai nuolat mėgina nubrėžti Naujojo teatro gaires, šiuolaikinis scenos menas lieka polifoniškas ir daugiakryptis.

Kad tuo įsitikintume, pakanka atkreipti dėmesį į Lietuvos sceną. Neatsitiktinai šalia užsienio programos pristatymo "Sirenos" mėgina reziumuoti ir pastarųjų metų vietos kūrėjų patirtis. Vien užmetus akį į programą akivaizdu, kad sunku rasti bendrą pagrindinių režisierių vardiklį. Matome šešias pavardes (Koršunovas, Varnas, Graužinis, Masalskis, Tuminas, Vaitkus), tačiau net dvi iš jų nesuformuotų kūrybinio tandemo. Graužinis, Varnas ir Koršunovas savo kūrybiniais projektais greičiau vienas kitam oponuoja, nei kuria bendrą menininę tapatybę. Tokią situaciją įdomu ir svarbu pristatyti užsienio kritikams ir prodiuseriams, iki šiol gerai pažinojusiems Nekrošiaus metaforos teatrą ir koršunoviškąjį naujos kartos manifestą.

Būtent Koršunovo karta turėtų tapti ir "Sirenų" festivalio užsienio programos ašimi. Pats režisierius, festivalio įkvėpėjas ir idėjinis lyderis, kalba apie gyvybiškai svarbią būtinybę rengti naują festivalį: "Man pačiam kaip kūrėjui reikia festivalio. Teatras negali atsirasti tuščioje erdvėje. Jei knyga gali būti suvokta ir po 20 metų, teatrą privalu suprasti šiandien. Todėl svarbu, kokia susikuria kūrybinė terpė. Juo ji liberalesnė, juo laisvesnis kiekvienas menininkas tampa. Kaip tik liberalumą užtikrintų festivalio fenomenas." Jo dialogo partneriai šiųmetiniame festivalyje turėtų būti dvi figūros – Warlikowskis ir Hermanis, taip pat pramintu taku žengiantys jaunesnieji – rusų dramturgas Ivanas Vyrypajevas ir pernai Lietuvoje sužibėjusi "cezario grupė". Numatoma, kad Naujojo teatro režisieriai sės prie bendro diskusijų stalo. Šie vadinamieji Naujojo teatro atstovai pasirodė griuvus Berlyno sienai ir iš karto ėmė spraustis į pirmąsias Naujojo pasaulio konstruktorių gretas. Jie taikėsi daryti svarią įtaką visose srityse. Tačiau iš tiesų anuometiniams išsišokėliams teko reakcingų dekonstruktorių vaidmuo. Kapitalizmo teritorija išsiplėtė, paaiškėjo, kad visas pasaulis parduotas, CNN supaprastino geografijos vadovėlius ir suvarė Naujojo pasaulio avytes į merkantiliškos ir naivios sąmonės gardą. Tuomet ir ėmė formuotis kūrybos frontas, ėmęsis kontratakos. Posovietinėje erdvėje – tarp Berlyno ir Vilniaus, Londono ir Budapešto – Ostermeieris, Warlikowskis, Jarzyna, Hermanis, Hudi, Schillingas, Koršunovas ėmė režisuoti, o Mayenburgas, Ravenhillas, Srbljanovič ar Kane – rašyti pjeses.

Šios kartos atstovams būdingos aiškiai išreikštos politinės pažiūros (pas mus tai apskritai nedažna). Naujojo teatro kūrėjai paprastai – kairieji. Vadinasi, šiems menininkams rūpi ne tik vadinamojo "vidinio pasaulio" išsiplėtimai. Jie taip pat gali pasigirti dėmesingumu ir atodaira vykstantiems išorės procesams. Visos įmanomos laisvės patenka į šokiruoti mėgstančių visuomenės pitbulterjerų akiratį. Jie – tikri liberalai ir nuskriaustųjų gynėjai. Marginalai ir atstumtieji – jų pjesių herojai. Ir nors pastarąjį dešimtmetį Naujojo teatro režisieriai ir dramaturgai buvo pagrindinių festivalių centre, spauda ir visuomenė nevengė vožtelėti atgal. Kartais konrataka pasidarydavo žiauri. Sarah Kane nusižudė, Warlikowskis ir Koršunovas buvo cenzūruoti. Tačiau tai tik sustiprino maištininkų pozicijas. Užčiuoptas skaudus nervas didino socialiai angažuotas kūrybines potencijas. Galima teigti, kad konfrontacija leido įteisinti jų statusą, o naujųjų kūrėjų populiarumas didėjo proporcingai augančiam interneto vartotojų skaičiui, jie buvo išgirsti vis labiau aštrėjant globalizacijos ir terorizmo priešpriešai ir gausėjant gėjų santuokoms. Šie kūrėjai iki šiol tebėra kaukiančios sirenos, Europos kultūros skandalas.

Atsvara šiai linijai "Sirenų" programoje taps du ryškūs kitokio teatro pavyzdžiai. Visų pirma – belgų projektas "Victoria". Jis apskritai netelpa į jokią rubriką, tai pačiomis savo prielaidomis polifoniškas darinys. Šiame teatre dirbama su visomis kartomis ir disciplinomis, o pristatyme teigiama, kad "Victoria" yra kūrybinė platforma. Tai savotiška tranzitinė erdvė, vieni menininkai joje šmėsteli trumpam, kiti užsilieka. Kosmopolitinę dvasią puoselėjanti įvairių tautų, įvairaus amžiaus kūrėjų bendrija išpažįsta panašias vertybes: svarbiausia bandyti, ieškoti, nepasiduoti. "Victoria" turi savo legendų. Pavyzdžiui, spektaklį "Kung Fu" kelerius metus vaidino apie keturiasdešimt paauglių "iš gatvės". Tai buvo sukrečiantis paauglių ir juos supančios visuomenės kolektyvinis portretas. "üBUNG" – dar vienas, naujausias, teatro hitas, dar nėra projektui "Victoria" būdinga įvairių disciplinų kombinacija. Flamandų scenos legenda, aktorius, režisierius ir rašytojas Jose De Pauw iš pradžių sukūrė vaidybinį filmą apie draugų vakarėlį prašmatnioje viloje ir rytines pagirias. Tuo tarpu šeši dvylikamečiai ar trylikamečiai stebi šį "spektaklį" scenoje ir jį dubliuoja. Garsas išjungtas, o jaunieji aktoriai aprengti tokiais pat drabužiais kaip ir suaugusieji, kartoja jų žodžius, mėgdžioja judesius ir veido išraiškas. Susidaro įspūdis, kad vaikai linksminasi žaisdami "beždžioniavimą". Šis pasitikėjimą suaugusiųjų pasauliu pakertantis projektas tapo neįtikėtinai populiarus. Vaikai ėmė be paliovos gastroliuoti visame pasaulyje ir pelnė prestižinių apdovanojimų.

Galiausiai "Sirenų" programoje numatytas Eimunto Nekrošiaus Rusijoje režisuoto spektaklio "Vyšnių sodas" pristatymas. Šis akordas – tarsi opozicija Naujojo teatro kūrėjams. Prieš fesitvalį duotame interviu Eimuntas Nekrošius retoriškai klausė: "Kodėl visi spektakliai turi būti trumpi tarsi "The Beatles" daina "Yesterday"? Pagaliau juk ne visi spektakliai turi būti gražūs. Jei žiūrovas nenori, tegul ir neina. Suprantu, kad reikia įtikti žiūrovui, smagu, kai jis ateina. Tačiau pats niekados nesistengiau padėti jam masalo. Man visų pirma rūpi realizuoti savo kūrybinius sumanymus." Gerai pažįstamas Lietuvos publikai kūrėjas nesiekia aktualizuoti mūsų laiko, jam nerūpi reaguoti į socialinius pokyčius. Nekrošiaus teatras autonomiškas ir paklūstantis jo vaizduotės galiai. Tačiau tai irgi šiandienos teatras.

Seminaras kultūros vadybininkams

Festivalio "Sirenos" rengėjai neketina tenkintis vien spektaklių rodymu. Kartu su Scenos meno kūrėjų asociacija rugsėjo 27–29 d. jie organizuoja ir seminarą "Publikos ugdymas", skirtą scenos menų vadybininkams.

Seminarą ves D. Britanijos meno vadybos konsultacinės įmonės "Morris Hargreaves McIntyre" direktorius Andrew McIntyre’as. Ši garsi bendrovė domisi įvairių kultūros organizacijų ir jų auditorijos plėtros klausimais, bendradarbiauja su Britų taryba ir Unesco, Slovakijos muzikos ir dramos meno akademija, Kipro nacionaliniu teatru, "Tate Modern" galerija Londone, BBC Philharmonic orkestru, Britų kino institutu, Belfasto festivaliu, įvairių D. Britanijos miestų teatrais ir festivaliais.

Vilniuje vyksiančio seminaro metu bus nagrinėjami publikos ugdymo tikslai ir strategijų pasirinkimas, rinkos segmentacija, efektyvus bendravimas, įtikinama reklama ir rinkos tyrimai, bus pristatytas "Telesuflerio" metodas ir "Publikos ugdytojo" sistema.

Seminaras truks tris dienas, kasdien nuo 10 iki 16 val., "Barbakano" kino klubo konferencijų salėje (Bokšto g. 19, Vilnius). Pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą. Seminaras mokamas.

Norintieji dalyvauti seminare turi užpildyti registracijos anketą iki rugsėjo 15 d. Anketą galima rasti tinklapyje (www.sirenos.lt) arba gauti elektroniniu paštu. Informacijos teiraukitės telefonais: (8 2) 2611 877; 8 699 15850 (Goda) arba el. paštu: sirenos@okt.lt.

 

Skaitytojų vertinimai


3902. kl2004-10-22 12:40
n jp haa errr krc wtf kazkaip neidomu :\

4017. oho2004-11-29 02:50
nekrosius nesiskaito su ziurovais! Ziauru

4018. kkj2004-11-29 02:51
straipsnis idomus, tik kodel taip nuvertintas Tumino teatras??

4024. ema :-) 2004-11-30 18:17
idomus straipsnis ir tiek

4159. Supernuolatine fane2005-01-15 12:46
Klausykites, gerbiama redakcija, zinau, kad finansavimo is spaudos remimo fondo negavote, bet prastumkite internetinio varianto prenumerata, tikrai uzsisakyciau, nes labai patogu!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
5:50:49 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba