SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-09-10 nr. 627

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vika Ryžovaitė
Gyvenimas yra gražus
59

Muzika 
• Vida Petrašiūnienė
Monteverdi choras Lietuvoje
2
• Sigitas Šilinskas
Karšta vasaros gitara
28
• Suaugusiųjų švietimo baruose
• Muzikiniai trečiadieniai Stasio Vainiūno namuose
• Igorio Zaripovo stažuotė Paryžiuje
• Claude’as Ballifas (1924–2004)
• KONCERTAI5

Dailė 
• Kūrybingumas = energijos judėjimas8
• Virginija Vitkienė
Baltoji jungtis
3
• Laima Kreivytė
Miesto laikas
• PARODOS

Literatūra 
 Išėjo su kompasu5
• Atviras laiškas15
• VAKARAI

Teatras 
• Kristupas Sabolius
Naujoji sirenų realybė
5
• 40-asis Jaunimo teatro sezonas
• SPEKTAKLIAI6

Kinas 
• Dviračių sportas primena animaciją
• Artėja krokodilo ašarų metas2
• Europos paveldo dienų premjeros "Skalvijoje"
• Antrasis "Tindirindis"
• Vilniuje mokysis animatoriai2
• "Skalvijoje" – susitikimas su garsiu lenkų animatoriumi Jerzy Kucia
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Renata Šukaitytė
Elektroninės patirtys Taline
9

Anonsai 
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia15
• Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia vyrus11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Literatūra

Išėjo su kompasu

In memoriam Vladui Šimkui

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vladas Šimkus

Kartą saulėtą rudens darbo dieną išvažiuojam iš "Metų" redakcijos visa vyrų draugija į Zervynas pagrybauti žaliuokių pas Juozą Aputį: Antanas Ramonas, Ramūnas Klimas, Vladas Šimkus, Danielius Mušinskas ir aš. Ruduo beveik toks kaip dabar, gal tik kiek per šaltas Ūlos vanduo, kad ryžtumeis upėje maudytis. Kelioms dienoms – ne vienai išvažiavom. Juozas Aputis atveža į pačias grybingiausias vietas, pasklindame miške kas sau, susišūkaujam, vėl susitinkam, bet nėra Vlado. Vakarėja, imame nerimauti, ar nebus nuklydęs Čepkelių pusėn, kur pasiklydusį žmogų labai nelengva surasti. Lakstom, rėkaujam, bet niekas neatsiliepia. Netekę vilties važiuojam namo į Zervynas, planuodami, kaip čia mums reikės ieškoti miškuose pasiklydusio žmogaus. Ir visai prie namų pamatom smėlėtu miško keliuku einantį Vladą. Sako, – ko jūs jaudinatės, turiu seną tarybinį kompasą.

Kai dabar prisimenu Vladą, tas jo pasakymas man virsta beveik metafora. Kartu dirbome "Metų" redakcijoje gal kokį dešimtį metų. Tiesa, sėdėjau gretimame kabinete, bet nuolatos ateidavau į tą, kur vienas prieš kitą sėdėdavo Ramūnas Klimas ir Vladas Šimkus (abu jau į mus žiūri iš Ten). Vladas į darbą atsinešdavo ketvirtuką juodos duonos, anuomet nebrangiai kainavusio lašiniuočio, visados turėdavo po ranka gerai išgaląstą peiliuką, kas be ko – ir vieną kitą butelį alaus. Po pusvalandžio pusryčių pradėdavo šnekėti kalambūrais ir silogizmais. Ramūnas pokalbį vis mėgindavo pasukti filosofine vaga, cituodavo A. Camus, J.P. Sartre’ą, kitus egzistencialistus, o Vladas visą šią filosofiją lyg kailinius išversdavo į išvirkščią, ironišką ir labai juokingą pusę. Jis labai mėgo komentuoti ir ironizuoti tai, kas tarytum turėtų būti savaime suprantama: tarkim, Žemės traukos dėsnius, silabotoninės eilėdaros taisykles, Aristotelio ir Sokrato filosofiją, Šventraštį, ir tie jo komentarai būdavo tokie juokingi, kad spazmų sutrauktu pilvu bėgdavai atgal į savo kabinetą atgauti kvapo.

Kai žiūri į retėjančią Vlado Šimkaus generaciją, negali nepastebėti, kad jų gyventas laikmetis išugdė labai skirtingas nuostatas į pasaulį, sistemą, kasdienybę ir metafiziką. Sistema pagimdė tragikus, prisitaikėlius, disidentus, o Vladas Šimkus buvo gryniausio plauko ironikas, kaip niekas kitas jautęs kierkegorišką distanciją su savimi, savo kūryba, pasauliu. Jo mintys bendraujant buvo lyg tos "bitės pabėgėlės", kurios nebepriklauso tau, bet žino, kur skristi. Kaip ir Vladas andai žinojo, kur eiti, kaip rasti namus, nes turėjo seną kompasą.

Liudvikas Jakimavičius

 

Skaitytojų vertinimai


3829. Ne apie straipsnį2004-09-17 13:57
Nuostabus poetas, gaila, kad primirštas.

3914. berta :-) 2004-10-25 20:14
perskaitaliojau, nusišypsniavau, pati panorau iseit velniop su senu tarybiniu kompasu... gal ne velniop, gal paieskot Vladuko. nusikvailiavojau, saules ir sypsenu deficitas, rugstaus lietaus nuskalbtuose lietuviu veidukuose. ir poetu, ir melzeju, ir mano... nebe... bukim vladukai/

4073. kulgrinda :-) 2004-12-17 16:25
Puikus straipsnis , saunuolis Liudvikas, kad prisimeni V. Simku

4109. Antanas6 :-) 2004-12-29 12:17
Taip "neprilipo" kažkaip V. Šimkus prie pastarųjų dešimtmečių poezijos... Nežinau kaip kitiems, bet man jis - geras septyniasdešimtųjų poetas. Taip ir liko. Ir liks... O dėl straipsnio - pritariu.

4153. ieva :-) 2005-01-15 07:14
be galo grazhiai autoriaus ishrashyta. ir poeto nuotrauka tokia tikra, kad net ashara spaudzhia.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
5:50:34 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba