SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-09-28 nr. 770

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Tegyvuoja mirusieji!
• Pasiūlyk idėją LUX šviesos festivaliui

Muzika 
• Beata Leščinska
Dedikacija Broniui Kutavičiui
 Aldona Eleonora Radvilaitė
Gabiausiųjų likimus lemia ne prizai
10
• Balys Vaitkus
Varžytuvėms pasibaigus
• Kamilė Rupeikaitė
Mitas konceptualiai
4
• KONCERTAI

Dailė 
• Justina Augustytė
Maži atradimai
• Savita ir atidi karta
• Sintezė – tai jungtis2
• Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinis menas pristatomas Lvove
• Interaktyvus C.A.L.V.I.N.O. projektas 1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Vilmantas Juškėnas
Lėlių teatro kulinarija
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kasdienybės burtai6
• Kviečia Kauno kino festivalis
• Šešėlių gundymai
• „Kino pavasaris“ kviečia į Lotynų Amerikos kultūros dienas
• Vilniuje ispanų kino klubas3
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Gabiausiųjų likimus lemia ne prizai

Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų konkursas

Aldona Eleonora Radvilaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Inga Vyšniauskaitė, Marko Mustonen, Edvinas Minkštimas, Tatjana Titova, Gintaras Januševičius ir Laima Smolskaitė

Rugsėjo 23 d. laureatų apdovanojimu ir koncertu su Lietuvos simfoniniu orkestru baigėsi rugsėjo 15 d. prasidėjęs 2007 m. tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų konkursas. Besidominčių tokiu renginiu žvilgsniai krypsta į žiuri sudėtį. Nuo jos narių kompetencijos, sąžiningumo priklauso rezultatai. Dažnai po tokių varžytuvių pasklinda kalbos, aptarinėjimai, kodėl būtent šitaip suskirstytos laimėtojų vietos. Juk beveik visada pavienių klausytojų ar prijaučiančiųjų simpatijos būna kitų, labiau patikusių atlikėjų pusėje. Te nenusimena tie dalyviai, kuriems šį kartą nepavyko nuskinti laurų. Gyvenimas pakoreguoja gabiausių menininkų likimus, ir tie, kurie gal niekada nedalyvavo jokiuose tarptautiniuose konkursuose, žavi viso pasaulio muzikos mėgėjus savo nuostabiais sugebėjimais.

Šių metų konkurso žiuri pirmininkas buvo prof. Ronanas O’Hara iš Didžiosios Britanijos, Guildhallo muzikos ir dramos mokyklos fortepijono katedros vedėjas. Vicepirmininkė – Lietuvos pianistams gerai žinoma profesorė Veronika Vitaitė. Nariai – profesoriai Peteris Eicheris (Vokietija), Petras Geniušas (Lietuva), Kazimierzas Gierżodas (Lenkija), Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (Estija), Atsuko Okada (Japonija), Vera Nosina (Rusija), Erikas Tawaststjerna (Suomija), sekretorė – Ramunė Kryžauskienė (Lietuva). Mūsų konkurso sąlygose nėra draudimo, kaip daugelyje prestižinių konkursų, skambinančiųjų pedagogams ir net konsultantams dirbti vertinimo komisijoje, todėl dalyvių sąraše – trys prof. V. Vitaitės auklėtiniai, du – prof. P. Geniušo, vienas – prof. E. Tawaststjernos. Be to, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje meistriškumo seminarus vedė profesorės V. Nosina ir A. Juozapėnaitė-Eesmaa. Gaila, kad kiti žiuri nariai neatvežė savo studentų, nes tada konkursantų geografija būtų gerokai įvairesnė. Iš šešiolikos pirmo turo dalyvių net devyni – Lietuvos atstovai, keturi – Baltarusijos, po vieną atlikėją iš Rusijos, Suomijos, Taivano. Kiek pamenu, ankstesniuose konkursuose gausiai dalyvaudavo mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos profesionaliai parengti pianistai. Minint kitų šalių atlikėjus, 1991 ir 1995 m. M.K. Čiurlionio konkursuose premijas laimėjo perspektyvūs Izraelio pianistai Ohadas Ben-Ari (I pr.) ir Droras Biranas (II pr.), 1999 ryškiam Lenkijos pianistui Janui Krzystofui Brojai buvo paskirta I premija, o tarp II premijos laureačių buvo latvė Inese Klotina, 2003-aisiais estė Irina Zahharenkova laimėjo II, o japonė Koseki Hiroko – III premijas. Šių metų konkurso rezultatai tokie: pirmąją premiją ir specialųjį prizą „Už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą“ žiuri paskyrė lietuviui Edvinui Minkštimui, antrą – Rusijos atstovei Tatjanai Titovai, trečią – lietuviui Gintarui Januševičiui. Diplomus pelnė taip pat trys dalyviai: suomis Marko Mustonenas, jis gavo ir specialųjį prizą „Už šiuolaikinio lietuvių autoriaus kūrinį“, lietuvaitės Laima Smolskaitė ir Inga Vyšniauskaitė.

Kadangi Lietuvos klausytojai (atrodo, kad tarp konkurso „sirgalių“ daugiausia buvo Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių, jie audringais plojimais ir šūksniais palaikė lietuvius) visai neblogai žino mūsų pianistų sugebėjimus ir laimėjimus, o žiuri sprendimai parodo jos narių nuomonę apie konkursantų galimybes (beje, gaila, kad neskelbiami balai, nes būtų smalsu, kas kaip vertino pianistų grojimą visuose turuose), trumpai apžvelgsime nelaimėjusių jokių apdovanojimų dalyvių pasirodymus.

Kadangi į antrą turą pateko dvylika iš šešiolikos dalyvių, vertinimo komisijai ir klausytojams buvo visiškai aišku, kodėl atkrito tie keturi, silpniau pasirengę ar mažiau įdomūs pianistai. Praėję į trečiąjį turą šeši atlikėjai buvo tie laimingieji, kurie buvo atrinkti apdovanojimams. Beliko tik pagroti koncertus su orkestru, o rezultatai, pasirodo, kaip po konkurso asmeniniame pokalbyje papasakojo prof. V. Vitaitė, priklausė nuo pirmųjų dviejų turų balų sumos. Taigi ši atranka buvo labai svarbi, čia išryškėjo, ką vertinimo komisijos nariai labiausiai vertina kūrinių interpretacijose. Silpniausiai beveik visų dalyvių pirmo ir antro turo programose atrodė M.K. Čiurlionio kūriniai, tarytum jie nebūtų pakankamai dėmesingai išnagrinėti, nebuvo įsigilinta į jų turinį, dažnai garsai skendo per daug naudojant dešinįjį pedalą, be to, ypač Fugoje, pasitaikydavo teksto klaidų, neužtikrintumo. Pirmame ture taip pat silpnokai interpretuoti ir J.S. Bacho Preliudai ir fugos iš „Gerai temperuoto klavyro“: romantizuoti, atlikti glebiai, tarytum nestilingai. Geriau parengtos klasikinės sonatos, o etiudams, atrodė, skirta daugiausia dėmesio. Šiame ture stilingumu, profesionalumu, jautriu muzikos pojūčiu išsiskyrė dviejų Suomijos profesorių Teppo Koivisto ir E. Tawaststjernos auklėtinio Marko Mustoneno atlikta J. Haydno Sonata Es-dur, Hob. XVI:49. Ryškų įspūdį paliko ir galingai, su didžiuliu užmoju ir įprasmintai nuskambėjusi Taivano pianisto Lin Wei-Chi L. van Beethoveno Sonata Nr. 32 c-moll, op. 11, bei puikiai virtuoziškai ir turiningai paskambinti etiudai: S. Rachmaninovo „Etiudas-paveikslas“ Nr. 6 a-moll, op. 39, bei F. Liszto transcendentinis etiudas „Klaidžiojančios ugnelės“. Beje, šio ryškaus, talentingo pianisto programoje – sudėtingi visais atžvilgiais kūriniai, juos Lin Wei-Chi pagrojo su didžiule aistra, tauriai, švariai, labai šviesiai, be jokio „nusaldinimo“. Tai (antrame ture) – F. Chopino Sonata Nr. 2 b-moll, op. 35, S. Prokofjevo Sonata Nr. 7 B-dur, op. 83, įdomiai, spalvingai paskambinta lietuviška muzika – M.K. Čiurlionio „Jūra“, mažų peizažų ciklas, VL 317, bei R. Šerkšnytės „Trys ostinato preliudai“. Tai buvo įspūdingas, įtaigus grojimas. Būtų buvę nepaprastai įdomu, kaip jis skambintų trečiame ture S. Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“ a-moll, op. 43. Deja, jis nepateko į „išrinktųjų“ apdovanojimams turą. Kaip rašoma konkurso lankstinuke, Lin Wei-Chi yra iškovojęs pirmąsias vietas daugybėje pianistų konkursų, tarp jų – 1995 ir 1999 m. tarptautiniame F. Chopino pianistų konkurse Taipėjuje, laimėjo Didįjį prizą XIV tarptautiniame pianistų konkurse „Roma 2003“. Ši pergalė suteikė muzikantui galimybę surengti 17 koncertų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Manau, kad po nesėkmės mūsų konkurse pianistas nebenorės atvažiuoti koncertuoti Lietuvoje.

Iš nepraėjusių į III turą pianistų galima prisiminti prof. V. Vitaitės auklėtinį Darių Mažintą, I ture nuotaikingai paskambinusį A. Skriabino Etiudą Nr. 12 dis-moll, op. 8, bei kompaktiškai, kokybišku garsu atlikusį L. van Beethoveno Sonatą Nr. 8 c-moll, op. 13, lyriškai, patraukliai skambinusią doc. Zbignevo Ibelhaupto studentę Veroniką Kopjovą, doc. Aleksandros Žvirblytės perspektyvų jaunąjį pianistą Jurgį Aleknavičių, II ture spalvingai traktavusį tris A. Šenderovo pjeses iš ciklo „M.K. Čiurlionio eskizai“, pademonstravusį sceninę ištvermę.

Šeši trečiojo turo dalyviai stabiliai ir tvarkingai pasirodė abiejuose pirmuose turuose. Kadangi keturis Lietuvos atstovus puikiai pažįstame, vertėtų paminėti du ryškius atlikėjus iš užsienio. Antrosios premijos laureatė T. Titova, Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos prof. Ksenijos Knorre (prof. P. Geniušo žmonos) fortepijono klasės magistrantė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė ir diplomantė, visuose turuose užsirekomendavo kaip profesionali pianistė, puikiai pasirengusi įvairaus stiliaus kūrinių traktuotėms. Ji skambina natūraliai, temperamentingai, perteikdama muzikos charakterį.

Diplomo laimėtojas suomis M. Mustonenas žavėjo klausytojus savo nuostabiai jautriu muzikos perteikimu, intuicija, ryškiu jaunatvišku temperamentu, tikslia kūrinių analize. Be anksčiau minėtos pirmame ture trapiai atliktos J. Haydno Sonatos, antrame jis įspūdingai, įtemptai ir prasmingai paskambino S. Prokofjevo Sonatą Nr. 8 B-dur, op. 84, nuotaikingai ir įvairiai – F. Chopino Noktiurną Nr. 3 H-dur, op. 9, charakteringai ir spalvingai – V. Bagdono „Akvarelę“ ir „Klouno šokį“. Geriausių pagyrimo žodžių buvo verta ir nuoširdi, profesionali P. Čaikovskio Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, traktuotė. Maestro Juozo Domarko diriguojamas orkestras atidžiai bendradarbiavo su puikiai ansamblišką grojimą jaučiančiu jaunuoju pianistu. Šiuo požiūriu ypač pagirtinas sudėtingas Koncerto II dalies epizodas su sinkopėmis ir greitu valsiuku.

Belieka pasveikinti prof. V. Vitaitę, ruošusią konkursui tris pianistus: vienas jos auklėtinis E. Minkštimas (baigęs studijas Paryžiaus konservatorijoje Artisto diplomu 2003 m., 2005 m. Guillardo muzikos ir dramos mokykloje Niujorke įgijęs muzikos magistro laipsnį, o šiuo metu ten pat tęsia doktorantūros studijas prof. J. Lowenthalio klasėje) šiame M.K. Čiurlionio konkurse laimėjo I premiją, o kita ugdytinė, magistrantė I. Vyšniauskaitė, gavo diplomą. Docentas Jurgis Bialobžeskis taip pat gali džiaugtis savo buvusio mokinio ir studento G. Januševičiaus, nuo 2004 m. studijuojančio Hanoverio aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Vladimiro Krainevo klasėje, pelnyta garbinga III premija. Linkime ateityje dar aukštesnių laimėjimų ir diplomą pelniusiai prof. P. Geniušo studentei L. Smolskaitei.

 

Skaitytojų vertinimai


11135. 3102007-10-02 23:25
manyciau, reikia kitaip rasyti recenzija. Pirmiausia klausiant, ar tai ne fiasko. Pradedant nuo dalyviu ksaiciaus, komisijos sudetimi (vsie svoji) baigiant programa (koks gi rimtas pianistas mokysis tiek daug Ciurlionio kuriniu?). Na ir protekcionizmas taip pat akivaizdus. Taigi konkursas saliskas, nera objektyvumo, tad ir laureatu sekme nera jau tokia dziuginanti. Gaila tu laureatu, nes jiems akivaizdziai meluoja, itikineja, kad jie yra geriausi, bet realiai tai toliau komisijos nariu "veiklos zonos" (rengiamu koncertu) jie neprasimus. Beje, cia galima prideti, kad kad komisijos trumparegiskumas izvelgiant talenta ar kazkokie slapti isskaiciavimai atsiskleidzia jau tuo, kad ne vienas po 1990 pirmaja vieta laimejes konkursantas taip ir netapo ciurlionio muzikos ambasadoriumi ar ryskesniu atlikeju. Uzgeso kaip perdegusi lempute... Siaip tai sandalas, kad dalyvavo tik 16 pianistu, is kuriu 9 yra Lietuvos atstovai, o is tu 9 net 5 buvo komisijos nariu mokiniai, is kuriu net 3 tapo prizininkai. Taigi auganciai kartai taktika aiski - reikia buti arba Vitaites arba Geniuso mokiniu, ir Ciurlionio konkursas bus iveiktas. Linkiu sekmes toliau klaidzioti iliuziju pasaulyj!

11139. 3112007-10-03 20:29
Sutinku, kad fiasko, kad silpnas konkursas, skandalas, kad tik 16 dalyviu, etc. Bet, sakykit, is tu, kurie dalyvavo, ar tikrai tie Vitaites ir Geniuso mokiniai nebuvo tarp geresniu? Kam nors kitam butumet prizines vietas atidave? Kas tarp tu varganu 16-os buvo tas nepripacintas genijus? Butu idomu isgirsti. Nes kartais gal nereikia ieskoti vaiduokliu, kur ju nera.

11143. 312 :-( 2007-10-04 13:57
tarp tu, kurie dalyvavo, gal dabartiniai laureatai ir geriausi, bet... Ar nepagalvojo 311, kad grandiozinis darbas tu dvieju "genialiu pedagogu" yra padarytas pries konkursa ir pasiekta (visais imanomais ir neimanomais budais) tai, kad net menkiausia konkurencija galintis sukelti pianistas (potencialius konkurentas) butu eliminuotas net iki pareiskos padavimo... Tuomet ir mazas kupstelis atrodo kaip Everestas.

11145. 3112007-10-04 16:17
Jezaumarija, kam toks mitologizavimas? Paziurekime, kokie jauni pianistai Lietuvoje (ar is Lietuvos) daugiau maziau zinomi, gauna koncertus ir pan. Ir pamatysim, kad ne taip jau mazai ju niekad nestudijavo ne pas Vitaite, ne pas Geniusa... Zlabys, Alekna, Kirilauskas, Jokubaviciute, Panomariovaites, etc.etc, nepamenu dabar visu:) Kitas dalykas - sie pedagogai pasiima geriausius studentus dar is mokyklos, iskart i pirma kursa, o tai veliau ir lemia ispudi, kad butent "ju" mokykla yra ryskiausia.

11148. 3132007-10-05 15:20
o idomu kokiu principu skirstomi stojantieji? gabesni ir talentingesni man man man, o kas liko - visiem kitiem? Bet cia ne tik LMTA liga, cia jau profesine visu muzikantu liga. L. daug priklauso nuo vadovo, jei jam negana, kencia visas kolektyvas. Jei vadovas, galvoja ne tik apie save, tuomet formuojasi sveikesnes darbo ir talentu ugdymo salygos. Kaip supratau, lietuvos pianizma sunaikinusiam duetui kiti nerupi

11149. :))))2007-10-05 15:27
Nejuokinkit su tokiais "duetais"... Man tai ne vienas is situ gerbiamu ponu "ni svat, ni brat", bet ar Jus apskritai bent kiek zinot dabartine situacija?.. Vitaites era seniai pasibaigus. Nesakau, kad ji visai galiu nebeturi, bet tikrai ne tokias, kaip pries koki 10 meteliu. O Geniusas... Jis gi visai neseniai pilnai sugrizo destyti i LMTA - tai kada jau jie cia butu galeje sudaryti toki neisjudinama tandema, apie koki cia kalbate? Nebent zinote ka nors daugiau nei tik legendos. Tuomet papasakokit, tikrai idomu!:)

11153. LMTA2007-10-07 02:05
Na del to dueto tai nereikia-nueinancioji mociute, dar spesianti istraukti dukrai profesores statusa ir padaryti karjera anukui ir jaunasis zentas, kuris bobutei atkritus taps katedros vedeju.. Abu kartu jie dabar skirstosi itakos zonas, kad abiem butu geriau ir yra itin galingi. Del konkurso, tai nors ir 16 dalyviu, sakykit ka norit, is kai kuriu galima buvo pasimokyti daug naudingo. Del prizininku nekilo abejoniu, tik gal Januseviciui reikejo duot 1a, Titovai 2a, o Minkstimui 3a. Vysniauskaite finale yra didelis nesusipratimas, kuri greitai pamirsime.

11154. :)))2007-10-07 11:13
Taip ir maniau, kad galu gale islis Januseviciaus pavarde:)))))) Nuo to ir reikejo savo nepasitenkinima pradeti... Tik gal pries tai reiketu stipriai pamastyti, ka turi, ir ko neturi sis jaunas ir gabus pianistas. Ir tikrai ne mokytojuose cia esme:))

11155. Kaip2007-10-07 12:55
...idomu pamastymus skaityti! Negi negalejo atidaryt kokio inter. puslapio? Juk tokios diskusijos siaip labai reikalingos! Gerai, kad ir konkurencija tarp pedagogu yra - kas kitiems neleidzia pasispardyt? :) O kas jau ten taip galetu vadovaut tai katedrai? Tada jau geriau jauniems zentams uzleist... nei visai apleist.

11183. to :)))2007-10-09 18:40
Nesakau, kad man artima viskas, ka Janusevicius daro, bet yra tikrai nuostabiu koncertu jo buve, padiskutuokim, idomu butu suzinoti kitu nuomoniu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 75 iš 75 
5:49:27 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba