SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-09-28 nr. 770

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Tegyvuoja mirusieji!
• Pasiūlyk idėją LUX šviesos festivaliui

Muzika 
• Beata Leščinska
Dedikacija Broniui Kutavičiui
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Gabiausiųjų likimus lemia ne prizai
10
• Balys Vaitkus
Varžytuvėms pasibaigus
• Kamilė Rupeikaitė
Mitas konceptualiai
4
• KONCERTAI

Dailė 
• Justina Augustytė
Maži atradimai
• Savita ir atidi karta
• Sintezė – tai jungtis2
• Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinis menas pristatomas Lvove
• Interaktyvus C.A.L.V.I.N.O. projektas 1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Vilmantas Juškėnas
Lėlių teatro kulinarija
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kasdienybės burtai6
• Kviečia Kauno kino festivalis
 Šešėlių gundymai
• „Kino pavasaris“ kviečia į Lotynų Amerikos kultūros dienas
• Vilniuje ispanų kino klubas3
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Šešėlių gundymai

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Vyriški reikalai“

Nežinau, ar Charlesas Bronsonas (1921–2003) buvo garsiausias Holivudo lietuvis, kaip skelbia LTV2 rubrika, bet amerikiečiai mielai cituoja aktoriaus žodžius, esą vaikystėje jis net nekalbėjęs angliškai. Pasaulyje, ypač Europoje, jis tikrai buvo žinomas. Prancūzijoje Bronsoną vadino šventuoju pabaisa, Italijoje – žiauruoliu. 1971 m. Bronsonas buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ populiariausiam pasaulio aktoriui.

Lietuvio kalnakasio sūnus iš Pensilvanijos nepasekė tėvo ir brolių pėdomis ir po Antrojo pasaulinio karo nusprendė tapti aktoriumi. Nuo 1951 m. jis vaidino kine – iš pradžių kaip Charlesas Buchinsky (Karolis Bučinskis), o Bronsono pseudonimas atsirado 1954 metais. Vienu geriausių aktoriaus vaidmenų 1960 m. Johno Sturgeso filme „Šaunioji septyniukė“ LTV 2 (29 d. 19.15, LTV 30 d. 12 val.) ir pradeda Bronsono filmų ciklą. Tikroji Bronsono karjera klostėsi 7-ajame dešimtmetyje Europoje, kai palikęs Holivudą jis vaidino prancūzų, italų (garsiuosiuose Sergio Leone’s spagečių vesternuose) ir ispanų filmuose. Į JAV jis grįžo penkiasdešimtmetis ir tikra žvaigždė. Bronsonas suvaidino per 70 filmų.

„Šaunioji septyniukė“ yra Akiros Kurosawos filmo „Septyni samurajai“ (1954) perdirbinys. Pasak istorikų, Sturgeso pasakojimas apie septynis draugus, ginančius meksikiečių kaimelį nuo banditų, tapo garsiausiu vesternu, nes jam buvo būdingi visi to meto vesternų efektai, pretenzingumas ir publikos pageidaujami stereotipai. Tačiau, kad ir kaip būtų, kino istorijoje visada išliks filme nuskambėjęs Elmerio Bernsteino muzikinis motyvas (vėliau tapęs „Marlboro Man“ motyvu) ir puikūs Yulo Brynnerio, Charleso Bronsono, Steve’o McQueeno, Horsto Buchholzo, Roberto Vaughno, Jameso Coburno, Brado Dexterio vaidmenys.

Kultūringasis LTV2, regis, žada prirakinti prie televizoriaus net didžiausius jo priešus. Šeštadienį (29 d. 18.15) bus parodyta Izoldos Keidošiūtės laida „Pro memoria: Macaitis, Bergmanas, Antonioni“, (21.50) – pokalbis su Tomu Venclova. Penktadienį šis kanalas pradeda dar vieną senojo kino ciklą „Amerikos kino legendos“. Pirmasis jo filmas (28 d. 19.15) – 1959 m. Stanley Kramerio sukurtas „Ant paskutinio kranto“. Tai – ir pirmoji apokaliptinė kino vizija apie atominio karo sunaikintą pasaulį. Filmo veiksmas prasideda 1964-aisiais. Šiaurės pusrutulyje gyvenimas jau nebeegzistuoja, Australija dar turi penkis mėnesius, kol ją pasieks viską naikinanti radiacijos banga. Vyriausybė pradeda išdavinėti tabletes su nuodais, Melburno gatvėse nusidriekia ilgos eilės.

Filmo herojai yra amerikiečių povandeninio laivo, radusio prieglobstį Australijoje, komandos nariai. Tačiau jie nori grįžti mirti gimtojoje žemėje... Istorikai teigia, kad pagrindinė Kramerio klaida buvo pakviesti Holivudo žvaigždes – Gregory Pecką, Avą Gardner, iki tol dainavusį ir šokusį Fredą Astaire’ą, taip pat sunkiasvorė režisūra. Tačiau, turiu pasakyti, net silpni seni filmai dabar palieka geresnį įspūdį. Ypač kai juos palygini su tuo, kas rodoma kino teatruose. Kita vertus, visada puikiai atsipalaiduoju žiūrėdamas būtent senus filmus.

Toks, manau, yra ir LTV „Elito kine“ (spalio 3 d. 23.15) rodomas prancūzų kino klasiko René Clairo filmas „Šėtono žavesys“ (1950). Tai – dar viena Fausto temos variacija, perkelta į naujuosius laikus. Ir kartu – prieš karą nedviprasmiškai pasisakantis filmas. Michelio Simono vaidinamas profesorius Faustas atgauna jaunystę iš Mefistofelio (Gerard Philipe) rankų. Vėliau aktoriai susikeičia vaidmenimis – Philipe’as tampa Faustu, o Michelis Simonas – šėtonu. Švytintis grožiu, sugebantis suskaldyti atomą Faustas ne iškart pasiduoda Mefistofelio gundymams valdyti pasaulį ir tapti diktatoriumi. Tačiau šįkart Faustą išgelbsti čigonės meilė. Clairas nebuvo patenkintas filmu. Tarsi teisindamasis jis rašė: „Kas nenorėtų tikėti, kad šėtonas nėra toks stiprus, kaip kad jam atrodo, kad kartais pavyksta jį nugalėti jo paties ginklu ir jis gali dingti, išnykti, išjuoktas ir nugalėtas, tarp liepsnų ir dūmų.“

Asmeniškai aš visada pasiduodu Catherine Deneuve ir Jeano-Paulio Belmondo kerams. Abu aktorius – jaunus ir gražius – galėsime pamatyti retai rodomame Francois Truffaut 1969 m. filme „Sirena iš Misisipės“ (LTV2, 30 d. 17.45). Truffaut žavėjosi juodaisiais kriminaliniais amerikiečių romanais (sakoma, kad jis prisidėjo prie specifiško prancūziško požanrio atsiradimo, nes tuo susižavėjimu sugebėjo užkrėsti visus) ir mielai juos ekranizuodavo. „Sirena iš Misisipės“ sukurta pagal Truffaut mėgstamo autoriaus Williamo Irisho knygą. Tai – filmas apie beprotišką meilę (amour fou), kitokia, regis, režisieriaus ir nedomino. Tačiau filmas prasideda pačia tikriausia kriminaline avantiūra. Turtingas plantatorius susižada su mergina, kurios nėra matęs. Žiuli atrodo įtartina, ir nuojautos pasitvirtina – ji dingsta su vyro pinigais. Plantatorius pasamdo seklį, bet ir pats išsirengia ieškoti apgavikės. Jis suvokia, kad myli Žiuli-Merioną vis labiau... „Sirena iš Misisipės“ – vienas „tankiausių“ Truffaut filmų. Jo poveikis gimsta iš kontrasto tarp to, kaip, sakyčiau, intymiai, švelniai, pustoniais rodomas tikrasis dviejų personažų suartėjimas, ir žiauraus siužeto.

Net ir puikiai sugyvenančios poros kartais turi paslapčių. Pavyzdžiui, kad ir Dougo Limano filmo „Ponas ir ponia Smitai“ (LNK, 28 d. 21.10) herojai Džonas ir Džeinė. Tiesa, po šešerių santuokos metų jie truputį nusibodo vienas kitam, bet jų nepalieka ir jausmas, kad jie visiškai vienas kito nepažįsta. Nuojauta nemeluoja. Abu ponai gyvena dvigubą gyvenimą, nes yra samdomi žudikai. Netrukus jie gauna užsakymą nužudyti vienas kitą... Šis smagus filmas labiausiai išgarsėjo todėl, kad filmavimo aikštelėje užsimezgė Angelinos Jolie ir Brado Pitto meilė. Nors tai ir ne pati tinkamiausia vieta užmegzti romanui, kaip patys matote, jis vis dar trunka, kad ir ką sakytų skeptikai.

Mėgstantiems pasakas apie meilę išdrįsiu parekomenduoti 2003 m. Chriso Kocho filmą „Vyriški reikalai“ (LNK, 30 d. 13.05). Filmo herojus Polas (Jason Lee) ruošiasi vesti Karen (Selma Blair) ir įsitraukti į jos šeimos verslą. Tačiau kitą rytą po draugų jam surengto bernvakario jis atsibunda lovoje su žavia šokėja Beke (Julia Stiles), kuri, pasirodo, yra jo būsimos žmonos pusseserė.

Snobai tokių nuotaikingų filmų nežiūri, todėl LNK jiems parodys (4 d. 22.30) Alano Cummingo ir garsios aktorės Jennifer Jason Leigh sukurtą „Dogmos ’95“ stiliaus dramą „Metinių šventė“, kuri 2001 m. buvo rodyta Kanų konkurse. ...Po metus trukusio išsiskyrimo rašytojas Džo ir jo žmona Salė nusprendė susitaikyti. Ta proga jie sukviečia draugus į vakarėlį. Reikia turėti omenyje, kad veiksmas vyksta Holivude, tad ir vakarėlyje dalyvaus įvairios žvaigždės, režisieriai ir kitokie reikalingi žmonės. Režisieriai kuria ne šiaip sau filmą, o satyrą apie Holivudo elito moralę, todėl jis prismaigstytas įvairiausių užuominų. Pavyzdžiui, Kevino Kline’o ir Phoebe Cates pora filme vaidina sutuoktinių Goldų porą, Gwyneth Paltrow – kylančią žvaigždutę ir pan. Deja, regis, ambicingo sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti. „Metinių šventė“ labiau primena muilo operą, o ne demaskuojantį filmą. Taip jau ir man dažnai atsitinka – rašai viena, o, žiūrėk, tave suprato visai kitaip.

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 75 iš 75 
5:49:16 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba