SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-04-07 nr. 703

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ramoškaitė
Operos magija
11

Muzika 
• Edmundas Gedgaudas
Oratorius ir poetas
• Vytautė Markeliūnienė
Misijos žmogus
• Operetės premjera Kaune
• Irena Žukaitė (1929–2006)4
• "Bravissimo" kaleidoskopas
• Balandžio pradžia – Stasiui Vainiūnui
• Gastrolės Prancūzijoje
• KONCERTAI

Dailė 
 Rita Mikučionytė
Lino daina
• Neringa Černiauskaitė
Kai nesimato medžio stiebo
3
• Aistė Paulina Virbickaitė
Pakeliui į muziejų
• Nijolė Nevčesauskienė
Kaklaraištis džentelmenui
1
• Projektas van Goghui atminti2
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rūta Šalnaitė
Dešimtasis Baltijos šokio gimtadienis
1
• Konstantinas Raikinas vaidins Vilniuje
• "cezario grupė" vėl kelia sparnus1
• "Stiklinė arbatos..." "Sriubos teatre"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Dokumentikos teatrai
• Apie tuos, kurie nori pakeisti pasaulį1
• Susidūrus su tikrove
• Grėsmė geram kinui6
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Šiaip žmonės
15

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Lino daina

Makūnaitės Albinos paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Rita Mikučionytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Albina Makūnaitė. "Lino daina"

Albinos Makūnaitės (1926–2001) paroda "Lino daina" Lietuvos nacionaliniame muziejuje ne tik atspindi šios grafikės 1959–1991 metų kūrybą, bet ir primena lietuvių grafikos istoriją. Ekspozicijoje, kurios architektė Gražina Pajarskaitė, matome atspaudus, jų ciklus, iliustracijas, piešinius ir medžio bei linoleumo klišes. Tai parodo keletą A. Makūnaitės kūrybos sričių ir pabrėžia 7–10-ojo dešimtmečių mūsų grafikos stilistines tendencijas.

Įvairius grafikės kūrinius jungia vienas požiūris į skirtingas temas, kurių įkvėpimo šaltinis – lietuvių liaudies menas, etnosas ir religija. Baigusi grafikos studijas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute pas profesorių Antaną Kučą, Makūnaitė tęsė 3–4-ojo dešimtmečių ekspresyviosios grafikos tradicijas, kurias puoselėjo daugelis Kauno meno mokyklos auklėtinių. Dailininkės kūrybos pradžia yra 6-ojo dešimtmečio pabaigos – 7-ojo dešimtmečio medžio ir lino raižiniai. Cikle "Lino daina" jaučiamos sąsajos su Viktoro Petravičiaus grafika. Apibendrintos formos, storų pagrindinių kontūrų ir smulkių linijų kontrastas sukuria ritminę įtampą, pabrėžia juodų ir baltų dėmių "pulsavimą". Jau ankstyvuosiuose darbuose matome giluminį dramatinį pradą, kuris neišnyksta ir vėlyvojoje kūryboje. 1962-aisiais sukurtas garsusis paspalvintų medžio raižinių ciklas "Žalčio pasaka" ir šiandien žavi monumentaliomis formomis, ryškia, stambia ornamentika. Formų supaprastinimas, kompozicijos lakoniškumas liudija glaudų ryšį su lietuvių liaudies menu, kurio įtaka juntama visoje A. Makūnaitės kūryboje. Dailininkės vyras, filosofas Juozas Algimantas Krikštopaitis teigia: "Daugiaprasmiai įvaizdžiai A. Makūnaitės dailėje kilo iš jautrią intuiciją maitinančių versmių, prasiveržiančių iš žemdirbių kultūrą apvaisinančios Žemės-Motinos ertmių. Koplytstulpių rūpintojėliai, šventųjų figūros, mediniai krucifiksai, liaudies raižiniai kaip ir ant mamos kelių išgirstos pasakos bei artojėlių godos pureno tą raiškos dirvą, kurioje augo, plėtojosi unikali A. Makūnaitės grafika."

Šiuo požiūriu charakteringi grafikės piešiniai, sukurti sangvinu ir grafitu 1963–1964 metais. Juose matome išraiškingų formų, toninėmis plokštumomis modeliuotus dievukus, medžio skulptūrėles. Išdidinti veidai, susmulkintos galūnės pabrėžia skausmo, kančios būsenas, motyvo ekspresiją. Tai autentiška intuityvi minties ir formos fiksacija, kuri vėliau įkūnijama medžio bei lino raižiniuose ir įgauna dar didesnę dramatinę nuotaiką.

Religinės temos yra artimos autorei, prie sakralinių ir etninių motyvų ji nuolat grįždavo, taigi kalbame apie menininkę, kuri buvo ištikima savo idėjoms nepriklausomai nuo meno politikos vėjų. Septintajame dešimtmetyje išgyvenusi kūrybos pripažinimą (nusipelniusios meno veikėjos vardas, 1965, Lietuvos valstybinė premija, 1966), kuris iš dalies buvo susijęs su liaudiškosios tendencijos propagavimu sovietinėje kultūroje, vėliau ši grafikė tarsi pamiršta ir vėl prisiminta tik po dvidešimties metų (liaudies dailininkės vardas, 1986).

Parodoje eksponuojamos žymiosios iliustracijos lietuvių liaudies pasakų rinkiniui "Gulbė karaliaus pati" (1961), J. Marcinkevičiaus "Baladei apie Ievą" (1965), V. Krėvės padavimams "Aitvaras" (1970), K. Donelaičio poemai "Mes vyžoti būrai" (1975), Vaižganto apysakai "Nebylys" (1989). Kaip ir estampuose, vėlyvosiose iliustracijose jaučiame formos smulkėjimą, dėmesį spalvų niuansams, tačiau kompozicijos ritmika, vaizdo konstruktyvumas išlieka. Vienas unikalių A. Makūnaitės kūrybos bruožų yra grafikos ciklai, įkvėpti literatūros, kurią iliustruoja menininkė (iš viso dailininkė iliustravo daugiau kaip 80 knygų). Tad galime kalbėti ne tik apie jos kūrybos dramatinį pradą, bet ir apie mūsų prozos ar poezijos poveikį, kuris ypač ryškus siužeto atrankai ir išdėstymui.

Parodos kuratorių Skaidrės Urbonienės ir Jolantos Bernotaitytės dėka šiandien žvelgdami į A. Makūnaitės kūrybą, grįžtame prie modernizmo šaknų lietuvių dailėje. Neoekspresionizmo kontekste vėl tampa aktuali medžio ir lino raižinio plastika.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
5:48:57 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba