SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-11-04 nr. 682

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Lina Jakeliūnaitė
Sklandanti tapyba
1

Muzika 
 Tomas Kniukšta
Naujovių netrūko
2
• Živilė Ramoškaitė
Trys kūriniai – trys epochos
5
• Lapkričio "Bravissimo": Karmen, Ana Karenina ir kitkas
• Kviečia Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
• Filharmonijoje koncertuos vienas populiariausių pianistų pasaulyje1
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Ten būti čia
• Neringa Černiauskaitė
Tuštumos pilnatvė
4
• Aurelija Jasaitė
Tarp skaitmeninių saunų ir meno
2
• Monika Krikštopaitytė
Nacionaliniai tekstilės ypatumai
19
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Aklas taperis
• Don Žuanas dėvi sportinį kostiumą1
• Virpanti laidos vedėjo širdis
• Pagrindinė VDFF programa
• "Scanorama 2005" kviečia į skandinavų kino puotą
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Eglė Rindzevičiūtė
Surištos moterys, brutali architektūra ir augalai
6
• Zeynep Devrim Gürsel
Atvirai, bet prikandus liežuvį
3

Anonsai 
• Kultūros ministerija priima paraiškas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Naujovių netrūko

Festivaliui "Permainų muzika" pasibaigus

Tomas Kniukšta

[skaityti komentarus]

iliustracija
Skaidra Jančaitė atlieka "Mėnulio Pjero"

Iki šiol Klaipėda turėjo tik vieną šiuolaikinės muzikos festivalį – "Marių klavyrai". Tačiau šiemet rugsėjo 21 – spalio 17 dienomis klaipėdiečiai buvo pakviesti į naują renginių ciklą – festivalį "Permainų muzika". Postūmių Klaipėdos muzikinio gyvenimo permainoms čia tikrai nestigo. Visi koncertai vyko modernioje, vos prieš metus renovuotoje Klaipėdos koncertų salėje. Festivalio organizatorė, šios salės direktoriaus pavaduotoja kompozitorė Loreta Narvilaitė kvietė tik žymiausius, profesionalumu ir originalumu garsėjančius Lietuvos ir užsienio atlikėjus. Renginio programa parodė, kokia plati šiuolaikinės muzikos sąvoka. Festivalyje skambėjo ir XX a. pradžios, ir dar šiemet parašyti kūriniai, atliekami ir tradiciniais instrumentais, ir naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis. Buvo pademonstruota ir žanrų gausa – nuo operos, simfonijos iki net sunkiai įvardijamų elektroninės, klubinės muzikos kompozicijų.

"Permainų muziką" sudarė dvejopi renginiai: koncertai (jų surengta 6) ir videoklubo vakarai (tokių buvo 4). Festivalis prasidėjo M.K. Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių išvakarėse koncertu, skirtu šiai sukakčiai paminėti. Tai buvo vienintelis festivalio vakaras, kai skambėjo dar klasikine vadintina muzika ir scenoje pasirodė Klaipėdos atlikėjai – choras "Aukuras", vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, ir Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė), diriguojamas Roberto Šerveniko. Koncerte skambėjo ne tik M.K. Čiurlionio, bet ir kitų Lietuvos kompozitorių (Algirdo Martinaičio, Broniaus Kutavičiaus, Mindaugo Urbaičio) jam dedikuoti kūriniai. Dalyvavo ir svečių iš Vilniaus – kompozitorius Mindaugas Urbaitis ir pianistė Živilė Karkauskaitė, atlikusi meditaciniais elementais išsiskiriančio šio kompozitoriaus kūrinio "Ramybė" fortepijono partiją.

Kaip du kontrastiškiausius koncertus galima išskirti dainininkės Skaidros Jančaitės pasirodymą ir kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio multimedijinį projektą "Neogard-club-electronic". S. Jančaitė atliko dodekafonijos pradininko Arnoldo Schönbergo jau klasika tapusį ciklą "Mėnulio Pjero" bei Zitos Bružaitės, Loretos Narvilaitės, Alberto Rousselio kūrinius ir pademonstravo ne tik ypatingus vokalinius, bet ir išskirtinius aktorinius gabumus. O kompozitorius ir diskžokėjas V.V. Jurgutis, savo koncertu ypač sudominęs Klaipėdos studentiją ir moksleiviją, parodė plačias elektroninės muzikos galimybes.

Kad "Permainų muzikos" organizatoriai itin atsakingai žiūrėjo į šio festivalio rengimą, rodo bendradarbiavimas su kitais, jau gilias tradicijas turinčiais festivaliais. "Vilnius Jazz" organizatoriams klaipėdiečiai dėkingi už progą pasiklausyti vieno žymiausių ir dažniausiai koncertuojančių Olandijos džiazo orkestrų "Willem Breuker Kollektief", garsėjančio savo improvizacijų profesionalumu bei originalumu. Klaipėdiečiai, labai šiltai priėmę šį kolektyvą, patvirtino, kad Klaipėda ne be pagrindo vadinama džiazo miestu.

iliustracija
Videoklubo lankomumas pranoko festivalio rengėjų lūkesčius

"Gaidos" festivalio dėka į Klaipėdą atvyko "Gaidos ansamblio solistai", tituluojami šiuolaikinės lietuviškos muzikos ambasadoriais Europoje (jie, diriguojant R. Šervenikui, itin preciziškai atliko Osvaldo Balakausko, Vidmanto Bartulio, Antano Kučinsko, Remigijaus Merkelio ir Onutės Narbutaitės kūrinius), ir saksofonistų kvartetas "Quasar saxophone quartet" iš Kanados, propaguojantis kanadiečių muziką, tačiau festivalyje pateikęs ir premjerą – Justės Janulytės kompoziciją "Pabaigos". Šis kvartetas, užbaigęs "Permainų muziką", susilaukė daugiausia klaipėdiečių dėmesio. Beje, prie šio koncerto surengimo Klaipėdoje nemažai prisidėjo ir Kanados ambasados Lietuvoje vadovas Brianas Hermanas, dalyvavęs festivalio uždaryme.

Videoklubo vakarai vyko Koncertų salės fojė. Įrengta puiki vaizdo ir garso aparatūra suteikė galimybę susipažinti su pasaulinio garso ir reikšmės muzikiniais filmais bei koncertų įrašais. Buvo parodytas filmas, pastatytas pagal skandalingą Johno Adamso operą "Klinghoferio mirtis", kompanijos "Warp Records" elektroninės muzikos klipai, amerikiečių kompozitoriaus simfonija gitaroms, žinomiausios ekspresionistinės Albano Bergo operos "Vocekas" įrašas, ištraukos iš suomių kompozitorės Kaijos Saariaho operos "Meilė iš toli" bei minimalistinės muzikos pavyzdžiai – Steve’o Reicho videodokumentinė opera "Trys pasakos" ir režisieriaus Godfrey’o Reggio filmas pagal kompozitoriaus Philipo Glasso muziką "Koyaanisqatsi". Visi įrašai rodyti ir apdovanoti įvairiuose festivaliuose.

Vakarų vedėja kompozitorė Loreta Narvilaitė ir svečiai – pianistas Petras Geniušas, muzikologai Laima Vilimienė, Linas Paulauskis, kompozitorius Mindaugas Urbaitis – ne tik pristatydavo rodomą įrašą, tačiau laisvomis diskusijomis, komentarais kūrė jaukią klubinę atmosferą, kurią pamėgo ir jaunesni, ir vyresni žiūrovai. Ir patys festivalio organizatoriai pripažino, kad videoklubo lankomumas pranoko jų lūkesčius. Turbūt tokiems vakarams netrūktų lankytojų, jeigu jie būtų rengiami ir dažniau, o ne tik būtų "Permainų muzikos" dalimi.

Įvykęs pirmasis "Permainų muzikos" festivalis tikrai aukštai iškėlė meninio lygio kartelę. Tai įvertino ir jame dalyvavę atlikėjai, ir klausytojai, kurie, berods, vis dažniau lankosi profesionaliosios muzikos koncertuose. Belieka tikėtis, kad sėkmingai debiutavusi "Permainų muzika" kitais metais klausytojams pateiks ne mažiau įdomią šiuolaikinės muzikos programą.

 

Skaitytojų vertinimai


5769. tevas2005-11-13 22:40
Gerbiamas Tomai jei nebuvot koncerte reiketu atsargiau rasyti apzvalgas.Gaidos ansamblio solistams nedirigavo niekas!!!

5808. 3232005-11-20 03:28
debulishkesnio straipsnio jau seniai neskaites. kaip tarybines kronikos skamba. blembachki

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
5:48:18 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba