SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-05-16 nr. 802

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Tulpės ir rožės34

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
Muzikos mokslas šiandien
2
• Lina Navickaitė
Helsinkio festivalio viršukalnės avansu
1
• Neskelbtas Anatolijaus Šenderovo muzikos festivalis
• Vilniaus festivalio geografinės ribos plečiasi1
• Kauno styginių kvarteto edukacinis projektas
• Jaunieji baleto šokėjai namo grįžo su apdovanojimais
• KONCERTAI

Dailė 
• Rima Povilionytė
Tarpdisciplininė moteris
5
• Domas Noreika pagal Domą Noreiką5
• Jonavoje svarstomas milžiniško paminklo projektas9
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Scenoje – Romaino Gary kūrinys1
• Birutės Mar „Meilužis“ Izraelyje
• Netekome aktoriaus Prano Piauloko (1945–2008)
• Sigito Parulskio „Keltininkas“ OKT
• Alessandro Baricco „Šilkas“ – teatro kalba2
• SPEKTAKLIAI

Naujosios dramos akcija 
• Dorota Masłowska
Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai

Kinas 
 Ką veiksite šiąnakt?
• Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogas“ dabar
• Šimtasis Nekrošiaus „Otelas“ – Rumunijoje1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Festivaliai 
• Neužšąlanti kultūra

Pasaulyje 
• Kodėl pyksta kultūringi europiečiai?1

Diskusijos 
• Paulina Pukytė
Laiškai iš rūsio
13

Anonsai 
• Europos menų mokykla

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Ką veiksite šiąnakt?

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Auksinės gėlės prakeiksmas“

Ką veikiate naktį? Nejau miegate? Ko gero, Lietuvos televizijų vadovai nustebtų sužinoję, kad didžioji tautos dalis naktį praleidžia lovose, o ne prie televizoriaus. Bet aš kartais suabejoju, ar tik jie neturi slaptos informacijos apie mūsų visuomenę apėmusią nemigą. Jei šiąnakt užsinorėsite pasižiūrėti, kuo jūsų mėgstami „Pavojingi ryšiai“ ir „Valmonas“ skiriasi nuo pagal tą patį 1782 m. parašytą Choderlos de Laclos romaną „Pavojingi ryšiai“ sukurtų „Erotinių žaidimų“ (LNK, 16 d. 01.20), tikrai neišsimiegosite. Šįkart romano veiksmas perkeltas į šiuolaikinį Niujorką, o visi personažai stebėtinai jauni. (Juos vaidina dabar jau beveik tikromis žvaigždėmis tapę Reese Witherspoon, Ryanas Philippe’as, Sarah Michelle Gellar.) Režisierius Rogeris Kumble’as 1999 m. aiškino, kad XX a. paauglys gali turėti XVIII a. trisdešimtmečio patirtį. Greičiausiai režisierius turėjo omenyje seksualinę patirtį.

LNK šeštadienio naktį (17 d. 23.45) parodys garsiojo kinų režisieriaus Zhang Yimou 2006 m. filmą „Auksinės gėlės prakeiksmas“, kurio veiksmas nukelia į Tang dinastijos laikus beveik prieš tūkstantį metų. Filmo herojė yra imperatoriaus žmona. Padedama sūnų, valdinga moteris pradeda regzti sąmokslą prieš nuolat ją nuodijantį vyrą. Esu didelis ankstyvųjų Zhang Yimou filmų („Raudonasis gaolianas“, „Pakabinkite raudonus žibintus“, „Gyventi“), kurių centre visada būdavo moterų tragedijos, gerbėjas. Pastaraisiais metais jo kuriami kung fu baletai („Skraidančių durklų namai“), švelniai tariant, nuvylė. Manau, kad „Auksinės gėlės prakeiksme“ Zhang Yimou pabandė sugrįžti prie senosios temos, juk neatsitiktinai pagrindinę heroję suvaidino jo ankstyvųjų filmų žvaigždė Gong Li. Deja, filmas – dekoratyvus, puošnus, jis stulbina dekoracijomis, kostiumais, spalvomis, apšvietimu, bet nejaudina.

TV3 taip pat neleis užmigti: šiąnakt (16 d. 0.35) parodys gana retai prisimenamą ankstyvąjį Ridley Scotto filmą „Sergėtoja“ (1987). Filmo herojus yra pavyzdingas policininkas Maikas (Tom Berenger), kuriam pavesta saugoti jauną turtingą moterį Kler (Mimi Rogers). Ji buvo vieno savo draugų nužudymo liudininkė. Netrukus Maikas tampa Kler meilužiu. Jis išsiskiria su žmona, kad galėtų gyventi su Kler. Tada juos ir paima įkaitais gangsteris žudikas...

LTV „Elito kinas“ ir LNK „Snobo kinas“ (keistas žodžių derinys rimtam kinui apibūdinti, tiesa?) šįkart parodys dviejų amerikiečių moterų istorijas. Iš Vokietijos kilusio turko Mennano Yapo „Nuojautos“ (LNK, 22 d. 22.30) herojė Linda (Sandra Bullock) praranda vyrą automobilio katastrofoje. Tačiau dar didesnį šoką ji patiria, kai kitą dieną vyras pasirodo namuose gyvas ir sveikas. Ją pradeda persekioti nuojauta, kad vizijoje pamatyta tragedija neišvengiamai įvyks. Ji daro viską, kad taip neatsitiktų. Kaip suprantu, filmas pirmiausia skirtas tiems snobams, kurie lankosi pas astrologus, burtininkes ir tiki parapsichologais.

Rašytoja, videomenininkė, kinematografininkė etc. Miranda July Kanų „Auksine kamera“ apdovanotame kino debiute „Aš ir tu, ir kiti“ (LTV, 21 d. 23.15) pati suvaidino pagrindinę filmo heroję menininkę. Ji ieško meilės, bet įsimyli vedusį batų pardavėją. Mergina siekia tikslo meninėmis priemonėmis, tačiau pardavėjas ilgai nesileis įtraukiamas į žaidimą. Meilės siekia ir kiti filmo herojai – paaugliai. Jiems meilė – pirmiausia erotinis nuotykis.

Aš šią savaitę labiausiai laukiu trijų filmų. 1958 m. Stanley Kramerio filmą „Sukaustyti viena grandine“ (LTV2, 16 d. 19.45) apie iš kalėjimo pabėgusius sukaustytus baltaodį (Tony Curtis) ir juodaodį (Sidney Poitier), kurie pamažu ima atsisakyti rasistinių ir kitokių prietarų, kadaise žiūrėjau dabar nebeegzistuojančiame Palangos vasaros kino teatre „Jaunystė“. Nuo tada filmo nebemačiau, tad LTV2 seansas, manau, leis pasinerti į prarastą laiką.

1959 m. Terence’o Fisherio sukurto „Baskervilių šuns“ (LTV2, 18 d. 20 val.) nemačiau niekad, nors Arthuro Conan Doyle’io romaną vaikystėje skaičiau ne kartą. Ne tik aš. Tai vienas dažniausiai ekranizuojamų romanų. Šiame filme Šerloką Holmsą suvaidinęs Peteris Cushingas vaidino seklį ne kartą ir kine, ir televizijoje. Jis vaidino keturiolikoje Fisherio filmų. B klasės filmus kūrusios „Hammer“ studijos trio Fisheris, Cushingas ir Christopheris Lee garsėjo filmais apie Drakulą ir Frankenšteiną. Cushingas dažniausiai vaidindavo Frankenšteiną, Lee – Drakulą, bet jų keliai susikirsdavo ir filmavimo aikštelėje. Daug vėliau abu aktoriai susitiko ir „Žvaigždžių karuose“.

Pirmojo spalvoto filmo apie Šerloką Holmsą „Baskervilių šuo“ biudžetas buvo kuklus, o dalis jo dekoracijų vėliau panaudota Fisherio „Drakulos košmarui“. Žinovai teigia, kad Baskervilių pabaisą filme vaidino du šunys. Pulkininku (Colonel) vadintas šuo filmavosi dažniau ne tik todėl, kad jau buvo pasitreniravęs su vienu barmenu, bet ir todėl, kad buvo pigesnis už savo antrininką, o iš triušio kailio padaryta kaukė turėjo suteikti šuniui siaubingesnį įvaizdį.

Andy Warholo atrasto fotografo ir videoklipų kūrėjo Davido La Chapelle’io dokumentinis filmas „Kelkitės!“ (LTV2, 19 d. 22.10) pasakoja apie miesto fenomeną, kuris pirmiausia įsigalėjo Los Andžele. Režisierius fiksuoja naujos meninės išraiškos formos atsiradimą. Šis menas gimė iš nusivylimo amerikietiška svajone. Tai krumping – agresyvus, iš afrikiečių ritualinių šokių kilęs šokis, įprasto hiphopo alternatyva. Režisierius šio šokio istoriją perteikia pasakodamas apie Tommy Clown – Los Andželo problemiškųjų rajonų socialinį darbuotoją, kuris sugalvojo šokį kaip priešnuodį rasiniams neramumams. Jauniesiems tai buvo alternatyva jų kvartaluose įsigalėjusiai prievartai ir nusikalstamumui. Beje, LaChapelle’is atrado šokį, kai filmavo Christinos Aguileros klipą „Dirrty“.

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
5:47:30 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba