SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-05-16 nr. 802

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Tulpės ir rožės34

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
Muzikos mokslas šiandien
2
• Lina Navickaitė
Helsinkio festivalio viršukalnės avansu
1
• Neskelbtas Anatolijaus Šenderovo muzikos festivalis
• Vilniaus festivalio geografinės ribos plečiasi1
• Kauno styginių kvarteto edukacinis projektas
• Jaunieji baleto šokėjai namo grįžo su apdovanojimais
• KONCERTAI

Dailė 
• Rima Povilionytė
Tarpdisciplininė moteris
5
• Domas Noreika pagal Domą Noreiką5
• Jonavoje svarstomas milžiniško paminklo projektas9
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Scenoje – Romaino Gary kūrinys1
• Birutės Mar „Meilužis“ Izraelyje
• Netekome aktoriaus Prano Piauloko (1945–2008)
• Sigito Parulskio „Keltininkas“ OKT
• Alessandro Baricco „Šilkas“ – teatro kalba2
• SPEKTAKLIAI

Naujosios dramos akcija 
• Dorota Masłowska
Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai

Kinas 
• Ką veiksite šiąnakt?
• Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogas“ dabar
• Šimtasis Nekrošiaus „Otelas“ – Rumunijoje1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Festivaliai 
• Neužšąlanti kultūra

Pasaulyje 
• Kodėl pyksta kultūringi europiečiai?1

Diskusijos 
 Paulina Pukytė
Laiškai iš rūsio
13

Anonsai 
• Europos menų mokykla

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Diskusijos

Laiškai iš rūsio

(apie Lietuvą)

Paulina Pukytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Paskelbtas naujas konkursas Lietuvos prekės ženklui sukurti, kadangi pirmasis, kaip žinia, patyrė fiasko. Atlikus nuodugnius tyrimus ir pasitarus su ekspertais buvo prieita prie išvados, kad mūsų dizaineriai per daug žvalgosi aplinkui, labai lengvai pasiduoda įtakoms ir yra linkę – nevenkime to žodžio – kopijuoti kitose šalyse egzistuojančius prekių ženklus, taip už neva kūrybinį darbą „įsisavindami“ neadekvačias pinigų sumas. Norint išvengti plagiato, be to, Europai rekomendavus, šį kartą nuspręsta į konkursą Lietuvos prekės ženklui sukurti kviesti tik gyventojų mažumas – tuos žmones, kurie pastaruosius metus, o neretai ir dešimtmečius, sėdėjo (užrakinti rūsiuose) ir nepatyrė jokios išorinės įtakos, kitaip sakant, šiuolaikinis pasaulis su savo laimėjimais ir nesėkmėmis jiems pratekėjo pro šalį. (Jeigu kam nors tai atrodo juokinga, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad juoko tokiuose dalykuose mažai ir šaipytis iš žmonių nelaimės tikrai nedera.)

Kai kurie iš jų sutiko pakomentuoti savo projektus, o kartu ir savo gyvenimą (komentarų kalba netaisyta).*

iliustracija

Nr. 3 Mane tėvelis užrakino rūsyje dar 1975 metais, kai man buvo 15 – kad apsaugotų mane nuo visų galimų blogybių: cigarečių, alkoholio, kvaišalų, blogos kompanijos. Po kiek laiko tėvelis atėjo pas mane į rūsį ir padarė man siurprizą. Tie jo siurprizai paskui kartodavosi gana dažnai. Kad labai neliūdėčiau, tėvelis buvo palikęs man šūsnį „Šluotos“ žurnalų – juos buvo rinkęs dar nuo 1965-ųjų. Jais ir gyvenau ligi šiol. Manau, kad mano siūlomas ženklas nustebins visus – jis žaismingai, šiltai ir drąsiai pristato Lietuvą mums ir pasauliui. Vaizdinė šio ženklo išraiška, manau, pabrėžia mokslo, sporto, ir ypač meno laimėjimus. O labiausiai čia pabrėžiami du itin svarbūs, tačiau labai skirtingi mūsų šalies gyventojų būdo bruožai: inovatyvumas ir atvirumas naujovėms. Na ir, žinoma, ryžtas ir drąsa!

iliustracija

Nr. 5 Ilgus metus prasėdėjęs rūsyje manau, kad Lietuva – tai paukščiai. Sociologinių tyrimų duomenimis Lietuva įvardijama kaip nežinoma žemė – ją taip įvardijo bene pusė Europos gyventojų. Tačiau žinojusieji Lietuvą viena didžiausių šalies vertybių laikė unikalius gyventojus, jų žmogiškąsias savybes – draugiški, atviri, šilti, paslaugūs, norintys bendrauti, svetingi ir linksmi, tačiau vis tiek – paukščiai. Šiomis kertinėmis vertybėmis ir rėmiausi kurdamas prekinį ženklą „Draugiška Lietuva“.

iliustracija

Nr. 7 Paskutinis ryškus įvykis, kurį prisimenu iki savo geradarių buvau uždaryta į rūsį, – tai 1963 metų Dainų šventė. Prisimenu, man labai patiko tos šventės ženkleliai. Jų spalvos, kiek pamenu, buvo raudona, balta ir žalia. Nors dabar, sako, dėl didesnio gražumo reikia pridėti ir geltoną. Manau, kad mano pateiktas ženklas atitinka iškeltą konceptualią idėją, simbolizuoja veržlumą, puikius nudirbtus darbus ir pažangias idėjas. Manau, kad toks dominuojantis žmogus-šokėjas simbolizuoja Lietuvos gyventojų būdą: drąsą, novatorišką-dinamišką kultūrą, iniciatyvumą ir ryžtą kurti – visai tokį pat kaip mano.

Nr. 8 Kai broliukas paslėpė mane rūsyje, dar nekalbėjau. Mokėjau tik pasakyti „didi“ ir „gugu“. Tėvams broliukas pasakė, kad mane išsinešė tokia teta. Tik po daugelio metų mane surado ir išgelbėjo santechnikai.

iliustracija

Nuo to laiko žiūriu daug televizoriaus. Kalbėti taip ir neišmokau, bet ką per televizorių sako, kartais suprantu. Mačiau, kaip kartą vienas žmogus sakė kitam: „Kalbėk rankai, nes veidas nesiklauso.“ Šią mintį bei nuotaiką ir norėčiau perteikti savo siūlomu Lietuvos ženklu.

Nr. 9 Daug metų praleidau užsidaręs rūsyje savo noru. Nusibodo man viskas, užkniso tėvai, mokykla, nusprendžiau pasitraukti. Rūsyje turėjau kompiuterį ir Skype programą, todėl galėjau kalbėtis su žmonėmis, bet tik su tais, su kuriais norėjau. Tiesa, kalbėjausi daugiausia raštu, bet tai nieko, nes Skype programoje yra labai daug geltonų blynelių, kurie išreiškia pačias įvairiausias emocijas, jausmus, nuotaikas.

iliustracija

Kadangi išorinis pasaulis, kaip minėjau, buvo gerokai mane užknisęs, labiausiai man į partnerius tiko geltonas blynelis-veidelis, išreiškiantis pasišlykštėjimą – tas, kuris be perstojo vemia žaliais pikseliais (kompiuteriniais taškais). Vemia ir vemia. Aš pagalvojau, kad jis jau bus privėmęs didelį žalią ežerą, kuriame galėtų nuskęsti visa Lietuva – įvairi, daugialypė, daugiabriaunė, bet metusi drąsos iššūkį kaip amžinai žaliuojančią viltį ir tautą vienijančią idėją, keliaujanti į pasaulį, besiveržianti būti identifikuojama kūrybinės drąsos ir minties šaukle.

Nr. 10 Kai dar buvau kūdikis, mama pasiėmė mane drauge eidama į rūsį bulvių parsinešti. Paguldė mane ant bulvių, kol prisikrovė kibirėlį. Bulves pasiėmė, o mane pamiršo. Taip ir pragyvenau ant bulvių 17 metų. Laimei, bulvių buvo daug, jos po truputį dygo, tais daigais ir maitinausi.

iliustracija

Manau, kad gyvenimą Lietuvoje geriausiai išreiškia bulvių daigų įvaizdis su tautinėmis spalvomis. Galų gale laikas jau atsiriboti nuo tautosakinių motyvų ir atrasti simbolį, kuris išreikštų naujo Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategiją.

Nr. 11 Aš savo namo rūsyje užsimūrijau pati – nuo savo vyro. Jis nuolat girtavo, rėkavo ir mušėsi. Draugelių prisikviesdavo, tada visi drauge gerdavo, keikdavosi, ant manęs baubdavo, kad valgį į stalą paduočiau, paskui kabinėtis pradėdavo... Argi tai gyvenimas? Kiek galėjau tverti? Savo rūsį aš įsirengiau gražiai, pati perdažiau jo sienas – gyvenimas iškart nušvito naujomis spalvomis. Būčiau iš ten niekada neišlindus, bet mano girtuoklis vyras pasimirė, tai reikėjo butelius priduoti.

iliustracija

Manau, kad svarbiausia žmogaus gyvenime – sienų spalvos. Jos suteikia būčiai labai daug prasmės. Todėl ir sukūriau šį ženklą tokį. Atsisakydama klišių ir siekdama išsiskirti iš kitų šalių prekės ženklų, siūlau motyvuojantį ir išraiškingą šūkį. Šis šūkis, iliustruojantis mūsų tautines vertybes, nėra rizika, tai galimybė įgyvendinti užmojus. Šūkio originalumą atspindi jo dvikryptiškumas: viena vertus, tai šūkis angliškai, kita vertus, tai šūkis – irgi angliškai. Jei mano ženklo neišrinks Lietuvai reprezentuoti – ne bėda, pasiūlysiu jį kokiai nors sienų dažais prekiaujančiai firmai. Manau, kad už didelį mokestį tikrai neatsisakys paimti.
________________________________
* Iliustracijos ir kai kurios citatos iš www.delfi.lt

 

Skaitytojų vertinimai


14100. ok2008-05-19 00:26
faina, tik iliustraciju nesimato

14105. el. redakcijai2008-05-19 02:19
O gal galima butu tuos paveiksliukus padaryti didesnius ir isdestyti salia kiekvienos aprasancios pastraipos?

14106. Prekės ženklas2008-05-19 02:52
didesni paveiksliukai*

14107. toto2008-05-19 04:44
Anuose 7MD numeriuose popierinis autorės personažas išgyveno sau pačiam rašomą savo paties dramą, o dabar jis (jie) pragyvena iš pačios autorės rūsio rašinėjamų laiškų. Tokia jau ta visiems pseudointelektualams bendra pakankamos-privalomos potencijos forma - turinio nesuvokimą (supratimo nebuvimą) kompensuojanti grafomanija.

14115. na va2008-05-19 12:26
kur buves kur nebuves, toto ir vel cia, lieja pagieza. Kaip ir sakiau. Ir kaip visada - pasisako apie autoriu, bet NIEKADA apie tai, apie ka rasoma straipsnyje. Tikro intelektualo pozymis. Ne pseudo.

14117. JL1 :-) 2008-05-19 12:56
Rusy nesedejau, bet paziurejus i siuos zenklus tikrai atrodo, kad esam bulviu daigu valgytojai. Is kur toks fantazijos skurdas?

14122. sisi2008-05-19 13:14
uztat toto sedejo, gal dar ir sedi ir kazko baisiai nekencia pukytes, nejau ji toto ten uzrakino???

14127. kritike2008-05-19 17:22
Nr. 3 - koktu, koks prastas tonas. Gal fantazijos kamuoja?

14133. kindziulis2008-05-20 01:24
Pukyte, medžiai IRGI verkia...

14139. kritikei2008-05-20 19:23
Nesidomite tarptautinemis realijomis? Pasidometumet, suprastumet, apie ka cia.

14147. queer2008-05-21 15:40
Puikus issityciojimas is dorybinguju rusio gyventoju! :)))))))

14159. indigo2008-05-22 15:12
toto nustok ant visu varyti nes viesai paskelbsime apie klimaksa

14166. Jonelis2008-05-23 14:30
Įdėčiau šį tekstą į geriausių lietuviškų socialinės kritikos tekstų antologiją, jei sudarinėčiau tokią. Gal verta užsiimti?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
5:47:26 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba