SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-31 nr. 821

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Gandai, mirę kaubojai ir sustojęs laikas
18

Muzika 
• Rimantas Astrauskas
Pasaulio muzikologai Vilniuje
• Kamilė Rupeikaitė
Taikos, meilės ir harmonijos žinia
• Laimutė Ligeikaitė
Nora Petročenko – kamerinėje operoje „Massacre“
2
• KONCERTAI
• VAKARAI

Dailė 
• Žilvino Kempino paroda Vienoje4
• Rasa Barčaitė
Besiblaškantis Lietuvoje
3
• Kristina Pipiraitė
Kūrybiškumo išalkusi mažoji plastika
• Vidas Poškus
Trumpa ilgo filmo recenzija
8
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ pakeliui į sceną
• Teatro laboratorija „Atviras ratas“ Vašingtone
• OKT sėkmė Melburne
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Čekų kinas tolsta nuo Šveiko
• Kuo užsiimti priešais ekraną
• Živilė Pipinytė
Gražuolė ir pabaisa
• Paulina Pukytė
Matei ją?
29
• Filme „Dangaus šešėlis“ – Čiurlionio šeimos atspindžiai4
• Kinas Lietuvos mokyklose
• Savaites filmai3
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
 Kultūros sostinė – tai miesto gyventojai

Pasaulyje 
• Kaip kalbėti apie karą1

Anonsai 
• XII tarptautinis akordeono muzikos festivalis
• Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Bibliografija 
• Bibliografijos žinios

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais

Kultūros sostinė – tai miesto gyventojai

Pokalbis su programos „Lincas ’09“ meno projektų meniniu direktoriumi Airanu Bergu

[skaityti komentarus]

iliustracija

    Austrijos nacionalinės šventės spalio 26-osios proga Austrijos ambasadoje Vilniuje vyko priėmimas, kurio pagrindinis akcentas buvo Lincas, austriškoji 2009 m. Europos kultūros sostinė. Programos „Lincas ’09“ vaidybinio meno projektų meninis direktorius Airanas Bergas pristatė bendrą kultūros sostinės programą ir keletą projektų pavyzdžių. Su Tel Avive gimusiu teatro veikėju, ilgą laiką dirbusiu Vienoje, o nuo 2006 m. kovo dirbančiu ribotos atsakomybės bendrovėje „Linz09“ kalbėjo žurnalistė Judith Lewonig.


Bendrovėje „Linz09“ Jūs esate vaidybinio meno projektų meninis direktorius. Kaip programoje atstovaujamos atskiros meno sritys?

Pabrėžiamos ne atskiros meno sritys, o pasakojamos istorijos. Visa programa suskirstyta į dešimt skyrių: „Lincas: Welcome“, „Lincas: sostinė“, „Lincas: galia“, „Lincas: kelionė“, „Lincas: pasaulis“, „Lincas: atmintis“, „Lincas: pažinimas“, „Lincas: džiaugsmas“, „Lincas: šventė“ ir „Lincas: svajonė“. Man labai patinka, kad tiesiami tiltai tarp atskirų meno sričių, pavyzdžiui, tarp literatūros skaitymo ir koncerto. Su vaidybinio meno programa einame ir į lauką pas žmones. Antai pirmosios teatro programos dalies „Teatro džiaugsmas: sniego audra“ renginiai sausio ir vasario mėnesiais vyks patalpoje, o antroji dalis „Teatro malonumas: kaitra“ liepą–rugsėjį bus įgyvendinama lauke – parkuose, kiemuose, aikštėse. Mes siūlome žmonėms naujai suvokti save pačius ir savo aplinką.

Kiek svarbu į kultūros sostinės programą įtraukti Linco gyventojus?

Mes, bendrovė „Linz09“, nesame kultūros sostinė. Laikau save galimybių siūlytoju, iniciatoriumi, tarpininku. Kultūros sostinė – tai Linco gyventojai. Linco ir jo apylinkių žmonės yra Capital of Culture, taigi ir „kultūros kapitalas“.

Todėl toks svarbus kultūros sostinės metų atidarymas, į kurį bus įtraukiama plačioji visuomenė. Linco gyventojams skiriamas šeimininkų vaidmuo. Antai atidarymo vakarą apie 70 šeimų ruoš vakarienę žymiems vietos ir užsienio kultūros, politikos ir ekonomikos atstovams. Po priėmimo pas merą šie asmenys mažomis grupelėmis išsiskirstys po savo šeimininkų butus. Paskui į oficialią atidarymo programą kiekvienas iš šių svečių atsives po du savo „šeimininkų šeimos“ narius. Taigi ir ten publika susimaišys. Kalbame apie Linco ir jo gyventojų pristatymą, apie susitikimą su miestu ir jo žmonėmis.

Todėl man svarbu skirtumas tarp kultūros sostinės ir meno sostinės. Meno sostinė reikštų vien reprezentacines gastroles. Kultūra yra platesnė sąvoka, ji susijusi ir su mūsų bendravimu, su apsirengimu ir valgymu. Kalbant apie kultūrą svarbu ne tik kurti ar pateikti meną, bet ir paskatinti procesus, kurie atsispindi ir kasdienybės kultūroje.

Koks bus kultūros sostinės metų atidarymas Lince?

Mes Lince, kaip ir čia, Vilniuje, norime išnaudoti kiekvieną kultūros sostinės metų minutę, todėl mūsiškė trijų dienų atidarymo šventė su keletu kulminacinių akcentų prasidės gruodžio 31 dieną. Vidurnaktį žymės bendrovės „Linz09“ užsakymu sukurta „Raketų simfonija“, kurioje žmonių balsai derės su fejerverkais; tai anglų kompozitoriaus Orlando Gough’o kūrinys 16 solistų ir mišriam chorui – apie 500 dainininkų iš Linco ir apylinkių, renginį režisuos šveicaras Tomas Ryseris. Ir čia svarbu tai, kad įtraukiami Linco ir apylinkių žmonės.

Sausio 1 d. vakarą atidaroma paroda „Best of Austria“, ji iki 2009 m. kovo vidurio Linco miesto muziejuje pristatys geriausius meno kūrinius iš visos Austrijos muziejų, kolekcijų ir galerijų. Trečios atidarymo dienos kulminacija sausio 2 d. taps puikaus olandų kompozitoriaus, kino ir teatro režisieriaus Michelio van der Aa kūrinio, atstovaujančio naujoviškai muzikinio teatro formai, premjera. Michelis van der Aa kartu su žymiu austrų aktoriumi Klausu Maria Brandaueriu parengė „Nerimo knygą“ pagal Fernando Pessoa. Čia vienas talentingiausių jaunųjų Europos kompozitorių susitinka su kino ir teatro legenda, tai ateinančios kartos ir patirties kooperacija.

Gal galėtumėte išsamiau pristatyti keletą Jūsų „skyriaus“ projektų?

Man buvo labai svarbu išlikti šiuolaikiškam, kartu užsakyti kūrinių, susijusių su miesto, regiono tema ir įtraukti regiono menininkus. Kartu su programos „Vilnius 2009“ rengėjais, Briuselio teatru „Koninklijke Vlaamse Schouwburg“ ir suomių „Smeds Ensemble“ „Linz09“ pateikia, mano manymu, labai įdomų režisieriaus Kristiano Smedso projektą „The Real Asterix Lives in Finland“. Šią humoristinę diskusiją su Europos Sąjunga ir jos piliečiais 2009 m. gegužės pradžioje bus galima pamatyti Lince, o 2009 m. rugsėjo 25 ir 26 d. – Vilniuje.

Būtinai norėčiau paminėti didelį mokyklų projektą „I like to move it, move it!“ Tai turbūt svarbiausias dalykas, kurį kada nors gyvenime darysiu. Pagrindinis projekto tikslas – kūrybiškumo Aukštutinės Austrijos mokyklose skatinimas; kalbama apie žaidimą, džiaugsmą ir judėjimą įtraukiant visas jusles, taigi ne tik apie teatrą. Aštuonias savaites 30 menininkų komandų dirbs šešiasdešimtyje mokyklų (mano skaičiavimais, projekte dalyvaus apie 2000 mokinių ir 300–400 mokytojų), kiekviena komanda darbuosis keliose mokyklose. Projektas įtikino garsius menininkus, kad verta aštuonias savaites skirti darbui mažose vietovėse Aukštutinėje Austrijoje. Trečdalis menininkų yra iš Aukštutinės Austrijos, trečdalis – iš kitų Austrijos žemių ir trečdalis – iš užsienio, kaip antai Pietų Afrikos choreografas Ntsikelelo „Boyzie“ Cekwana, amerikiečių šokėjas Alito Alessi, kurio darbas su neįgaliaisiais susilaukė pripažinimo visame pasaulyje, vokiečių režisierė ir scenaristė Jacqueline Kornmüller. Menininkai dirbs su mokiniais ir mokytojais per pamokas, tai projektas, jungiantis kūrybiškumą ir švietimą. Žinoma, rezultatai bus pristatomi, bet svarbiausia – ne rezultatai, o procesas. Kreipėmės į visas Aukštutinės Austrijos mokyklas, ir projekto mastą nulėmė greiti atsakymai. Neatsisakėme bendradarbiauti nė su viena mokykla.

Bendros projekto sąnaudos siekia apie 2 mln. eurų, jas dengia bendrovė „Linz09“. Be to, septyniems šimtams Aukštutinės Austrijos įmonių pasiūlėme šefuoti vieną ar kelias mokyklas. Turime labai daug atsidavusių mokytojų, organizuojančiųjų savo mokyklose „teatrinius žaidimus“, neretai savo iniciatyva, savo ir mokinių laisvalaikiu. Taigi kartu norime išreikšti šiems mokytojams savo pagarbą.

Labai svarbus akcentas, kurį įgyvendinsime kartu su Linco žemės teatru (Landestheater), – „Keplerio opera“, kurią užsakėme Philipui Glassui, bene žymiausiam iš amerikiečių kompozitorių. Didysis astronomas gyveno Lince 14 metų. Libretą kuria austų teatralė Martina Winkel, inscenizacija ir scenografija patikėta žymiam belgų kino ir teatro režisieriui Peteriui Missottenui.

Be to, Martina Winkel pagal Alfredo Kubino romaną „Kita pusė“ kuria teatro, instaliacijos ir parodos junginį. Kubino kūrinių paroda vyko pernai vasarą ir Vilniuje. Kepleris ir Kubinas – tai du šiuolaikinio žvilgsnio į istorines Linco sąsajas pavyzdžiai.

2009 m. kovo 11 d. Lince vyks „Purimspil“, skirtas žydų Purim šventei, primenančiai Užgavėnes. Manau, kad projektas, susijęs su žydų kultūra, yra be galo svarbus Lince – Hitlerio ir Eichmanno mieste. Būtent todėl, kad tai nėra projektas apie Holokaustą. „Purimspil“ tekstą parašė Izraelio dramaturgas Joshua Sobolis, išgarsėjęs pasaulyje pjese „Getas“, režisierius – jo žemietis Davidas Maayanas.

Iš buvusios Jugoslavijos kilusi režisierė Aida Karic pateiks modernias Kleisto dramos „Pentesilėja“ ir Schillerio dramų „Orleano mergelė“ bei „Marija Stiuart“ adaptacijas, kurių centre – moteris ir karas, moteris ir religija, moteris ir valdžia.

Kiek projektų apskritai bus įgyvendinta kultūros sostinės metais?

To nežinau, norėčiau suskaičiuoti tik 2009 m. pabaigoje. Žinoma, tai didelė programa su daugybe punktų. Galų gale man svarbu tik darbo kokybė ir publikos dėmesys.

Kokia nuotaika likus dviem mėnesiams iki kultūros sostinės metų pradžios?

Toks didelis projektas susideda iš skirtingų etapų – susipažinimo, sumanymų, planavimo, o dabar pasiekėme įgyvendinimo ir komunikacijos fazę. Kai iki atidarymo liko tiek nedaug laiko, svarbu atkreipti į Lincą kitų Austrijos regionų ir užsienio dėmesį. Ligšioliniai renginiai, kaip antai šiais metais vykusi akcija „Gelmių svaigulys“ su meno kūriniais požeminiame Lince, susilaukė didžiulio Linco ir jo apylinkių gyventojų dėmesio. Ir vietinio, ir nacionalinio, ir tarptautinio susidomėjimo sulaukė rugsėjo viduryje atidaryta ir iki kitų metų kovo vyksianti paroda „Fiurerio kultūros sostinė“, supažindinanti su Hitlerio kultūros politika Lince, turėjusiame tapti „fiurerio sostine“.

Manau, geriausia bendrovės „Linz09“ reklama – mūsų darbas. Į nuolat pasitaikančius ir mūsų kasdienybės dalimi tapusius kritinius atsiliepimus tegalime atsakyti kūrybišku darbu. Manau, ligšioliniais projektais mums tai pavyko.

Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 127 iš 168 
5:42:45 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba