SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-31 nr. 821

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Gandai, mirę kaubojai ir sustojęs laikas
18

Muzika 
• Rimantas Astrauskas
Pasaulio muzikologai Vilniuje
• Kamilė Rupeikaitė
Taikos, meilės ir harmonijos žinia
• Laimutė Ligeikaitė
Nora Petročenko – kamerinėje operoje „Massacre“
2
• KONCERTAI
• VAKARAI

Dailė 
• Žilvino Kempino paroda Vienoje4
• Rasa Barčaitė
Besiblaškantis Lietuvoje
3
• Kristina Pipiraitė
Kūrybiškumo išalkusi mažoji plastika
• Vidas Poškus
Trumpa ilgo filmo recenzija
8
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ pakeliui į sceną
• Teatro laboratorija „Atviras ratas“ Vašingtone
• OKT sėkmė Melburne
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Čekų kinas tolsta nuo Šveiko
• Kuo užsiimti priešais ekraną
• Živilė Pipinytė
Gražuolė ir pabaisa
• Paulina Pukytė
Matei ją?
29
• Filme „Dangaus šešėlis“ – Čiurlionio šeimos atspindžiai4
• Kinas Lietuvos mokyklose
• Savaites filmai3
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
• Kultūros sostinė – tai miesto gyventojai

Pasaulyje 
 Kaip kalbėti apie karą1

Anonsai 
• XII tarptautinis akordeono muzikos festivalis
• Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Bibliografija 
• Bibliografijos žinios

Pasaulyje

Kaip kalbėti apie karą

Quentinas Tarantino ir Bradas Pittas papiktino vokiečius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Bradas Pittas filmavimo aikštelėje

Spalio viduryje Vokietijoje Quentinas Tarantino turėjo pradėti filmuoti „Bešlovius pavainikius“ („Inglorious Bastards“), pasakojančius apie Antrojo pasaulinio karo metais žiauriai naciams keršijusius amerikiečių kareivius. Tačiau dar prieš prasidedant filmavimui vokiečių žurnalistus papiktino internete atsidūręs būsimo Tarantino filmo scenarijus.

Filmo herojai bus amerikiečių kareiviai. 1944 m. leitenanto Aldo vadovaujamas mirti nuteistų kareivių būrys gauna galimybę išsigelbėti. Sąlyga – pavojinga misija priešo užnugaryje. Filme nepristigs rafinuotų kankinimų, korimo, pilvų pjaustymo, skalpavimo scenų. Pagrindinį leitenanto Aldo vaidmenį kuria Bradas Pittas. Jo partneriai – Diane Kruger, Melanie Laurent, Mike’as Myersas, Elis Rothas ir populiarūs vokiečių aktoriai Tilis Schweigeris, Danielis Brühlis, Ulrichas Tukuras. Filmo premjera numatoma ateinančiais metais Kanų kino festivalyje.

Tarantino žada filme išsaugoti savo stilių. Vokiečių agentūrai DPA Tarantino prisipažino, kad tai bus savotiškas spagečių vesternas, kurio veiksmas perkeltas į karo laikus. Pasak režisieriaus, naujasis filmas – 1977 m. italo Enzo G. Castellari „Quel maledetto treno blindato“ perdirbinys.

Vokiečių žiniasklaida svarsto, ar apie Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą galima kalbėti Tarantino stiliumi. Pasak režisieriaus Alexandre’o Kluge’s, rodyti Holokaustą grynosios pramogos kontekste yra žalinga. „Berliner Zeitung“ publicistas Thomas Kleinas piktinosi, kad į aktorių atranką Vokietijoje buvo kviečiami „aukštaūgiai blondinai amputuotomis galūnėmis“. Dar labiau vokiečius sunervino faktas, kad jie prisidės prie filmo finansavimo: 20 procentų turi padengti Vokietijos kino fondas, 300 tūkstančių eurų gamybai skirs Brandenburgo žemė. Dalis filmo bus kuriama Babelsbergo studijoje.

Pateikiame Tarantino scenarijų skaičiusio „Süddeutsche Zeitung“ kritiko Thomo Kniebe straipsnio „Eine Prozedur namens Skalpieren“ (2008 08 13) fragmentus.

(...) Nuostabą kelia ir faktas, kad iš tikrųjų vienintelis bendras 8-ojo dešimtmečio prototipo ir Tarantino versijos elementas yra angliškas filmo pavadinimas „Inglorious Bastards“. Filmo veiksmas nukelia į Antrojo pasaulinio karo laikus. Grupė sąjungininkų kareivių, seniai pamiršusių riteriškas dorybes, lipa ant kulnų vokiečiams. Tuo ir baigiasi visas panašumas. Pragariški Castellari filmo herojai, kuriuos suvaidino Bo Svensonas, Raimundas Harmstorfas ir Fredas Williamsonas, šlaistosi po visus frontus bėgdami nuo karo tribunolo. Tarantino filme tai specialusis būrys, turintis atlikti oficialią misiją. Dar prieš sąjungininkams išsilaipinant Normandijoje, jie nepastebėti keliauja po okupuotą Prancūziją ir užmuša tiek vokiečių kareivių, kiek pajėgia. Pagrindinis tikslas – sukelti paniką priešo gretose. Tikslas pasiekiamas greitai. Apie tai žiūrovai sužino pačioje filmo pradžioje, kai kamera priartina mirusį vokiečių kareivį. Ekrane pasirodo ilgas peilis, kuris juda ties plaukų linija. Glaustas scenarijaus komentaras skamba taip: „Ši procedūra vadinama skalpavimu.“

Leitenantas Aldo Rainė iš kiekvieno savo banditų reikalauja atnešti po šimtą vokiečių skalpų. Aldo – tai „kvailelis iš Tenesio kalnų“. Ant jo kaklo – nuo kartuvių virvės likęs randas. Vokiečiai jį vadina Apaču Aldo. Šiame vaidmenyje pamatysime Bradą Pittą. Jo kariai yra žydai, kurie užmušinėdami vadovaujasi asmeniniais motyvais. Vienas iš jų net yra kilęs iš Austrijos ir labai gerai kalba vokiškai. Yra ir vokiečių puskarininkis, šiek tiek psichiškai neįgalus Hugo Stiglicas, kuris būdamas afekto būsenos užmušė 13 gestapininkų. Jį išlaisvino leitenanto kariai. Gelbėtojai prisipažįsta, kad gerbia Hugo nuopelnus.

Kol kas pasitvirtina visos asociacijos, kylančios iš žodžių „Tarantino“ ir „karinis filmas“ sandūros. Tačiau netrukus įvykiai įgyja visiškai nelauktą atspalvį. Didžiausia Tarantino aistra yra ne žudymas, bet kinas. Aldo Rainė, t.y. Bradas Pittas, netrukus turės dalytis žvaigždės šlove su jauna Prancūzijos žydaite Šozana. Po to, kai buvo nužudyta visa šeima ir tik ji liko gyva, mergina slapstosi, o vėliau pradeda dirbti viename Paryžiaus kino teatre.

Tai svarbus filmo epizodas, kurį Tarantino greičiausiai rodys nespalvotą, sukurtą sekant Naujosios bangos estetika. Šozana yra priversta rodyti okupantų filmus, pavyzdžiui, „Baltąjį Pic Palu pragarą“ (filmas, kuriame pagrindinį moters vaidmenį kūrė Leni Riefenstahl, – red. past.). Tačiau mergina myli kiną taip pat, kaip ir ją išgalvojęs žmogus. Šozana net užmezga artimą pažintį su žaviu vokiečių kareiviu Frederiku. Scenarijuje skaitome: „Nes kiekvienam tikram kino mėgėjui sunku neapkęsti ko nors, kas sako: „Cinéma mon amour.“

Šozanos kino teatre turi vykti iškilminga nacių propagandinio filmo premjera. Atvyks Hitleris, Goebbelsas, aukšti SS karininkai, Emilis Janningsas (vokiečių kino aktorius, sukūręs pagrindinius vaidmenis klasikiniuose filmuose „Žydrasis angelas“, „Paskutinis žmogus“, – red. past.) ir Veitas Harlanas (aktorius ir režisierius, garsiausio nacių propagandinio filmo „Žydas Ziusas“ režisierius, – red. past.). Pasirodo ir fikcinė figūra – Bridžet von Hamersmark. Tai – kino žvaigždė ir dviguba agentė, vilkinti Marlene Dietrich kostiumu ir skrybėle. Šiose scenose Tarantino gali dar labiau parodyti savo vokiečių kino istorijos žinias. Suskamba ir Leni Riefenstahl pavardė. Beje, ji pateikiama teigiamame kontekste, kaip ir jos filmo pavadinimas.

Tačiau tam tikru momentu scenarijuje išnaudojamas geraširdiško noro susitaikyti limitas. Atsiranda „žydų naikintojas“, šėtoniškas SS karininkas Hansas Landau, nužudęs visą Šozanos šeimą. Būtent šio vaidmens nesuvaidins Leonardo DiCaprio. Žinia apie filmo premjerą, kurioje dalyvaus hitlerininkai, pasiekia blogos šlovės gaubiamus kareivius. Dabar jie galvoja tik apie tai, kaip greitai baigti karą ir sunaikinti Trečiąjį reichą.

Kaip rašo „New York Magazine“, Tarantino niekad anksčiau nesiryžo rodyti istorinių žiaurumų bei nusikaltimų ir priartėti prie istorinių personažų. Mojuojantis beisbolo lazda ir sėjantis siaubą vokiečiams vienas Aldo kovotojų yra rodomas retrospektyvinėje scenoje, Bostone lankantis žydų šeimas ir klausinėjantis, ar šie nebijo dėl Europoje likusių savo artimųjų ir giminaičių. Jis leidžia ant beisbolo lazdos užrašyti giminių vardus. Vėliau ta lazda jis stengsis sudaužyti kuo daugiau nacių galvų. Net Šozana sušunka: „Tai tikrasis žydų keršto veidas.“

Ar Tarantino sumanymas iš tikrųjų yra nuoširdus? O gal už jo slypi tik provokacija? Ar jis apskritai domisi istorija, ar ją mato tik kaip nuotykių, kuriuose glūdi milžiniškas neapykantos, prievartos ir keršto sprogmuo, foną? T.y. viso to, kuo varomi jo filmai. Reikia būti atsargiam ir į tuos klausimus neatsakinėti per anksti, pasirėmus tik scenarijumi. Tačiau nėra jokių abejonių, kad Tarantino kovotojai yra labiau „sprogstami“, nei atrodo. Nes popkultūra su iki šiol neregėtu įžūlumu imasi nacistinės Vokietijos ir Holokausto temos. Sunku numatyti, koks bus šio susidūrimo rezultatas. Viena yra tikra. Visi kritikai ir istorikai, kurie pristigo oro pamatę Tomo Cruise’o gana tiksliai atkurtą Stauffenbergą (istorinis personažas, karininkas sąmokslininkas, padėjęs bombą Hitlerio bunkeryje), tikrą šoką pajus tik Tarantino filme. Galbūt čia ir slypi visas Quentino Tarantino planas.

Parengė K. R.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 127 iš 168 
5:42:36 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba