SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-01-20 nr. 692

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Laima Kreivytė
Londono akis
34

Muzika 
• Rima Povilionienė
Pagerbiant Mozartą
6
• Lietuva mugėje "Midem 2006"1
• KONCERTAI

Dailė 
• Malene Vest Hansen
Naujo viešųjų erdvių meno link?
5
• Teritorijų žymėjimai5
• Milda Valentaitė
Debesų piemuo ir Snieguolytė
1
• Kornelija Česonytė
Raudoni siužetai
3
• PARODOS

Literatūra 
• Animacija prasidėjo Kaune
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Apie lėlių ir kaukių teatrą
2
• Lietuvos nacionaliniame dramos teatre "Mažasis princas"10
• Naujausių lietuviškų pjesių atranka3
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Romano pabaiga3
• Naujas kino festivalis "Žiemos ekranai"
• Tarp civilizuotų žmonių1
• Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių filmo premjera
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Pasikėsinimas, sukilimas ir pasisavinimas12

Anonsai 
• Šiuolaikinio meno centras skelbia konkursą5
• Moksleivių darbų konkursas "Mūsų senelių ir prosenelių kaimynai žydai"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Londono akis

Žvilgsnio mutacijos fotografijoje

Laima Kreivytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Diane Arbus. "Albinosė kardų rijikė karnavale". 1970 m.

Kažkada Henry Milleris vengrų kilmės fotografą Brasaï pavadino "Paryžiaus akimi". Brasaï visai nedomino istorinės vietos ir architektūros šedevrai – jo kamera šmirinėjo po šešėlius, dūmų pilnus barus ir blausias brėkštančio ryto pakampes. Londono (bent jau rytinio) akimi galima pavadinti anglų fotografą Tomą Hunterį, inscenizuojantį kriminalines istorijas kaip gyvuosius paveikslus. Tačiau tokie apibendrinimai šiandien skamba įtartinai – gal 4-ojo dešimtmečio Paryžius ir galėjo metaforiškai žvelgti primerkęs vieną akį, bet dabartinis Londonas – tikrai ne. Tik apžvalgos ratas "London Eye" yra vienas – nors ir nešantis 32 kapsules su 15000 lankytojų, taigi 30 000 akių.

Jei pažvelgtume hierarchiškai (kaip dabar nemadinga), vien didžiuosiuose muziejuose galime pamatyti penkias viena už kitą įdomesnes fotografijų parodas, kurių autoriai nusipelno "miesto akies" titulo. O kiek tokių "akių" mažesnėse galerijose, baruose, gatvėse? Kameros akį gali užkimšti bet kas, ypač Londone. Nes vaizdų spūstis čia didesnė už grūstį metro.

Viena stipriausių žvilgsnio išlaikymo meistrių – amerikiečių fotografė Diane Arbus (1923–1971), kurios išsami retrospektyva su iš muziejų, kolekcijų, archyvų surinktomis ir naujai iš jos negatyvų atspaustomis fotografijomis veikia Viktorijos ir Alberto muziejuje. Arbus drąsiai galime vadinti keistąja Niujorko akimi. Arba kreivąja (kaip priešingybė taikliajai). Koketišką prancūzų mirktelėjimą ir kritišką britų įsižiūrėjimą keičia amerikietiška akistata – kone perversiškai tiesmuka, gąsdinanti ligotomis kasdienybės grimasomis. Arbus fotografavo "paraštinius" žmones – tuos, kurie pasuko į "normalaus" gyvenimo šalikeles arba atsidūrė ten dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų: neūžaugas ir gigantus, transvestitus ir balagano artistus, storulius ir išdžiūvėlius, psichinius ligonius ir albinosus. Yra ir viena feministė (turbūt nenormali, nes graži, populiari ir mylinti vyrus? Bet apie ją – vėliau). Net iš pažiūros niekuo neypatingi žmonės fotografuojami taip, kad atrodo kaip apsitempę svetimą odą.

Šios fotografijos kažkuo primena ligos istorijas – tau rodomi ne žmogaus charakteris, profesija ar (senamadiškai tariant) siela, bet jo silpnoji vieta. Tai, kur jis labiausiai pažeidžiamas – nesvarbu, kad savanorė fotografijos auka iš paskutiniųjų stengiasi tai nuslėpti. Toks psichologinių, politinių ir socialinių kompleksų katalogas, šaltai apnuoginantis lėkštą patriotizmą ir prasimušėlišką prabangos troškimą, infantilišką nesivaržymą ir miesčionišką norą atrodyti padoriai. Kaip visi. Gal truputėlį gražiau. Bet tam "gražiau" Arbus ir užbėga už akių. Net ir pasipuošę, pozuojantys žmonės jos fotografijose negražūs. Gal ta panieka grožiui – atmetimo reakcija, atsiradusi metus darbą madų žurnale? Tiesa, gražinimosi ritualų ir pastangų atrodyti gražiai fotografė nevengė – bet visada pabrėždavo jų dirbtinumą, kone iškreiptumą. Nuo metro stotelės sienų į praeivius žvelgia jaunas vyras su išpešiotais antakiais, ilgais nagais ir suktukais plaukuose – ši Arbus fotografija parinkta parodos plakatui. Po ja parašytas Arbus parodos pavadinimas: "Revelations". Tai ne tik atskleidimai, atradimai, atodangos, bet ir Apokalipsė (jei pridursime žymimąjį artikelį The).

iliustracija
Diane Arbus. "Jaunuolis su suktukais namuose, 20-ojoje Vakarų gatvėje Niujorke". 1966 m.

Arbus darbai vertinami kontroversiškai. Niekas neabejoja jų poveikio galia ir įtaka fotografijos raidai. Nan Goldin vizualiniai dienoraščiai su gėjų, transvestitų ir girtuoklių kompanijomis pasirodė Arbus išpurentoje dirvoje. Tačiau Goldin darbai labai asmeniški, ji fotografavo savo aplinką ir apie kiekvieną personažą galėtų pasakyti: jis – tai aš. Taip niekada nebūtų pasakiusi Diane Arbus. Priartėdama prie žmogaus, ji nuo jo tolsta. Fotografuodama ne savinasi atvaizdą, o atsitveria nuo jo. Kuriama ne tik fizinė, meninė, bet ir moralinė distancija. Kolonizuojantis žvilgsnis, praskiestas humanistiniu imperatyvu. Kaip šiuolaikinė žvejyba – pagauna ir išspjauna. Išmeta atgal į kūdrą.

Yra tokia Arbus fotografija – "Žydų milžinas su tėvais savo namuose Bronkse, Niujorke" (1970). Kairiame kampe matome palinkusį gigantą su lazdele, o šalia užvertę į jį galvas stovi motina ir tėvas. Fotografija sukomponuota taip, kad dar labiau išryškėtų dydžių kontrastas – milžinas stovi pirmame plane, jo galva vizualiai siekia lubas, jis susilenkęs – atrodo kone dvigubai aukštesnis už tėvus. Jį dar labiau sustambina (ir sušmėklina) jo šešėlis. Tėvai atskirti ir vizualiai, ir socialiai: jie stovi susiglaudę kaip du tvarkingi nykštukai – motina su suknele, tėvas su kostiumu. Kvadratinės fotografijos kampai užtamsėję – tai dar labiau suspaudžia erdvę, išlenkia kambarį pagal milžino kuprą. Ne, šioje fotografijoje nėra jokios empatijos. Net ir personažai nerodo vienas kitam šiltesnių jausmų – o tik nuostabą ir įšaldytą priešiškumą. Arbus keistuoliai netampa mūsų gyvenimo dalimi, jie taip ir lieka uždaryti savo išskirtinumo getuose. Nepaisant to, šie stiprių emocijų įelektrinti vaizdai įsirežia į smegenis, prismeigia žvilgsnį ir neleidžia pajudėti. Nors visa širdimi norėtųsi, kad milžinas būtų apsikabinęs savo tėvus ar atsisėdęs šalia jų į fotelį, o ne dėbsojęs iš padilbų.

Arbus fotografijose meilė kovoja su neapykanta, nors meilę pastebėti kur kas sunkiau. Todėl kartais atrodo, kad šioje priešybių kovoje laimi už neapykantą baisesnis abejingumas. Ji fotografuoja ne nušvitimo, o atbukimo akimirką. Ne lemiamą, o kritinį momentą. Tiksliau, atomazgą. Kai ilgo laukimo iškankintas modelis praranda budrumą ir pasimuisto. Žagteli. Susiraukia. Prasižioja. Tada – pliaukšt! – ir tavo bukiausia išraiška įamžinta. Kalbu ne tik remdamasi savo įspūdžiais iš parodos, bet ir garsios britų rašytojos feministės Germaine Greer papasakota jos pozavimo Arbus istorija ("Galynėjantis su Diane Arbus", The Guardian, 2005 spalio 8). Tai ji – toji feministė, kurios kiek paklaikusį veidą matome parodoje (fotografija padaryta labai arti prikišus objektyvą, tiesiogine prasme prispaudus pozuotoją). Greer pastebi, kad Arbus personažai niekada neturi vardų, tik bendrus apibūdinimus – žydų pora, puertorikietė namų šeimininkė, albinosė kardų rijikė, nudistai. Ji garbino keistuolius (freaks), bet tik kaip priemonę, objektą – pati su jais nesitapatindama ir neieškodama bendrumų. Pasak Greer, tuo ji panaši į savo bendraamžį Warholą, kurio Fabrikas buvo pilnas marginalų ir kuris iš pažiūros atrodė nebylus, blyškus, neryžtingas, o viduje – nuožmus.

iliustracija
Diane Arbus. "Žydų milžinas su tėvais savo namuose Bronkse, Niujorke". 1970 m.

Daug kritikų ir menininkų teigia, kad Arbus sugebėjo prasiskverbti pro paviršių ir parodyti slaptąsias, tamsiąsias ar keistąsias žmogaus kerteles. Kad ji panaikino ribą tarp fotografijos ir meno (Sam Taylor-Wood), realybės ir fikcijos (Gillian Wearing), kad Arbus meistriškai meluoja atskleisdama tiesą (Philip-Lorca diCorcia). Iš visų fotografų, muziejaus žurnale rašiusių apie Arbus įtaką jų menui, man įstrigo Gregory Crewdsono pastabos apie Arbus nufotografuotą "Disneilendą" – niūrioje tamsoje ir rūke skendinti vaiduokliška pilis yra tarsi įrodymas, kad Arbus negalėjo padaryti linksmos fotografijos (Arbus was unable to make a happy picture). Ji nukreipdavo kamerą į utopiją, kuri transformuodavosi į blogio vaizdinį. Fotografės darbai itin gerai atskleidžia, kad fotografija labiau atspindi autorių, o ne objektą.

"Fotografija yra paslaptis apie paslaptį. Kuo daugiau ji tau sako, tuo mažiau tu žinai." Šie Arbus žodžiai nusako kontroversišką ir prieštaravimų kupiną menininkės kūrybą. Jai rūpėjo ne technologija ar kokybė, bet situacijos ir atvaizdo rupumas, gal net grubumas. Arbus iš tiesų "spaudė meną" iš kasdienybės – kaip spaudžiamas pritvinkęs pūlinys. Iš daugybės kadrų atsirinkdavo pačius keisčiausius, ir vaikščiojo suluošinto gyvenimo ašmenimis, apvilkusi personažus švitriniu popieriumi. Kai kurios Arbus fotografijos beveik nepakeliamos – ir žeidžia ne tai, ką matai, o juntama žvilgsnio prievarta. Tokios man yra karnavaliniais drabužiais aprengtų ir išsišiepusių Dauno liga sergančių vaikų fotografijos. Ar tikrai šie vaizdai kalba apie atvirumą visoms gyvenimo apraiškoms? Ar tai nėra dar viena veidrodinė kalėjimo kamera?

iliustracija
Nobuyoshi Araki kamera stebi modelį

Atvirumas visoms gyvenimo apraiškoms pulsuoja iš japono Nobuyoshi Araki fotografijų, eksponuojamų "Barbican" galerijoje. Tačiau Araki neatsitveria nuo savo personažų. Priešingai – jis tiesiog puola į juos ir į supančią aplinką su savo visada paruošta kamera. Arbus kruopščiai atrinkdavo kiekvieną kadrą, o Araki pribloškia nevaldomais vaizdų srautais. Jis nesirenka, ką fotografuoti, tiesiog pleškina nesustodamas viską, kas pasitaiko pakeliui. Fotografas nė neslepia tokio matymo ir veiksmo erotinių aspektų: "Visus metus nesimylėjau. Vietoj to fotografavau." Iš tiesų – milžiniškos stalinistinę architektūrą primenančios erdvės nuo viršaus iki apačios užpildytos tankiai sukabintomis Araki fotografijomis, kuriose – moterys ir maistas, gatvės gyvenimas ir gėlės. Kažkas iš kolegų čia pat rodomame filme apibūdino jį kaip monstrą (pozityviai – turbūt dėl stulbinamo produktyvumo ir nešvankybių pomėgio), o Araki patenkintas pridūrė, kad "nešvankybės – tai prieskoniai, leidžiantys mėgautis gyvenimu".

Fotografui svarbiau ne kadras, o veiksmas. Todėl vaikštant po šią parodą stiprėjo įsitikinimas, kad Araki – pats tikriausias pornografas. Ne dėl fotografijų turinio (kokios ten nešvankybės – tik truputėlis švelnios erotikos su S-M elementais). Vadinu jį pornografu Umberto Eco nurodyta prasme (pasak jo, pornografija yra ne vaizdas ar veiksmas, o "gumos tempimas", pasakojimo pauzių užkamšymas bereikšmiais vaizdais tiktai tam, kad po kiek laiko parodytum "tai". Nes niekas neištvertų "to" be jokių sustojimų). Žiūrėdama į fotografinius Araki išsiliejimus ir keliais aukštais sukrautus vienas su kitu dažnai nesusijusius vaizdus supranti, kad vengdamas griežtesnės atrankos Araki ir žiūrovą verčia pornografu. Taip ir bėgi pro tuos vaizdinių kalnus, kol akis užkliūna už "to" – o kas tai galėtų būti, priklauso nuo išsilavinimo ir sugedimo laipsnio.

Fotografas įpuola į gyvenimo sūkurį ir pavirsta į dulkių stulpą, susiurbdamas viską, kas yra aplink. Tai tarsi grįžimas prie "karteziško regėjimo, kaip lytėjimo, modelio". (Merlau Ponty)

"Aš esu kamera, fotografija yra veiksmas", – kiekvienu savo judesiu teigia Araki. "Tai – tarsi sulėtinta nelaimė. Aš esu audros akyje", – 1959 m. savo sapną aprašo Arbus. Šiandieninio Tokijo ir vakarykščio Niujorko keistuoliai susitinka svetimame mieste. Juos stebi niekada neužmieganti Londono akis.

 

Skaitytojų vertinimai


6298. ??!!!2006-01-23 16:35
Noriu įeiti į Bibliografiją, bet negaliu. Kažkas negerai padaryta. Gal galite pataisyti?

6299. kolegė :-) 2006-01-23 16:45
Geras tekstas. Perskaičiau su malonumu - ir dėl minčių, ir dėl stiliaus.

6300. abr2006-01-23 16:52
Mano autorė, puikus tekstas.

6302. klausimas el.redakcijai2006-01-23 17:03
Gaila, kad laikrascio ir interneto raides nesusineka: vengru fotografas Brasai rasomas ant "i" uzdejus du taskelius. Gal galima pataisyti?

6306. hm2006-01-23 17:59
Taip, Arbus panasi i paranojike, bet gal tie amerikonai tokie ir yra? Pavepe patriotai... Atsiprasau, jei ka izeidziau.

6308. to ??!!!2006-01-23 18:16
apšvieskit, prašau :) o kam reikalinga ta bibliografija? ka su ja darot?

6310. Brone :-) 2006-01-23 20:25
Puikus tekstas. Kreivyte - geriausia Lietuvos eseiste.

6312. Bronius2006-01-23 21:23
Kreivyte - ne geriausia Lietuvos eseiste.

6313. ne apie tai daina2006-01-23 21:45
Ar butina sudarineti reitingus? Cia juk ne Lietuvos dainu desimtukas. Jei tekstas geras, to pakanka. Nezinau, ar autore rase ese, ar ispudzius - bet ne tai svarbu. Radau netiketu pastebejimu ir skaniu gabalu, ypac polemikoje su Arbus. Man gal net smagiau, kad tai ne eseistika, o kritinis tekstas.

6316. tttttttttttt2006-01-24 00:54
fajn fajn fajn

6317. val2006-01-24 09:10
o kokia šito teksto prasmė/ ir kodėl jis pirmajame puslapyje? todėl kad kreivytė geriausia eseistė ar todėl, kad kažkas užsakė (tfu, ir vėl tos sąmosklo teorijos)? bet šiaip kokia jo prasmė?

6318. idomu2006-01-24 09:40
O kokia is vis buna tekstu prasme? Kazkoks esencialistinis klausimas.

6320. hm, tikrai2006-01-24 10:47
koks skirtumas kelintam jis puslapyje? ar butinai reik tokiems smulkmeniskiems buti? nepatinka - zygiuok i kita puslapi, patinka - skaityk dar karta. ir tiek.

6323. jokio esencializmno ir egzistencializmo - aiskinu2006-01-24 14:06
pirmame puslapyje paprastai dedami aktualijoms skirti straipsniai - toks mano, gal ir kvailas, žurnalistikos suvokimas. kuo šis straipsnis aktualus Lietuvos kultūros kontekste - kad pažintinis/didaktinis? ką jis turi bendro su Lietuvos aktualijomis - ar tikrai kultūrinė situacija Lietuvoje yra tokia vargana, kad reikia apie Arbus fotografijas pirmame puslapyje rašyti? O kodėl tada ne apie Malevičių ar Leonardo da Vinci? Lietuvoje pilna neatpažintų genijų visomis pakampėmis trainiojasi, kodėl apie juos neparašius? Tad, gal mano kukli persona pasižymi smulkmeniškumu ir priekabumu, tačiau norėtųsi kitokių akcentų.

6325. aaaaaaaaaa2006-01-24 14:30
vertinsiu abstrakciai Bullshit cia kazkox nesusipratimas jau gerew kestuti rasteni gyrta nufotkint

6326. auto-didaktui2006-01-24 15:24
na, didaktas esi tu pats, nes visus aukleji ir aiskini. jokiu rimtu pasiulymu is dabar vykstaciu kulturiniu renginiu nepateikei. ir kodel butinai lietuviu genijai? pirmas psl gali buti tiesiog tekstas ar eilerastis (kaip., pvz., litmeny). beje, mokai kitus siuolaikiskumo, o pats mastai hierarchiskai (t.y. atsilikusiai dabartiniu teoriniu diskursu sviesoje). kuo 1 psl skiriasi nuo 2, 8? nes tingisi spragtelt pelyte? ir cia interneto laikais, kai kiekvienas tavo atsiverstas puslapis tampa pirmu? mokytojau, pasimokyk pats, jei pavyzdziais tik maleviciu su da vinci gali pateikti.

6327. as ji zinau2006-01-24 15:30
Zinau, kas tas pretenzingas bicas, kur cia rasineja. Jis neatskiria didaktikos nuo kritikos. Daug ambiciju, maza amunicijos. Is to visos problemos - nes jo paties tekstai suvelti.

6328. skaitytojas2006-01-24 15:40
Man patiko Kreivytės straipsnis. Nelabai suprantu tų diskusijų komentaruose esmės. Kam ieškoti to, kas nepadėta? Čia ne tiek apie fotografiją, bet apie fotografavimą, keistų žmonių vaizdavimą parašyta. Argi tai neaktualu? Visos televizijos ant žmonių silnybių laikosi, jas eksploatuoja. Verta prisiminti ištakas ir pamąstyti, kaip matome save ir kitus.

6331. Juodaplauke lietuvaite 32006-01-24 16:52
Vis tik nesuprantamas man tas lietuviu noras uzsidaryti savo kamurkeje ir virti savo sultyse, ir nezinoti, kas vyksta aplinkui. Lietuvos aktualiju pasiskaitykite Respublikoje ir Lietuvos Ryte (kas ka papjove, kas ka apsmeize ir pan), o cia zmones stengiasi pateikti mums provincialams platesni kulturini konteksta, placiau praverti langa (gal ne visi gali isvaziuoti i Europa paziureti parodu), tai atsiranda nepatenkintu - neitiketinas siauraprotiskumas. Ir straipsnis galu gale ne tiek apie Arbus per se, kiek apie jos vertinima siandien, apie tai, kaip i ja butent siandien ziuri kritika ir publika. O tai yra idomu.

6332. curaredg2006-01-24 17:34
siap geras tekstas ir gaila kad neskaitomas o tik bandoma priekabiauti siuo metu araki tikrai populiari ir naujai atrandama kaip pvz galetu buti jos paroda prahoje langhans galerijoje http://www.langhansgalerie.cz/en/exhibitions.php?tn=current

6336. autodidaktas visiems jį pažįstantiems ir nepažįstantiems2006-01-24 21:31
įdomu, kad jau kelintą kartą, kai parašau komentarą, kažkas grasinasi, kad mane pažįsta - prašau, imkite ir demaskuokite, jeigu taip atsitiko:) turbūt labai jautriai užkabinu, kad taip reaguojama:) kaip kažkas gali mane pažinti, jeigu aš pats savęs nepažįstu:) o, kad komentarus rašo visi tie, kuriems trūksta parako, bet per daug ambicijų ir pretenzijų bei rašo suveltai, grafomaniškai ir panašiai - nesiginčiju - todėl juk ir rašomi komentarai - juose juk galima viską destruktyviai, trumpai iškolioti ir labai malonu po to išsiliejimo būna:)menkiau, jei patys autoriai arba jų bičiuliai dar komentarus rašinėja:) šiaip esu autodidaktiškas šiaudas subinėje - nemalonu, bet toks mano likimas. o iki šiol, be asmeniškumų jokios argumentacijos - kodėl šis straipsnis pirmajame puslapyje yra - pasigedau. Juodaplaukei lietuvei pasiūlyčiau - jei tikrai nori kompleksiška, o ne fragmentiškai apsišviesti ir - paskaitinėti ne lietuvišką spaudą, kurioje kartais motyvacijos trūksta. o kas apie lietuviškas realijas rašys, jei ne lietuviška spauda ir lietuvių menotyrininkai. bėda, kad po a.a. kliaugienės visi menotyrininkai pasinešė būti tik dvaro ir kitokių užsakyminių straipsnių rašytojais. užtektų pereiti per Vilniaus dailės galeriojas ir šiuo metu veikiančių dailės parodų apžvalgą parengti - ko visai trūksta-ir manau būtų kur kas aktualiau, nei arbus darbus šimtąjį kartą analizuoti - ir be L. Kreivytės tokių tyrinėtojų yra pilna - nors straipsnis geras, įdomus nesiginčiju.

6341. laima2006-01-25 05:46
Diana Arbus fantastiska personazu fotografe, iskreiptos sielos zmoniu portretu nieks taip tragiskai neperduoda... jos dukra Amy Arbus irgi puiki fotografe - ir viena lietuvaite yra Niujorke fotografavus - cia komentaras tiems kurie desperatiskai iesko "lietuvisku rysiu" pirmame puslapyje...

6344. susizavejusi2006-01-25 13:17
puikus tekstas! ir labai aktualus.

6351. cekava zose2006-01-25 15:22
O kokia lietuvaite ji yra fotografavus, ta Arbus?

6353. nuoroda2006-01-25 16:53
Germaine Greer straipsnis "Wrestling with Diane Arbus" yra cia: http://www.guardian.co.uk/arts/features/story/0,11710,1586249,00.html

6354. pritariu2006-01-25 16:57
Taip, Araki ant bangos, tik tai ne ji, o jis - ir jau ne pirmos jaunystes, bet uzsivezes!

6355. curaredg2006-01-25 20:59
a jo tikrai araki jis - feminizmas ir moters kunas uznese

6356. to zose2006-01-26 12:53
Nijole Ozelyte:)

6358. laima to zose2006-01-26 16:57
Ir visai ne Ozelyte, o rezisiere Ibelhauptaite, po jos "Svejko" pastatymo Niujorke. Amy Arbus fotografavo Ibelhauptaites portreta i savo fotografiju knyga apie menininkus Niujorke.

6360. aneliuke2006-01-26 20:49
visada jis man vaidenasi - toks nedidelis,dydis priklausomai nuo temperaturos ,ir siap as visko bijau ko nepazistu .......kazkas asocialaus

6361. JL32006-01-27 02:46
Bet matai, Arbus dukra seka motinos pedomis - samoningai ar nesamoningai, o vistiek ir jos kamera prie karliku traukia... :)

6362. laima2006-01-27 05:52
Karlikai ar ne, o Amy Arbus kaip ir motinos fotografijos kabo Metropoliteno muziejuje Niujorke ir knygos taip pat... Taigi...

6423. ZOSE :-) 2006-02-04 18:04
jei vaikai eina tevu pedomis tai jie vagys

13611. toto2008-04-12 02:47
apžvalgos ratas "London Eye" turi 32 kapsules, bet aptarnauja ne 15000 lankytojų, o 8 šimtus (32×25=800, vienu metu). Taigi, - ne 30 tūkstančių akių, o tik pusantro. Apsirikote vos 20×.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 179 iš 203 
5:07:54 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba