SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-01-06 nr. 690

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Neringa Černiauskaitė
Modernizmo superžvaigždė
25

Muzika 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Prie orkestro ištakų
3
• Vytautė Markeliūnienė
Algio Žiūraičio laiškai ir prisiminimai
• Įteikti "Operos Švyturiai"6
• KONCERTAI2

Dailė 
• Eglė Mikalajūnaitė
Chameleonas gaudo žiūrovus
• Dalija Epšteinaitė
Naujametinės metamorfozės
1
• Galerijos "ARTima" akcija2
• PARODOS

Literatūra 
• Lietuvių Londone daug, Pukytė viena4
• Plakatisto sukaupta patirtis
• Petras Keidošius (1924 08 29 – 2006 01 03)
• VAKARAI

Teatras 
• Kauno muzikinis teatras viešės Vilniuje
• "Poezija ir meilė Lesbo saloje"1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Išdavystės narkotikas
• Živilė Pipinytė
Atrasti realybę, atrasti save
2
• Metafizikos triumfas
• Išeitis – bokštas
• Naujas dokumentinis filmas "Stirna"
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Asmeninė nuomonė po švenčių27

Diskusijos 
• Kodėl Respublikos Prezidentas vetavo su kultūra susijusį įstatymo papildymą?

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Modernizmo superžvaigždė

Šiuolaikinis britų menas ŠMC

Neringa Černiauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Richard Wright. "Be pavadinimo. 6"

Stebėdami žvaigždes mes stebime praeitį. Žvaigždės mums pasirodo tokiu pavidalu, kokį jos buvo įgavusios maždaug prieš ketverius metus. Tiek laiko trunka jų vaizdui pasiekti mūsų regos lauką. Sunku suvokti, kad žvelgi dabar, o matai visai ne dabar. Matai laiko transformuotą, iškraipytą, sąlygišką vaizdą.

Didžiosios Britanijos menininkai stebi užgesusią modernizmo žvaigždę. Jie mato jos sprogimo dulkių debesis, susikondensavusius pilkuose modernistinio stiliaus statinių fasaduose. Modernizmo statiniai dabartyje tampa surogatais – t.y. jie tampa savotiškais pakaitalais, turinčiais tik kai kurias originalo savybes (išliko forma be tikrojo turinio). Žvelgimas į modernizmą dabartyje yra žvelgimas į žvaigždes. Žvelgimas į laiko transformuotą vaizdą, su kuriuo neįmanoma jokia tiesioginė sąveika. Neįmanoma jokia tąsa. Britai nusuka žvilgsnį nuo modernizmo žvaigždės, susikonstravę galvose individualias jos vizijas. Mėgindami perteikti savo susidūrimo su modernizmu patirtį, britų menininkai interpretuoja (juk bet koks individualios patirties perteikimas tampa interpretacija).

Šiuo metu Šiuolaikinio meno centre veikiančioje iš Didžiosios Britanijos menininkų ekspozicijoje "Supernova" pateikiamos variacijos geometrinės abstrakcijos tema. Tačiau tai nėra modernizmo prisikėlimas. Tai – jo vaizdinio prisikėlimas, impulso, gauto susidūrus su šiuo vaizdiniu, materializacija. Sudėtos į vieną ekspozicinę erdvę, šios variacijos praktiškai sukuria instaliaciją, pasižyminčia didinga sterilumo, tvarkos atmosfera. Fiktyvia atmosfera. Tokią atmosferą galima aptikti laidojimo namuose, kuriuose visi mirties atributai (žvakės, vainikai, giedojimas) jungiasi į vientisą instaliaciją, mėgindami sukelti didingumo, reikšmingumo ir gilumo įspūdį. Lieka tik įspūdis, be jokių prasminių ryšių, o visa didinga ceremonija sukelia daugiau nepasitenkinimą ir sarkazmą, nei gailestį ar ilgesį. Visas didingumas ir dvasingumas menininkų darbuose virsta simuliacija, po kuria slepiasi ironija, nusivylimas, melancholija.

Pagal savo sumanymus, meninę išraišką ir skirtingus impulsus šie britų menininkai gali būti grupuojami įvairiai, keistis pozicijomis ar išlikti autonomiški. Mano galvoje iškilo trys stovyklos: pirmojoje susitelkė tie, kuriems svarbiausiu impulsu tapo modernistinė architektūra, t.y. laiko transformuotas tos architektūros vaizdas. Šios stovyklos interesų laukas – idealas, utopija, realybė. Stovyklos nariai: Sarah Morris, Jane ir Louise’as Wilsonai, Keithas Coventry, Toby Patersonas ir Liamas Gillickas.

Antroji stovykla – "judančiųjų paveikslų" kūrėjai, kuriems išeities tašku tampa nuolatinė formos kaita geometrinėje abstrakcijoje. Jai priklauso Haluko Akacke, Danas Nortonas bei Johnas Woodas su Paulu Harrisonu.

Trečioji – menininkai, kuriantys simuliuojamą ar fiktyvią iliuziją, t.y. iliuzijos iliuziją. Dalyvaujantys – Richardas Wrigtas, Phillipas Allenas, Gary Hume’as ir Toby Ziegleris.

iliustracija
Sarah Morris. "Sostinė". 2000 m.

Kai 1996 metais internacionalinio stiliaus "šulas" Philipas Johnsonas pripažino, kad "mūsų vadinamoji modernioji architektūra buvo per sena, per šalta, per monotoniška", o Frankas Lloydas Wrightas ją vadindavo "plokščiakrūte – neturinčia krūtų", pasidarė aišku, jog idealas išnyko utopijos dūmu. Tokia anonimiška, šalta, tačiau paradoksaliai gyva architektūra pasirodo Jane ir Louise’o Wilsonų videodarbe "Monumentas (Pitlerio "Apollo" paviljonas)", 2003 m. Ekranai sukomponuoti lyg taisyklinga uždara erdvė, kurioje žiūrovas tampa "gyventoju". Jis veikia joje kartu su filmo herojais – vietiniais paaugliais, klaidžiojančiais vaiduokliško statinio labirintais. Vis dėlto paaugliai čia atlieka tik antraeilį vaidmenį, užgožiami paveikios erdvės.

Šis paviljonas buvo pastatytas 1957-aisiais, kaip jungiantysis ir dominuojantis Pitlerio miesto architektūros elementas. Dominuoja jis ir filme, tačiau visiškai kitokiu pavidalu – jis tampa modernistinės architektūros alegorija, su savais keliais ir klystkeliais, su preciziškais projektais ir vulgariomis klaidomis. Tai idealas, įkūnytas materijoje, kaip ir Le Corbusier Villa Savoye, Poissy, Prancūzijoje (1929–1931), kur realizuoti idealieji "penki architektūros principai". Vos sukurtas šis pastatas buvo apleistas: viskas, kas žmogiška, privalo turėti klaidos, netikslumo elementą. Platoniškasis idėjų pasaulis telieka anapus.

Atstumą nuo idealo ir realybės savo kūryboje matuoja ir Keithas Coventry. Londono sklypų planai jo darbuose įgauna beveik meditivaus prado, kurį nuolat akcentavo K. Malevičius. Coventry puikiai simuliuoja. Musių nutupėti ir dulkėmis apsitraukę jo paveikslų rėmai "įrėmina" patį modernizmą: dvasingumo vieta – muziejuje, sustingusioje meno bažnyčioje.

Toby Patersono kūriniuose modernistinė architektūra taip pat uždaryta konteksto neturinčioje erdvėje, tačiau jis nėra toks kritiškas. Modernistiniai pastatai išlieka idealiajame platoniškame idėjų pasaulyje, nemesdami šešėlio šiapusinėje erdvėje. "Festivalio parkas 2003–2004" rodo menininko susižavėjimą Victoro Pasmore’o 6-ojo dešimtmečio sienų tapyba ir reljefais. Tačiau T. Patersonas kiek plakatiškesnis, grafiškesnis, labiau artimas populiariajam skandinaviškam grafiniam dizainui, kuriame jungiasi beveik natūralistiniai vaizdai ir geometriniai elementai.

Sąlyginės pirmosios stovyklos atstovė Sarah Morris blaškosi Amerikos didmiesčiuose. Jos žvilgsnyje nėra ką tik atvykusio emigranto susižavėjimo, tokio ryškaus ir džiaugsmingo kaip Pieto Modriano vėlyvose drobėse. Jos žvilgsnyje atsispindi jos žvilgsnis. Jos pačios figūra. Veidrodiniai pastatų stiklai, sienos, žmonių akiniai. Jie trapūs, tačiau nepermatomi, jie atspindi ir iškreipia. Dramatiška muzika jos videoinstaliacijoje pabrėžia individo menkumą tose urbanistinėse džiunglėse, kurios grakščiai sukonstruotos menininkės drobėse.

iliustracija
Tony Swain. "Nykstantys pinučiai". 2004 m.

Šias S. Morris konstrukcijas Liamas Gillickas įkūnijo trimatėje erdvėje, sukūręs "Tvirtą korpusą" (2003 m.). Jis egzistuoja, funkcionuoja, tačiau "neįsileidžia vidun" ir taip tampa nefunkcionalus. Savo kūrybos problematiką pats autorius apibūdina kaip "funkcionuojantį alkoholiką", – teigiama ir neigiama prasmė, aktyvusis ir pasyvusis pradas kartu.

Antroji stovykla "sportiškesnė": nuolatinis formos kitimas tapo jos išeities tašku. Vieni eksperimentuoja pasitelkdami naujas technologijas, kiti – primityvią mechaniką, tačiau visos priemonės skirtos vienam tikslui – judėjimui (pavidalų, minties, kūno dalių).

Johno Woodo ir Paulo Harrisono videoinstaliacija "66,86" (2004) – baltame kube cikliškai traukomos baltos virvės, turinčios nedidelę juodą atkarpą. Nuolat judėdamos, jos suformuoja vis naujas linijines variacijas, kurios kartais susijungia į atpažįstamus pavidalus (kėdės ir pan.). Tačiau virveles trauko patys menininkai, pasislėpę už sterilių kubo sienų. Metafiziškumo pojūtis čia fiktyvus, kaip ir ideali kubo erdvė. Menininkai smagiai šaiposi iš "dvasingumo mene".

Su jais kvatojasi ir Danas Nortonas, sukūręs skaitmeninę "Ablab" realybę. Žiūrovas tiesiogiai implikuojamas į formos kūrimą, kuris iš esmės yra begalinis. Kaip ir variacijos abstrakčiais geometriniais elementais. Galų gale nusibosta. Kai suvoki, kad nebus galo ir pabaiga lieka atvira.

Haliko Akacke taip pat demonstruoja nesibaigiančias formalias variacijas, tačiau jo kūriniuose glūdintis matematinis tikslumas suteikia jiems medityvumo, kuris būdingas modernistinei geometrinei abstrakcijai.

Trečioji stovykla užsiima dekonstrukcija. Iliuzijos dekonstrukcija. Ir Richardo Wrighto, ir Phillipo Alleno haliucinacinės perspektyvos dar labiau pabrėžia drobės plokštumą. Nėra jokios perspektyvos iliuzijos, tik apgaulė, kurią taip mėgo Eshceris savo piešiniuose. Sugluminti žiūrovą tiksliai apskaičiuota fikcija. Tuo savo baltuose paveiksluose kantriai užsiima ir Toby Ziegleris; tirštuose dažuose objektus gramzdina Gary Hume’as; beprasmėse laikraščių skiautėse kūrybos sumanymus koduoja Tony Swainas.

Modernizmo žvaigždė užgeso, tačiau jos iškraipyti atšvaitai vis dar pakliūva į mūsų regos lauką. Sunku suvokti, kad žvelgi į praeitį, o matai dabar. Nėra prasmės ilgai stovėti užvertus galvą ir vėpsoti. Suvokimas kinta judant – nuo dešimtmečio prie dešimtmečio, nuo požiūrio prie požiūrio, nuo kūrinio prie kūrinio, nuo idealo prie realybės.

Neringa Černiauskaitė

 

Skaitytojų vertinimai


6169. ex2006-01-09 09:50
tai vadinasi tos britu akcijos ir nereikejo .........ar ne taip

6178. is salies2006-01-09 18:13
tai ir eiti i SMC nereikia... pinigeliu pataupysim, jau 5 metus taip taupom...

6182. parapinis z2006-01-09 20:36
tai ka, smc nera nemokamos dienos? anksciau juk buvo... siaip jau visur pasaulyje muziejai ir galerijos turi nemokama lankymo diena arba is viso yra nemokami.

6184. parapiniui z2006-01-09 20:52
matai - šmc nėra nei galerija, nei muziejus - tai ir nemokamų dienų nėra:) o šiaip supernova - labai gera paroda (siūlyčiau nueit, jei dar nesibaigė), todėl gaila, kad toks blankus straipsnelis (geriau būtų kuratoriaus mintys ar šiaip kokio žmogaus, žinančio procesą iš vidaus), bet gal nieko keisto - o čia turbūt toks užsakymas buvo:) tai ir parašyta ataskaitos forma

6185. er :-) 2006-01-09 22:06
"ataskaita" - sakyciau,truputi perlenkta. mano nuomone - grazi, graksciai parasyta tradicine recenzija.

6186. dp2006-01-09 23:18
maža varlytė pasipūtė prieš jautį... ežis duod,londons atim...

6188. orbit2006-01-10 15:49
Labai padori recenzija apie gera paroda. Visi zinantys procesa is vidaus gali skelbti savo mintis - Lietuvoje ploto tikrai nestinga, nebent noro. Beje, is vidaus viskas daug graziau atrodo. Tam ir reiklainga kritika, kad pasiziuretu is sono, kreivai, kitais kampais.

6189. orbitui2006-01-10 16:15
tai pateikite konkrečių pavyzdžių - kas šiame straipsnyje pateikta iš šono, kitu kampu. mano nuomone, čia tėra grynas aprašymas (kaip jau minėjau - ataskaita)- be didesnių apibendrinimų, tendencijų nusakymo etc. etc. be to - ir su visokiausiomis klaidomis - jei neklystu (gal turimas omenyje ir kitas kažkoks autorius) - straipsnyje minimas Eshceris yra M.Escheris. Kai kuriems teiginiams reikėtų didesnio pagrindimo - kaip ir pvz, šiam - "Visas didingumas ir dvasingumas menininkų darbuose virsta simuliacija, po kuria slepiasi ironija, nusivylimas, melancholija." na, nepykite, brangūs autoriai ir komentuotojai, buvau parodoje net kelis kartus, tačiau jokios melancholijos net nebuvau - ir deja, savo požiūrio neteisingumo pasitikrinti negaliu, nes autorė šios minties per daug ir neplėtoja. be to, mane šiek tiek glumina neatsakingas dviejų kategorijų - modernizmo ir geometrinės abstrakcijos - painiojimas. Ar modernistinė architektūra (neaišku, kas turima omenyje - funkcionalizmas, konstruktyvizmas ar dar kas panašaus) yra tapatu geometrinei abstrakcijai - tikrai nesutikčiau su tokiu teiginiu. o dėl laisvo ploto minčių skelbimui - ne vien komentarų rašymui:) - taip pat turiu savo nuomonę.

6195. orbit2006-01-10 19:08
kaip suprantu, turite aiskia (pozityvia) nuomone apie sia paroda. bet juk nebuna vienas teisingas poziuris - interpretaciju skaicius yra begalinis. man, pvz., ten netruko melancholijos. cia kaip pazvelgsi. galima ir kitaip ivardyti, bet didmiescio gyventojo busenai nusakyti tai visai tinkamas terminas. beje, jei jau vaikstot i parodas po kelis kartus, tai turbut ir esate zmogus "is vidaus", nes kiti neturi nei tiek laiko, nei pinigu. todel butu idomu, kad savo nuomone isreikstumete ne tik komentrauose - daug idomiau, kai diskutuoja tekstai (pvz., Monika - Simon)

6196. apie tekstus2006-01-10 19:18
Juokingas poziuris i uzsakomus tekstus - dauguma laikrasciu ir zurnalu tekstu yra uzsakomi. Tekstai uzsakomi, bet neuzsakomas vertinimas - tai autoriaus valia. (Nebent tai koks kurybines sajungos leidinys, cenzuruojantis cechui nepalankius vertinimus). Galite pabandyti paekspermentuoti su leidiniais - paprasykit, kad spausdintu tik paciu autoriu pasiulytas medziagas. Eitu tusti puslapiai ir grafomanijos srautai. Laimei, kad zmones dar is viso raso - is jaunatvisko entuziazmo ar idejos. Kaip kazkada pasake berods Parulskis - tik grafomanai negali nerasyti. Rastingiems zmonems darbo ir taip netruksta.

6197. pritariu Orbit2006-01-10 19:23
Taip, geriausia kritikuoti anonimiskai pasikasus po lapais. Ne kiekvienam uztenka drasos stot i atvira ideju kova ir pasirasyti po savo mintimis. Ir surasyti rislu teksta su rimtais argumentais, o ne brukstelti greita komentra.

6198. niekam nepritariu, nes esu pochuistas (atsiprašau už žargoną)2006-01-10 20:57
mane apskritai erzina kalbos apie grafomanijas - ir parulskis ne autoritetas - nes toks pats grafomanas - o esmė tokia, kad savo temų ir savo tekstų ne kiekvienam leidiniui gali pasiūlyti - nes viską lemia bičiulių, draugų ir piniginiai interesai - tai siutina dar labiau nei kalbos apie grafomanijas - (kodėl visi greiti spęsti - kas yra grafomanija, o kas ne) - pikta, kad Lietuvos kultūroje diskursą lemia tik kvailos, bukos pažintys - visa laimė, kad yra ponas internetas - ir niekas nenurodinėja - ar brūkščioti greitus komentarus ar bet kokias sapaliones - vadinkite tai grafomanija - bet jas stengiuosi argumentuoti -

6207. specialistes nuomone2006-01-11 20:38
Labai prasta paroda, kazkokia apmusijusi. O pavadinimas tragikskai neatitinka to, kas rodoma. Negalima to vadinti Britu meno paroda, nes tai yra labai mazos, siuo metu ne itin reiksmingos Britu meno dalies senu darbu paroda.

6208. curaredg2006-01-11 21:47
miela specialiste kuri siuo metu yra reiksminga britu meno dalis?

6209. dp2006-01-11 21:59
juk sakiau.....uuuu...ežis duod...londons atim...

6212. specialiste to curare2006-01-12 01:35
Tiesiog negalima maustyti nieko nenutuokianciu pilieciu vadinant sia paroda "Britu meno paroda". Ir tuo labiau "supernova"! Si paroda nera nei naujausio britu meno pristatymas nei platesne britu meno apzvalga. Tai ir vadinkite ja kaip nors "Architekturine abstrakcija britu mene" ar kaip nors panasiai, ir bus viskas gerai. O siaip tai nuobodus toks menas, ir nelabai aktualus, tiesiog cia Britu Tarybos kolekcija, ir viskas.

6214. curaredg specialistei2006-01-12 10:43
taigi taip ir nesupratau kodel negalima vadinti britu menu, juk ne is baltarusijos meninkai. kas kita su aktualumu . mane labiausiai domino butent posukis lik op arto ar abstrakto, nes matyt jusu minimi aktualieji prijektai daugiau susije su socealiniais menais?

6219. spc to curare2006-01-12 18:39
As tiesiog norejau pasakyti, kad jei eini i sia paroda, pavadinta apskritai "Britu menu", tai nusivili pamates tai, kas ten yra. Manau, butu daug geriau, jei paciame pavadinime jau butu tai, i ka reikia nusiteikti, pvz. "nuo architekturos iki abstrakto ir op britu mene", ar kazkaip panasiai (cia ant greituju sumeciau tik kaip pavyzdi). Suprantu, is pirmo zvilgsnio gali pasirodyti, kad toks pavadinimas gali atbaidyti dali publikos, bet man atrodo, kad galbut butu kaip tik atvirksciai, paroda butu dar prieinamesne platesnei publikai, butu aiskiau i ka ji cia ziuri. O pritraukti irgi galima ypac jei ta pavadinima gudriai susukus. As tai ne is placios publikos, bet man rupi pritraukti liaudi prie meno :)

6223. em to specialiste2006-01-12 20:41
supernova - tai ka tik sprogusi zvaigzde, t.y. paskutine ir ryskiausia zvaigzdes gyvenimo stadija. veliau is likusios zvaigzdes medziagos (tos kuri neptenka i juodaja skyle, bet issisklaido po kosmosa)susidaro naujos zvaigzdes (kurios, is pradziu, zinoma, yra visiskai mazos). taigi pavadinimas "supernova" yra aliuzija i tai, kad abstrakcioji tapyba, kadaise buvusi klasikinio modernizmo kulminacija bei paskutine jos faze, dabar suteikia impulsu siuolaikiniam menui. pavadinimas puikiai atspindi paroda. jus paprasciausiai jo nesupratote ir apskritai, bet kokia visiskai neigiama kritika akivaizdziai yra ne kritika, bet kazkoks emocinis proverzis. gera kritika yra ne ta, kuri "gerai uzvaro", bet ta, kuri konstruktyviai pateikia neigiamas puses, taip suteikdama galimybes tobuleti.

6224. advokatas to em2006-01-12 21:04
šiaip specialistė - nors aš ne visai jai pritariu - argumentuotai užvažiavo, todėl vadinti jos kritiką emociniu proveržiu - netikslu - tokiu atveju ir gerb. Neringos Černiauskaitės straipsnis tėra emocinis proveržis - dar kitaip - psichologinė klizma:)

6231. em to advokatas2006-01-13 17:12
jos komentare yra teisybes, bet nesakyciau, kad puikiai argumentuota. taip, cia nera aktualiausio naujausio britu meno apzvalga, bet niekas tokio tikslo ir nekele. tikslas yra pristatyi dali naujesnio britu meno tam tikru aspektu. sakyti, kad "seni darbai" irgi netikslu. kai kurie gana seni (jei, neklystu, seniausias apie praeito desimtmecio pradzia), bet yra ir nauju. kad nereiksmingu menininku irgi netikslu. nors as tikrai ypatingai gerai nesigaudau siuol. daileje, bet vis tiek keli autoriai man buvo zinomi ir yra itraukti i naujausiaus siuol. menui skirtus leidinius (liam gillick, sarah morris). ar vertejo sita paroda pristatyi vilniaus smc, cia jau kitas klausimas. asmeniskai man buvo pakankamai idomu. per atidaryma kalbejau su zmogumi is "placiosios liaudies", visai nesusijusiu su daile ir jis buvo labai suzavetas (nors paprastai jis smc nesizavi). noriu pasakyti, kad sita paroda gali nepatikti, bet nereikia to skelbti kaip "visuotinos tiesos".

6232. dp2006-01-13 19:33
da siki sakau ...ezis duod...londons atim

6239. specialiste2006-01-14 15:26
As niekur nesakiau, kad ten nereiksmingi menininkai, as sakiau - pavadinti reikejo kitaip.

6240. advokatas2006-01-14 15:50
menininkai labai įdomūs, labai stiprūs, be abejo, tokio lygio ir tokio įdomumo yra daug ir Lietuvoje, tik bėda, kad jie taip nėra pristatinėjami - bet čia jau pačių menininkų, kuratorių ir galerijų problema. gaila, kad menotyrininkė savo straipsnyje pademonstravo tik savo snobizmą ir kaip jai nuobodu - jokio aštrumo, intrigos šiame reikale nepastebėjo:(pristatymas man labai patiko - ir dar patiko, kad nebuvo jokio nykaus, nuvalkioto socialinio aspekto - nuo kurio lietuvių, vokiečių, skandinavų mene jau net bloga darosi. viskas labai estetiška, šviežia ir su subtiliu britišku humoru. man dar, tiesą sakant, šių darbų siejimas su geometrine abstrakcija - dirbtinokas, bet juk tai tik pavadinimo reikalas, o kuratorei kažką išlaužti tai juk reikėjo

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 178 iš 202 
5:07:37 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba