SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-05-18 nr. 756

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Sigita Maslauskaitė
Persikėlimai
3

Muzika 
• Kamilė Rupeikaitė
Cello fiesta
• Nida Paulikaitė
Rytų vėjai su „Jauna muzika“
• Ona Narbutienė
Ir mokslininko kruopštumas, ir emocinis polėkis
• Vaclovas Juodpusis
Sugrįžus į Lietuvą
• Lietuviška muzika ir liaudies instrumentai Odesoje3
• LNOBT kviečia į „Mažąjį princą“ 1
• Janą Fabre pristatanti paskaita
• Naujosios lietuvių dramaturgijos konkursas
• KONCERTAI

Dailė 
• Kaip bus ugdomi menininkai VDA6
• Vidas Poškus
Jaunuoliai ir vyrai
• PARODOS21

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Viskas tuštybė1

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Vita Mozūraitė
Naujas kelias į pievas

Kinas 
• Aktoriai ir žudikai
• Prasidėjo jubiliejinis 60-asis Kanų festivalis
• Vaivorykštė virš Vilniaus1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Persikėlimai

Eglės Gineitytės tapybos paroda „Vartų“ galerijoje

Sigita Maslauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglė Gineitytė. „Afrika“. 2007 m.
V. Ilčiuko nuotr.

Eglė Gineitytė yra ikonų tapytoja. Šitai supratau šiemet. Pastaruoju metu buvome ne tik dirbtuvių kaimynėmis, bet (vis ta buitis) ir dalijomės viena patalpa. Kaskart atėjus į dirbtuvę (Eglei nesant), jos paveiksle vis kas nors rasdavosi ir tas „kas nors“ glumino. Vieną dieną man kaip XIX a. prancūzų romantikui atrodydavo, kad Eglė kuria intuityviai, nesąmoningai, kad jos ryšys su tapyba panašus į gyvūno ir jo instinkto ryšį: ikonų tapytojas (manė romantikai) piešia figūrą taip, kaip kregždė suka lizdą ar bitė lipdo korį. Kitą dieną paveiksle atsiradęs simbolis ar ženklas taip nustebindavo savo konceptualumu bei „aukštuoju pilotažu“, kad kaip šiandienos atvaizdų tyrinėtojas vokietis Hansas Beltingas sau sakydavau: Eglės kūryboje, kaip ir ikonų mene, sugalvojimas ir įvykdymas yra neatskiriami.

Ikonos autentiškumas orientavosi į archetipus ir jų kartotes, ir šia prasme yra grindžiamas ikonų tapybos dogmatinis konservatyvumas. Eglės Gineitytės paveiksluose taip pat regime pasikartojant tokius archetipus kaip figūra, uola, vanduo, dykuma. Vis dėlto įdomiausias paskutinis jos kūriniuose atsiradęs simbolis – dangų ir žemę jungianti palapinės formos kepurė. Būtent tokios kūginės formos galvos apdangalas hebrajų tradicijoje reiškė sandorą, palaiminimą, išskirtinumą, neliečiamybę. Viduramžių vitražuose ir miniatiūrose tokiomis kepurėmis išskirti „išrinktosios tautos“ atstovai, vėliau krikščionių tradicijoje jos tapo vyskupų mitromis. „Palapininė“ kepurė, tiara, mitra – tai pažadėtoji „gyvenimo karūna“, jos reikšmė – sujungti dangų ir žemę, apsaugoti jusles nuo pasaulio pagundų, „perkelti“ palaiminimo galią. Pirmasis darbas „su kepure“ vadinasi „Praėjo vakare“ ir dedikuotas (gal tai paslaptis?) Povilui Ričardui Vaitiekūnui. Spėju, kad taip atsitiko dėl žalios spalvos, bet dedikacijos kontekste kepurė galėtų reikšti ir tradicijų perdavimą, ir pasitikėjimą.

Tyrinėtojai teigia, kad tą akimirką, kai ikonų tapytojas manydavo suradęs religinės tiesos ar „tikrojo“ Kristaus atvaizdo autentišką formą, nebebuvo galima „teisingų“ sprendimų daugiskaita. Jei autentiškai formai būdavo bandoma priešintis ar nepritarti, tuomet, kaip įrodymas, ikonų dailininkui nudžiūdavo ranka. Lygiai taip pat, jei Eglė nukrypdavo nuo tradicijos, kiekvienas paklydimas buvo palaidotas po grunto sluoksniu, susuktas į ritinį ir sudegintas krosnyje. Todėl tradicijos išbandytų archetipų naudojimas, auksiniai ir raudoni fonai, pačios dailininkės giminystė su ortodoksų tikyba (seneliai iš mamos pusės yra sentikiai) ir kiti daugiau techniniai kūrybos proceso dalykai (aplinkos, t.y. laiko tėkmės, buitinių, socialinių, politinių įvykių ir pačios dailininkės būsenų nepaisymas) dar kartą leidžia sakyti: Eglė Gineitytė yra ikonų tapytoja. Nors, kita vertus, matant paveiksluose kažką, kas ikonų tapyboje reikštų slėpinio atskleidimą arba „persikėlimą“ į metafizinę būtį, tikriausiai reiktų antraeiliu laikyti faktą, kad ikoną nutapė dailininkė.

 

Skaitytojų vertinimai


10392. tegu bus pagarbintas...2007-05-24 08:40
ar tik ne be reikalo p. Sigute sventa PRV varda suminejo? man labiau patiko, kai Egle berniukus paisydavo. dabar tie nukrakmolyti trikampeliai atrodo labiau i galerine komercijos metafizika nukreipti.

10414. Siūlas2007-05-26 17:22
O kuo jisai sventas tas PRV?

10416. Ar lietuviai plagijatorių tauta?2007-05-27 20:33
Kodėl taip kopijuojamas Luc Tuymans? Tiek forma, tiek koncp. ir net pavadinimo "provokacija" identiška. Ar todėl, kad ilgą laiką buvo kopijuojamas [perimtos tradicijos švelniai tariant] R. Vaitiekūnas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 178 iš 202 
5:06:52 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba