SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-03-07 nr. 558

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Edmundas Gedgaudas
Kontrastai
8

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Smuiko ir violončelės dialogas
1
• Helmutas Šabasevičius
Didžioji "H" ir žydri bateliai
9
• Klasikinės gitaros klubas mini dešimtmetį7
• Filharmonija ieško našesnių veiklos modelių
• Festivalis, skirtas Fryderykui Chopinui
• Kelno festivalis "Forum neuer Musik"
• Papildymas1
• Debiutai "Don Žuane"2
• KONCERTAI

Dailė 
• Tapybos lo-Bynas3
• Tolstantys vaizdiniai1
• in memoriam
Petras Stauskas
• Kristina Stančienė
Devynios paslaptys
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI1

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Nacionalinis menotyros centras?
• "Frank Kruk" Klaipėdoje4
• "Debiutų zona"
• Dar vienas žvilgsnis į tango2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Suprasti kitą
• Skirmantas Valiulis
Kinas, mokęsis vaikščioti atatupstas
• Pono De Palma atostogos
• Danguje kalba prancūziškai4
• Žvilgsnio anatomija
• Marijono Giedrio jubiliejus1
• "Jaunystės Vilnius"
• Unikalūs kino kronikos kadrai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Meno galerija Kanadoje2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Pirmasis

Kontrastai

Andrius Žlabys ir Aleksandras Anisimovas interpretuoja romantiką

Edmundas Gedgaudas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andrius Žlabys
J. Brubakerio nuotr.

Praėjusios vasaros pabaigoje teko klausytis pianisto Andrius Žlabio įrašo, padaryto su Gidono Kremerio orkestru, - Johanno Sebastiano Bacho Koncerto d-moll. Fortepijonas ten skriste skrenda naujai suvokto barokinio virtuoziškumo sparnais, yra muzikinio vyksmo viešpats.

A. Žlabį traukia ir kitoks ansamblinis muzikavimas, labiau kamerinė lygiateisių individų partnerystė. Gal būtent ji brandino ir sąveiką su simfonizmu? Tokią, kokią aptinkame Johanneso Brahmso Koncerte d-moll, novatoriškame kūrinyje, gimusiame jam nepalankių estetinių sampratų laikais. Tik tas novatoriškumas ir pačiam kompozitoriui tarsi truputį netikėtai išsprūdo. Ilgai rašytą opusą (iš pradžių tai turėjo būti simfonija) jis užbaigė būdamas dvidešimt penkerių. Kaip šiandien A. Žlabys.

Įdomu, kad J. Brahmso gimtajame Hamburge 1858 metais buvo tik vienas koncertinis fortepijonas, ir jo savininkas nežinia kodėl atsisakė jau numatytai premjerai jį išnuomoti. Tuomet kompozitorių į Hanoverį pasikvietė jo bičiulis, garsus muzikas Josephas Joachimas, vadovavęs tenykščiam orkestrui. 1858 m. kovo 30 d. įvyko privati Koncerto d-moll perklausa. Tąsyk J. Brahmsas pirmą kartą išgirdo orkestrą, atliekantį jo parašytą tekstą. Perklausoje buvo ir autoriaus iš Berlyno atlydėta legendinė pianistė Klara Schumann, Brahmsą didžiai vertinusio kūrėjo našlė. Klausytojų būrelį kūrinys labai sujaudino, orkestro muzikai irgi pasijuto esą neeilinio įvykio dalyviai.

Tačiau vieta viešo koncerto programoje - J. Joachimo atkaklumo dėka - atsirado tik kitų metų sausį. Susirinko Hanoverio aukštuomenė, menininkai, kritikai... Po kelių dienų - premjera Leipcige. Koncertas, kylantis iš simfonizmo idėjos ir kitaip, negu įprasta, traktuojantis solisto vaidmenį, liko nesuprastas. Dabar visai kitaip suvokiame ir priimame emocijų laviną, jau nuo pirmųjų taktų plūstančią iš orkestro. Kas anuomet daugeliui atrodė triukšmas, jau seniai skamba kaip sodraus ir harmoningo romantizmo apraiška.

Paskutinį vasario vakarą A. Žlabys šį kūrinį atliko su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dar kartą patvirtindamas savo ypatingą sugebėjimą rasti neišpasakytai nuoširdų saitą su romantine (turiu omeny iškiliausias tos sąvokos prasmes) muzikos esme. Bet Andriui grojant ir kitų epochų muzikoje dažnokai atsiliepia romantizmas. Vertinu tą sunkiai įvardijamą, šiandien lyg gyvybės vanduo reikalingą būdą sau ir kitiems atverti muziką. TV kanalas "MEZZO" kartais parodo taurias menininkų elito pastangas ir nuostabius rezultatus. Tai sferai priskiriu ir A. Žlabio interpretacijas.

Galvoju apie Ameriką. Ne visada pagrįstai ją įsivaizduojame trafaretiškai kaip įsikūnijusį lėkštumą. Pernelyg mažai žinome apie ten esančius aukštosios kultūros ir kūrybingumo židinius. Šalia snobistinės priedermės, norinčios girdėti geriausius atlikėjus, matyti brangiausius paveikslus, egzistuoja nepragmatiškų bendraminčių būreliai, susivieniję tikro pasišventimo kultūrai. Ten plėtojasi procesai, neatitrūkstantys nuo Europos vertybių. A. Žlabys tose humanizmo salelėse rado sau artimą terpę, kurioje skleidžiasi jo talentas bei komunikabilumas. Manyčiau, jog ir fenomenali vertybinė nuojauta. Giliai savitą (ji seniai tokia) šio pianisto sceninę kūrybą praturtina dar ir tenykščio mikroklimato atspindžiai. Gal tai jie įtvirtina teisę savaip, iki skausmo atviromis emocijomis, išgyventi susitapatinimo su muzikos kūriniu akimirkas. Ne kiekvienam šis kelias tinka.

iliustracija
Aleksandr Anisimov

Dirigentas Aleksandras Anisimovas (sėkmingai vadovaujantis Minsko ir Dublino orkestrams) siekė sąveikos su A. Žlabio vizijomis. Bene gražiausias to akimirkas išgirdome antroje kūrinio dalyje. Bet pirmosios kulminacijoje fortepijono skambesiai šoktelėjo iki tokios kaitros bei valingumo, kokią pranašauti privalėjo jau orkestrinė koncerto įžanga. Gal toji kulminacijos galybė repetuojant nebuvo numatyta, gal ne tik patyrusiam dirigentui, bet ir solistui ji buvo staigmena? Beje, finale nebuvo paisoma šalia Allegro parašytų žodžių non troppo, taigi nuorodos į santūrumą. Bet viename laiškų Klara Schumann rašė, jog pats kompozitorius "...paskutinę dalį, prestissimo, grojo absoliučiai dieviškai". Ji, matyt, pamanė, jog ten ir nurodytas šis greičiausias tempas. Taip praskriejo ir bisui pagrotas Sergejaus Rachmaninovo etiudas. Vienas tų paveikslų, į kurių visumą pianistas, regis, dabar yra įnikęs. Banalu kartotis, bet per retai mes jį Vilniuje girdime.

A. Anisimovas po pertraukos dirigavo Hectoro Berliozo "Fantastinę simfoniją". Programinį pradą neregėtai sureikšminusiam prancūzų kompozitoriaus kūriniui (tai buvo 1830 metais simfonizmo tradicijai mestas iššūkis) nemenkiau svarbus ir tapybiškumas. Svečias jam ir suteikė pirmenybę. Dirigento poveikis orkestrui gryninant spalvas, kuriant perregimus jų derinius buvo, regis, magiškas. Ištisi apgaulingos, "dendiškos" partnerystės tarpsniai - "muzika pati yra tokia, tebūnie...". Inteligentiškas stebėjimas, mostų elegancija. Bet iš kur ši nuostabi partitūros darna? O ir vyksmas juk tikrų tikriausias! Ir žaibiški, netikėti dirigento sureagavimai dinamikos proveržių akimirkomis. Tapytojo akylumą ir susikaupimą jis derina su veikiančio aktoriaus temperamentu. Kaip tą padaro, gal vienas pats tik ir žino. Bet tokios "Fantastinės" ilgai nepamiršime.

 

Skaitytojų vertinimai


1465. @2003-03-09 20:08
ech, kad taip dazniau tektu skaityti gerb.Gedgaudo recenzijas...

1466. L2003-03-09 20:40
Gal ir ne visos, kurias p. Gedgaudas pastaruoju metu raso, taciau si ir Lietuvos ryte buvusi recenzija apie Andriu Zlabi - tikrai nuostabios. Pagauta pati esme.

1474. xX :-) 2003-03-10 22:29
Aukščiausio muzikalumo tekstas.

1475. profesoriux :-( 2003-03-11 10:53
Per daug jau isiplasnojo straipsnio autorius, tiesiog pianistas graziai pagrojo ir tiek, o cia jis truputi nugrybavo

1479. Profesoriuxui-studente2003-03-11 14:47
..tai kad net nereikia ir painiot cia vargso pianisto, negi jam skirtas ar apie ji sis textas..???! ..Butent, o "pasiplasnoti" geram grojimui ikvepus - tikras dziaugsmas!!!!:)

1491. skeptikas2003-03-14 20:41
Deja deja, niekaip nesutikciau vyniojimo i vata pavadainti romantismo mezzo ... Kritiskai vertinant atlikimas buvo visgi nebrandus, techniskai neisbaigtas, o daugelis prasmiu ir israisku neaiskios, tarsi "ivyniotos i garso vata"... deja. O Rachmaninovo op 39 Nr 1 nieko bendra su Rachmaninovo rachmaninovisku grojimu, tik kazkoks nestilingai impresionistiskas presto vanduo, be potencijos... deja. Visgi, manau, p.Gedgaudas vertina si atlikima paveiktas ankstesniu p.Zlabio sekmiu, o ne si Brahmso koncerto atlikima ... ir vel, deja. Truksta issamios meno kritikos ir analizes Lietuvoj. Pakutinis deja.

13347. muzikantas2008-03-29 21:01
kad gedgaudas taip parasytu tur but zlabys daug sumokejo.argi gali lietuvis girti lietuvi yz dyka.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 179 iš 203 
5:06:08 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba