SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-02-14 nr. 555

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Dovilė Tumpytė
Berankiojant modernizmo grūdus
7

Muzika 
• Živilė Stonytė
Pažintis
• Įdomu ir turininga
• Vytautė Markeliūnienė
Naujų ir senų XX a. opusų sūkury
1
• Koncertas - sveikinimas jubiliejaus proga
• Rusų romansų vakaras
• in memoriam
Stasys Yla
2
• Speciali darbo grupė kurs Filharmonijos perspektyvinės veiklos modelį
• Lietuvos kamerinio orkestro įrašui - puikus įvertinimas
• Šokio spektaklis "boHema" - Oscaro Wilde`o išpažintis šokio scenoje4
• Kauno valstybinio choro sėkmė Romoje2
• KONCERTAI

Dailė 
• Elena Černiauskaitė
Neišvengiama realybė
5
• Albertas Murzagulovas
Kaip aš tapau "Čingis-Chanu"
3
• Kristina Stančienė
Viena atkarpa
1
• Kristina Civinskienė
Nekeičiant žaidimo taisyklių
6
• PARODOS

Literatūra 
• Kornelijus Platelis
• Paminklas fotografijai
• Kačių istorijos2
• Knygų mugė Lietuvos parodų centre LITEXPO1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Detalės, kuriančios teatrą
• Ingrida Daunoravičiūtė
Kai žiūrovai juokiasi ar verkia
3
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Kriterijus - realybė
2
• Prarastos svajos1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Berankiojant modernizmo grūdus

Antano Samuolio tapybos paroda "Maldžio" galerijoje

Dovilė Tumpytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Antanas Samuolis. "Saulėgrąžos". 1933 m. E. Armoškos kolekcija
O. Posaškovos nuotr.

Antano Samuolio parodos atsiradimas "Maldžio" galerijoje reikšmingas keliais aspektais: surengta paroda, užpildžiusi bent vieną mažą spragą dailės istorijoje; išleistas katalogas (nors ir ne visiškai tobulas: labai trūksta svaresnio menotyrinio žodžio), kuris, reikia tikėtis, paskatins išleisti Samuolio monografiją.

Istoriškai ir kultūriškai svarbus pats faktas, jog nemaža Samuolio kūrybos dalis buvo suburta į vieną vietą, savo retrospektyviniu pobūdžiu ir dydžiu atitinkančią muziejinę ekspoziciją ("Maldžio" galerija ėmėsi to, kuo privalėtų užsiimti nesantis Lietuvos modernaus meno muziejus): galerijoje eksponuojami tapytojo darbai iš privačių kolekcijų (gausiausia - Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidento ir įmonės "Maldis" savininko Edmundo Armoškos, po tapybos kūrinį pasiskolinta iš A. Martinaitienės, P. Stausko, A. Kazlauskienės rinkinių), Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, rodomi keli asmeniniai tapytojo daiktai. Taigi erdvioje galerijos salėje, greta "Baltosios obels", "Geltonos moters" (dar vadinamo "Moteris geltonu rūbu") - Jolitos Mulevičiūtės vertinamo kaip "nepralenktas tarpukario lietuvių tapybos šedevras", kitų muziejinių tapybos darbų, pasitaikė reta proga pamatyti per pastaruosius dvejus metus restauruotų peizažų, portretų, natiurmortų, pietų, nukryžiavimo scenų. Samuolis nebuvo ypač veiklus "Ars" grupuotės narys, ir bendrose parodose jo darbų nebuvo itin gausu. Nepaisant Samuolio kuklumo ir nesiveržimo pripažinimo link (savo laiku tapytojas vertintas itin kontroversiškai), talentas tyloje, besižavintis Van Gogho, Matisse`o, Gauguino kūryba, sukūrė itin įspūdingų drobių, kurios vertingos ne tiek socialiniu aspektu, ką taip stengėsi meno kritikai įžiūrėti arsininkų veiklos metais, kiek formaliosiomis (o tai ir buvo pagrindinis jaunųjų tapytojų iššūkis vyresniųjų menininkų realizmui) tapybos savybėmis.

Kuo ypatingas Samuolio tapybos pasaulis? Žinoma, forma. Įdomu, kad ir retrospektyviai, pripažinti ir įsitikinti galinga ir paprasta meno kūrinio formos jėga dabar, kai jau dešimtmetį kalbama beveik išimtinai tik apie turinį, jo referentiškumą, įvairiausias nuorodas ir atveriamus kontekstus, tuo visiškai neabejojant. O pasirodo, reikšmingos formos meno kūrinyje magija, būdinga Samuolio tapybai, visiškai įtikina.

Samuolio tapyboje ypatinga vieta tenka spalvų ir linijų deriniams: kontrastingiems, išsišokėliškiems ir kartu subtiliems, nežymaus perėjimo ir t.t. Patys gaivališkiausi darbai tie, kuriuose tapytojas be gailesčio tepa sodrius geltonų, oranžinių, raudonų dažų plotus greta juodos, mėlynos, rudos, žalios - šilto ir šalto dinamika. Įsiminė paveikslas "Motina su kūdikiu" (1934), kuriame panaudotų spalvų santykis labai panašus į tapybos darbo "Moteris geltonu rūbu" (1933) spalvinį sprendimą: būtent tokia geltonos ir raudonos energija patraukia smalsauti toliau. Šiame darbe žavi formų paprastumas, spalvų skambėjimas - atrodo, jog stebi indėnę (išraiškingas profilis, juoda kasa), laikančią lietuvišką "skulptūrišką" mergaitę (pakartota pietos kompozicija: vaikas ant motinos rankų) žalių laukų ir mėlyno dangaus tyloje, kur saulė panaši į aureolę. Lyginant su paveikslu "Moteris geltonu rūbu", šioje drobėje mažiau stilizacijos, tapyba realistiškesnė, buitiškesnė, labiau psichologizuota. Ir svarbiausia - vienas per kitą besiveržiantis dažo potėpis atsiskleidžia daugybe spalvų niuansų, plokštumų griūtimis (ties kiekvienos susidūrimu reiktų stabtelti ir aiktelti, pvz., ties moters juodos plaukų masės ir baltos dažų juostos šalia - be pastarosios, rodos, sugriūtų visa kompozicija). Tokie dalykai nutinka žiūrint (o gal godžiai ryjant tapybinius, kompozicijos ritmus) į daugelį Samuolio paveikslų "Dailininkas (V. Vizgirdos portretas)", "Priemiestis", "Baltoji obelis", abstraktūs žydinčių gėlių natiurmortai).

iliustracija
Antanas Samuolis. "Baltoji obelis". 1932 m.

Daugelyje natiurmortų (su kėde, veidrodžiu, skulptūrėle, etc.) samuoliška spalvos energija tarsi sunyksta prislopintų, užgesintų tonų tamsoje, tingiuose teptuko posūkiuose. Nors koloristiškai nekontrastingi, bet intensyvių sąskambių, ekspresionistiški, šiurkštūs faktūra yra paveikslai "Pieta", "Šeima" (pastarasis darbas netgi labiau primena vokiečių neoekspresionistų tapybą).

Ir dar - negaliu nepaminėti vieno darbo, kurio atsiradimas tarp Samuolio darbų yra visiškai nesuprantamas. Vadinasi jis "Mėnesiena" ir nutapytas visai nesamuoliškai: idiliškas, sentimentalus standartinės kompozicijos žiemos peizažas su trobele, milžinėmis eglėmis šalia užšalusio ežero ir mėnesiena - nei virpančių potėpių, nei ekspresijos, nei iškreipto kolorito ar vaizdo, kiek mistifikuotai realistiškas - lyg ir prieštarautų visai arsininko mąstysenai. Mažų mažiausiai - keista, bet įmanoma.

Metaforiškai pavadinta paroda "Nauji atradimai", kurioje dar ne iki galo pažinta Samuolio kūryba, sakyčiau, prilygsta ilgai brandinto ir laukto vaisiaus gimimui. Šio menininko - modernisto, vieno iš maištingos "Ars" grupuotės narių - kūryba Lietuvos meno raidai ne mažiau reikšminga už M.K. Čiurlionio darbus.

 

Skaitytojų vertinimai


1375. am2003-02-17 09:34
švelniai tariant abejotina

1378. Virginija2003-02-17 15:28
Autorei vertėtų taisyti stilių: begalės skliaustelių ir intarpų į pagrindinę mintį turėtų virsti atskirais sakiniais. Tuomet tekstas būtų nuoseklesnis ir logiškesnis. Ir skaitytojui būtų maloniau.

1387. tapytojas2003-02-18 16:53
del sam.autentiskumo daug abejoniu ,ojei taip tai skandalas

1391. Iš provincijos2003-02-22 17:56
Jonavoje, kurioje aš gyvenu, yra tautodailininkės Stasės Samulevičienės, dramaturgo Raimundo Samulevičiaus ir dailininko Antano Samuolio memorialinis namas. Šios trijulės indėlis Lietuvos menui, aišku, neturi tokios reikšmės kaip M.K.Čiurlionio įtaka, tačiau jų kūrybos viešinimas ir rimtesnės monografijos būtų privalumas. Autorė ne be reikalo nagrinėja šią temą.

4095. as2004-12-24 09:14
sudas

5654. xaxa :-( 2005-10-26 18:31
a jums idomu?

5655. xaxa :-) 2005-10-26 18:32
xaxa

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 177 iš 201 
5:05:54 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba