SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-07-25 nr. 812

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Nidos laivužis 39

Muzika 
• Kūrybiškumas – svarbiausias variklis9
• Vytauto Juozapaičio gastrolės Šveicarijoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Viktorija Šiaulytė
Naujos eksponavimo formos
9
• Eglė Deltuvaitė
In Focus
8
• Karolina Tomkevičiūtė
Įvairi ir bendraujanti
5
• PARODOS

Teatras 
• Ištikimas veikalui
• Apie Balį Lukošių
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Rugpjūčio kino žemėlapis
• Atsiplėšti nuo sofos
• Vasara su „Kinu“
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Nidos laivužis

Thomo Manno festivaliui pasibaigus

[skaityti komentarus]

iliustracija
E. Gedgaudo nuotr.

Vytautė Markeliūnienė: Nidoje liepos 12–19 d. įvyko jau XII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Kultūros kraštovaizdžiai. Mare Balticum“. Kultūros ir gamtos, žmogaus ir jį supančios aplinkos sąveikos matmuo persmelkė bemaž visas festivalio žodžio, muzikos, kino ir dailės programų formas, palydėtas rašytojo T. Manno frazės: „Aš myliu jūrą, visur ją lankau (...). Baltija, jaunystės mano šėlstanti bičiulė.“

Festivalis tradiciškai išsilieja savaitės tėkmėje, tačiau jai pasibaigus, regis, jautiesi išgyvenęs ir tapęs liudininku turiningo bei sodraus kultūros reiškinio, kuris, nors ir įrėmintas konkretaus laiko bei formos, pradžios (šauni būgnininkų grupė – Jonas Narbutas, Vytautas Varanka, Karolis Šimaitis – aikštėje!) ir pabaigos cezūromis apribotas tik sąlygiškai. Tad formaliai jau pasibaigęs, jis vis dar linkęs rezonuoti, skatinti, palikti pėdsaką. Šio festivalio skirtingų programų renginiai, kad ir nesusieti tiesioginiais saitais, kitąkart atmintyje netikėtai organizuojasi į visumą ar įgyja nelauktų tarpusavio giminysčių, sąšaukų. Štai kad ir vietos specifiką išnaudojanti dailininko Tomo Martišauskio instaliacija miškingoje Nidos dalyje ir kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Aria I“ (parašytas festivalio užsakymu) arba kompozitoriaus Jono Nabažo (jam buvo skirtas tradicinis festivalyje monografinis „Lietuviškos muzikos vakaras“) – subtilios, vienišos, trapios, unikalios asmenybės fenomenas bei pati Nidos gamta...

Edmundas Gedgaudas: Tikro festivalio privalumas (netgi manyčiau – būtinas bruožas) yra tas, kad per trumpą laiką įvyksta daug koncertų, suteikiančių klausytojui progą išgirsti įvairius kūrinius ir įvairius jų atlikėjus. Per aštuonias, kaip jau įprasta, Thomo Manno festivalinio ciklo dienas koncertai vyko kasdien, o be jų – kitų šios šventės programų renginiai, apie kuriuos vertėtų pasamprotauti atskirai. Jų aptarinėti mudu su Vytaute nesirengiame, nes taip gal nuklystume į kiekvieno labai skirtingo koncerto recenzavimą, pamąstymai virstų „paklode“, vargu ar pageidautina atokvėpio pasiilgusioms „7md“ ir vasariškai nusiteikusiems jų skaitytojams.

Kai festivalio įspūdžių išties daug, jam pasibaigus jauti, kaip vieni iš jų ima blankti, o kiti, žiūrėk, jau įsitvirtino atmintyje ir malonaus dykinėjimo valandomis kviečia sugrįžti į aną unikalų laiką, jame dar pabūti. Manau, kad ir kiti tų koncertų lankytojai (jų šiemet buvo itin daug) panašiai daro, taip pratęsdami šventę, o tokie asmeniniai „postliudai“ kiekvieno yra kitokie. Tą teigiu vildamasis, kad dar nesame tiek persisunkę masiniu amerikietišku mentalitetu, liepiančiu gyventi į praeitį neatsigręžiant, o tik „šia minute“, kuri, netekdama prisiminimų sluoksnelio, neišvengiamai menksta.

V. M.: Tikiu, kad tokių bendraminčių rastumėte nemažai, juolab šis festivalis kasmet tampa tam tikrų sugrįžimų ir atsikartojančių susitikimų vieta – ar ne to išsiilgę žmonės, branginantys praeities pėdsakus, puoselėjantys prisiminimo vertę, kaskart tuo pačiu metu, liepos viduryje, atsiranda Nidoje? Kai dėl asmeninių „postliudų“, vienas įsimintiniausių, manding, – įvairiaspalvės lietuviškos muzikos apraiškos. Juk muzikinėje festivalio programoje šįmet jos skambėjo daug – Martinaičiu pradėjome, Kutavičiumi baigėme renginį, o dar ir Janulytės, Nabažo, Čiurlionio kūriniai. Turint galvoje tarptautinę festivalio publiką, regis, vėl įsitikinome tam tikrų lietuviškų partitūrų nemarumu, įtaiga nepaisant kintančių laiko kontekstų.

E. G.: Pirmą festivalio vakarą skambėjusi Algirdo Martinaičio kantata „Cantus ad futurum“ (1982) tarsi būtų specialiai parašyta šio festivalio nerimastingiems pamąstymams. Šis pranašiškas įspėjimas vos ne unisonu pritampa prie šiurpų gamtos ir žmogaus konfliktą konstatuojančių (jau nebe pranašaujančių!) Vytauto Landsbergio žodžių, įelektrinusių Thomo Manno namo terasoje susibūrusią auditoriją.

V. M.: Festivalio pabaigos koncerto metu dar kitokį publikos įsielektrinimą liudijo Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų pradžioje interpretuotos E. Griego kompozicijos – tokios pažįstamos, kone atmintinai žinomos, tačiau tąsyk nušvitusios neregėtu šviežumu. Na, o Kutavičiaus dainos, „Aidijos“ padainuotos ir šio choro dirigento Romualdo Gražinio skoningai „parežisuotos“, sulaukusios neįtikėtinos plojimų audros (ar tik ji nenustelbė tą vakarą už lango susitvenkusios, bet taip ir nepratrūkusios tikrosios audros)! Koncerto kulminacija – Kutavičiaus „Gilijos laivužis“ (atliko „Aidija“ ir Ibelhauptų duetas), 2000 m. festivaliui Onos Narbutienės užsakytas, šįkart paakinęs mus vėl mintimis pabūti su Ona. Manau, šis „postliudas“ panašiu pavidalu įsismelkė į daugelio atmintį, o „Gilijos laivužiui“ lemta tapti dar vienu Jos atminties ženklu...

E. G.: Šiemet bažnytėlė dar jungėsi į muzikos garsus, tik jai būdingu būdu atlikėjus suartindama su klausytojais. Ji geba sukurti daugialypę, mažumėlę paslaptingą vienovę – kompozitoriaus, interpretatoriaus, klausytojo, dar ir kuklių šventovės sienų, jos erdvės, tampančios intymia, o podraug susiliejančia su begalybe... Ar ne tokia yra kiekvienos meditacijos šerdis? Taigi, toji vienovė sukuria situaciją, kai tu, didesnių ir „tikresnių“ koncertų salių rutina „įmirkęs“ klausytojas, čia pasijunti gerokai kitaip, nes kažkokie kerai įtraukia į kūrinio vidų, į kompozitoriaus mintis ir atlikėjo su jomis dialogą. Kad ir kur sėdėtum, esi ne tik arti iš partitūrų plūstančių skambesių, bet ir pasijunti vyksmo dalyvis – nekuklu tą konstatuoti, tik negi vysi nuo savęs tokį pojūtį? Gal ir tą nutuokdamas, „Aidijos“ choro vadovas Gražinis pašėlusiai kūrybingai kaitalioja choro ir klausytojų „fizinę situaciją“, pasiekdamas gero teatro lygio vertų akimirkų. Argi įmanoma pamiršti, kaip – Rūtai ir Zbignevui Ibelhauptams fortepijonu audrinant Kutavičiaus muziką – nuo durų galingos tėkmės nešamas per visą bažnyčią plaukė Gilijos laivužiu tapęs choras, kaip jis išplaukė pro presbiterijos duris, kaip ten tolo, fortepijono garsams tebešėlstant... Ir kaip visa tai artima Martinaičio pranašystei – tai juk apie tą patį, tik išreikšta visiškai kitaip. Ką čia postringauti – kūnas nueina pagaugais, kurių jau nebepamirši. Panašiai kaip ir klausantis, kokios taurios iškalbos ir jėgos gali būti prisodrinta Trečioji Griego sonata smuikui ir fortepijonui. Kaip Jūs, Vytaute, ją prisimenate?

iliustracija
Choras „Aidija“
I. Berg nuotr.

V. M.: Gal pradėčiau nuo Ingridos Armonaitės, šią sonatą griežusios drauge su pianiste Indre Baikštyte. Joms abiem nesvetimas ypatingas santykis su muzika. Ne vien profesionalus atlikėjiškas, kai dirbama su gerai pažįstama materija, žinant, kokias priemones šiam procesui pasitelkti. Bet svarbiausia, kad muzika jas abi įtraukia ir kaip klausytojas, besimėgaujančias estetine forma. To pripildyta Griego Sonata užmezgė labai aktyvų dialogą su klausytojais, nes nebeliko nieko kito, kaip visiems keliauti drauge šios partitūros reljefais, išgyventi kiekvieną artikuliuotą natą. Nebuvo jokių tuštumų ar neįprasmintų garsų. Tiek šilumos, temperamento, svaigios lyrikos, didybės...

E. G.: O kitos, Antrosios jo sonatos vaizdinys? Editos Orlinytės ir mažumėlę „noktiurniškai“ nusiteikusio Rimanto Vingro vizija? Gal baimindamasis padrėkusio fortepijonėlio pokštų, jis jo neatvėrė, o tik tarp korpuso ir dangčio įspraudė storoką po ranka pasitaikiusį evangelikų giesmyną, talkinusį ir skambant Čiurlionio preliudams (įsimintina prietėmio atmosferos ir vos ne skriabiniškos ekspresijos jungtis!). Kitoks prietėmis įtraukia klausantis Kauno styginių kvarteto. Kad ir ką jie grotų, visur randa jautrų, labai nuoširdų santykį su muzika. O ir klausytojas sunkiai paaiškinamu būdu jaučia, kad jiems labai svarbu, ar jis deramai viską išgirs. Gal tai interpretaciją suartina su juvelyro menu? Beje, ar ne tik Jono Nabažo Kvartetas, bet ir jo chorai neskatina panašiai pagalvoti? Dvi jo Sonatos dalis skambindama Birutė Vainiūnaitė tą irgi pajautė – tarsi esminį to mūsų „muzikos juvelyro“ bruožą.

V. M.: Nabažo muzikos koncerte akivaizdžiai galėjai pajusti, kiek reikšmės muzikai turi jos atlikėjas. Juk neretai kūryboje slypinčią juvelyro dvasią gali nustelbti kitaip suprasta kūrėjo asmenybė, pasireiškianti, tarkim, nuobodaus grafomano grimasomis. Ir jas lemiantis atlikėjo požiūris gali net įtikinti. Nabažo kūrybai skirtame koncerte ne sykį apėmė džiaugsmas, kad jame grojusių, dainavusių atlikėjų vaizduotėje ši muzika atsivėrė tegu ne kaip stulbinantis efektas (tokia ji ir nėra), bet kaip autentiška subtilios ir spalvingos asmenybės raiška – su savais keistumais, prieskoniais, sava logika, meniniu mąstymu. Ką jau kalbėti apie tiesiog atskleistą Nabažo kūrybos vertę, ypač žinant jos atsiradimo kontekstus. Juk nemaža dalis skambėjusių kūrinių – iš 4-ojo XX a. dešimtmečio, dar tik studento darbai.

E. G.: Vėliau įkvėpusio ir Paryžiaus oro. Ar apie jį nepasvajodavo dar būdamas Juozo Gruodžio studentas? O prancūzų vokalinės muzikos vakaras?

V. M.: Šio vakaro kompozicijos erdvė – nuo G.B. Lully iki F. Poulenco – Astos Krikščiūnaitės ir Audronės Kisieliūtės sumaniai išdėstyta, kaip reta atvėrė prancūzų muzikos bendrąjį vardiklį. Keitėsi epochos, stilistika, skleidėsi skirtingos kūrėjų individualybės, tačiau dvasinis pamatas, meninės aspiracijos, raiškos gestikuliacija – visa unikaliai vientisa, persmelkta elegancijos ir išmonės derme. Panašiu pojūčiu alsavo ir suomių pianistės Annos Kuvajos rečitalis. Jame skambanti vien suomių XIX–XX a. fortepijoninė muzika regėjosi kaip šios pianistės savastis, kaip erdvė, kurios koloritui sukurti ji naudoja labai gerai parinktus, tik jai vienai žinomus paslaptingus receptus, ir jų negalėjo užgožti net apgailėtinos būklės fortepijonas.

Beje, grįžčiau prie vienos Jūsų anksčiau išsakytos minties apie tą ypatingą vienovę, kurioje susilydo bažnyčios erdvė, muzika – jos kūrėjai, atlikėjai, klausytojai. Intymumo ir begalybės jungtis, tampanti meditacijos šerdimi. Tiesiogiai ir autentiškai prie meditacijos ištakų bene labiausiai šįmet priartėjo, regis, ansamblio „Svara“ parengtas indų tradicinės muzikos koncertas. Šios muzikos atsiradimas festivalyje daug kam netikėtas; ko gero, ne visi tradiciniai festivalio publikos dalyviai buvo linkę panirti į būtent tokios, ženkliai kitokios muzikos versmes. Tačiau šis vakaras surado savo vietą, savo klausytojus, kurie po koncerto būrėsi prie instrumentų, bandydami palytėti sitaro, tampuros stygas, pajusti įvairialypes jų vibracijas.

E. G.: Vakarai joms irgi atsivėrė ne iš karto. Dar prieš pusšimtį metų indų muzikantus paglobodavo smuiko virtuozas Yehudi Menuhinas, pasirūpindavęs, kad jų meno klausytųsi ganėtinai išprususi publika. Tiesa, „Svaros“ vadovas Anatolijus Lomonosovas ir jo sutelktas ansamblis gyvena Vilniuje, bet nuolat palaiko ryšį su Indija, taigi – kaip Jūs sakote – su to meno versmėmis. Man jos susijusios ir su kitokia laiko pajauta, jo paslaptimis (kuo ne Thomo Manno tema?). Ir kartais savaip – su vienu kitu Čiurlionio paveikslu.

Sugrįždamas į festivalio laiką matau permirkusias Nidos evangelikų reformatų bažnyčios sienas (baigia sutrupėti stogo čerpės). Martinaičio kantata, sakytum, ir jas įtraukia į apokaliptinę viziją. Jau šiemet instrumentai drėko kaip dar niekad, o kas bus po metų? Ir pamaldoms, ir koncertams Nidoje naudojamas, ypač vasaromis niekuo nepakeičiamas objektas sunyks mūsų akyse? Kalbėjausi su keliomis galvomis, bet jos tik palingavo. Dabar bažnytėlės situaciją gretinu su užrašu ant nacių konclagerių – „JEDEM DAS SEINE“ („Kiekvienam savo“). Kukli žvejų bažnytėlė ir lentų tvora (kad plytos ant praeivių galvų nenukristų) aptvertas pasaulinis gotikos šedevras – Vilniaus šventoji Ona – susitinka tame pačiame kultūros konclageryje.

O kokios srovės toliau plukdys Nidos laivužį...

Parengė Vytautė Markeliūnienė

 

Skaitytojų vertinimai


14763. replika2008-07-28 19:06
Na, jei taip Vilniaus festivalį aptartų Prusevičienė su Kėvišu, tai patys žinot, kas kiltų...

14764. patikslinimas2008-07-29 01:11
Nidoje evangelikų reformatų bažnyčios nėra. Yra evangelikų liuteronų.

14766. ką čia ir bereplikuosi...2008-07-29 14:17
Visi festivaliai būna geresni, prastesni, vienais metais vienas dalykas labiau nepavyksta, kitais - kitkas, recenzentai retsykiais net sudirba... Tik Manno festivalis - kaip tobulas, taip tobulas. Nė pridėt, nė atimt.

14769. kafka (maza kava)2008-07-30 10:24
Tobulas kaip Mannas.

14770. kafka (maza kava)2008-07-30 10:25
Arba taip: Nidos dangaus manna.

14771. 3592008-07-30 11:11
pasakysiu labai paprastai, nes buvau poroj koncertu. ne, man neuzkliuvo Markeliunienes prasta vokieciu kalba pristatomi kuriniai. man uzkliuvo pazodinis kiekvienos dainos ilgas ilgas pristatymas vokiskai, kuri sake Grazinis. kiekvienai Aidijos dainuotai dainai. pasijutau ne kaip mandagoje salyje, net ne kaip okupuotoje, bet kaip siuksliu , muzhiku ir liudnu pasyviu lietuvaiciu salyje, ,,, dabar puikiai isivaizduoju aneksijas, ir okupacijas,,,, beje, savanoriskas. ir nereik cia tu pasaku apie mandaguma ir panasiai. niekur pasaulyje niekada taip smulkiai muzikos nei pristatineja nei aprasineja. - nes Lietuviskai tu dainu siuzeto niekas nepasakojo, o juk muzikoje nelabai zodziai girdisi. beje, jei jau vokieciai tokie kulturingi ir atejo i koncerta, tai juk muzikos, o ne zodziu. vienu zodziu, esu sukresta su visa savo lietuviu kompanija.

14772. linksmai cia viskas2008-07-30 12:36
Gal kas cia nezino, bet kaip tik sitie pasnekovai ir yra to festivalio rengejai. Surengia ir po to patys aptaria, kitiems burnas uzkemsa.:)

14794. T.2008-08-04 00:43
Puikiai "replika" parašė! Į taikinį! Jei Prusevičienė su Kėvišu po Vilniaus festivalio taip "gražiai" save aprašytų, tai juos gyvus sukramtytų... Ar nebėra kas parašo? ? ? Tai yra, ne organizatoriai?

14796. ligita2008-08-04 15:50
labai idomu butu suzinoti kiek gi ziurovu sutrauke siumetinis festivalis. Gal galetu organizatoriai parasyti konkreciai kiek vidutiniskai apsilanke muzikos myletoju viename koncerte. Is anksto dekoju.

14797. Balte2008-08-04 19:48
Muzikine programa - labai prasta. BUUUU kuratoriams

14802. maza ta Lietuvele2008-08-05 10:30
Tai visai naturalu, kad rengia draugai draugams. Tai gan paplite mazuose muzikos ratuose, del to nevertetu pykti. Pasaulyje toks veiklos organizavimas gana populiarus. Jaunimui siulyciau nieko nelaukiant sukti galvas ir patiem kazka kurti, aisku, pasidarant veiklos sau ir savo draugams! Juk yra jaunimo LT ir dar galvoto, gabaus.

14813. nuomone2008-08-09 18:31
Na, kad parasytu ne organizatoriai, o kritikai, reikia tuos kritikus pakviesti ir apgyvendinti (kuo galetu pasirupinti organizatoriai). Kas gi vaziuos vasara savaitei i Nida savo lesomis? Isivaizduojate, kiek tai kainuoja? Na, nebent koks klaipediskis vazinetu... Bet kita vertus, visai graziai cia Markeliuniene ir Gedgaudas papostringavo, manyciau, is ju tiesiog kalbos, iskalbos pasimokyti. Tuo poziuriu meistrai.

14815. ??2008-08-13 10:06
kita vertus, jei organizatoriai kritikais visokeriopai pasirūpins, ar "kritika" išliks objektyvi?

14817. bet2008-08-13 14:25
ar kritika gali buti objektyvi? Ir ar gali aplamai klasikoj tu nesalininku buti tiek daug? man dar neteko apie tai girdeti daug metu... Kiekvienas gi kvieciasi i savo koncertus asmeniskai;) ner cia jokios paslapties.

14818. 2 bet2008-08-13 20:25
na, juk ne muzikos atlikimo subtilybes derėtų kritikuoti (jei yra už ką), bet organizacinius ir panašius festivalio reikalus.

14823. 2 2 bet2008-08-19 17:50
O mane jau vemt vercia nuo "politines" kritikos, turiu minty "organizaciniu ir panasiu festivalio reikalu" kritikos ar aptarimo. Kai recenzija turetu buti apie festivali ir lauki butent muzikiniu dalyku aptarimo - atlikimo, kuriniu ir pan., juk tiek nedaug sito beliko, o skaitai daznai "vertingas" kritiko izvalgas apie organizavimo subtilybes. Nusispjaut man, kaip ziurovui, i ta organizavima - organizavimas yra priemone pateikti meninius dalykus ir butent per juos, per ju kokybe atsiskleidzia organizavimo pliusai ar minusai, tiesiog tikslingumas. Be turinio, meno visi tie organizavimai is viso neturi prasmes. Butent atlikimo subtilybiu subtilaus aptarimo trokstu pradedama skaityti recenzija.

14824. bet`ai2008-08-22 20:36
na, festivalis - tai šioks toks "tūsas" kultūrinei visuomenei plačiąja prasme, toks antropologinis hepeningas, o ne koks muzikologų seminaras... beje, siaurai žvelgiant, ką rašytojo seminare tie muzikantai veiktų?;)

14830. meska2008-08-27 20:35
o kada atpostoghos baigias laikrstplkio sio? A?

14831. meska2008-08-27 20:35
A?

14835. 3102008-08-28 22:26
Uzdarykit sita beviltiska psl pagaliau!

14836. meska2008-08-29 11:39
>310 nesinervinam..laukiam

14842. sabotaz2008-09-04 13:07
tai kol laukiat: www.kriticzeski-sabotaz.lt

14843. meska2008-09-04 16:28
O! kazkas atostogauna o kazkas ir dirb-na! palinxminai, sabotaz`ai

14844. haribo2008-09-04 18:36
tikrai kaifas sabotaz. bet nera komentaru ar as nemoku paziuret?

14845. meska2008-09-04 20:35
nemoki paziuret bet ju ir beveik nera

14846. nokia2008-09-04 22:31
Nepasivarginau perskaityti visa sabotazo bloga... Chebra eina paciu lengviausiu ir pavirsutiniskiausiu keliu. Slamstas ir nieko daugiau, neieskokit shude smegenu.

14847. meska2008-09-05 09:13
nokia, nokia, gal atosogotu neturejai? nebuk pikciurna - duobkasys

14848. haribo2008-09-05 18:38
tik tegu sabotazo chebra raso ir kuo daugiau.ir taip ner ka skaityt,o kritika tik komentaruose

14849. dede Simas2008-09-05 21:49
Vilniaus dienos t.y. politine sostine ishkrete sabotazha kulturos sostinei- Zarasams, suorganizuodamos renginius tuo paciu metu, dar sventes kituose miestuose ir tt. ORGANIZATORIA, TUREKITE GEDOS IR SAZINES, o gal ...proto?

14850. to sabotaz2008-09-06 17:25
O kodel pavadinimas rusishkas? Kiek galima tuos rusicizmus kishti?!! Ir rasot jus, chebryte, ne apie esme, ne su tuo kovojat, su kuo reikia. meskos paslauga darot, o retrogradams padedat gal net nesuvokdami. Gaila. Galetumet geriau.

14851. PS to sabotaz2008-09-06 17:36
Dar vieno dalyko nesuprantu: jei rasote po pseudonimais, kodel ir aprasomiems menininkams pseudonimus sukuriate? per daug mistikos. butu daug idomiau, jei tikrus menininkus kritikuotumet. Tikrai. nuosirdziai sakau.

14852. V :-( 2008-09-06 19:35
na, galima is straipsniuko pasakyti tik ,kad abu baisiai nekompetetingi.Cia kaip su naujais karaliaus drabuziais :) O E.G. reiketu "Skamba,skamba kankliai"arba "dainu dainele"recenzuoti.Deje,didesnem apimtim ziniu nea...

14853. sabotaz2008-09-07 12:52
Va cia siek tiek atsakymu apie sabotaza yra: http://www.g-taskas.lt/2008/08/27/g-interviu-su-wwwkriticzeski-sabotazlt/

14856. meska>>>>>>>>14850. to sabotaz2008-09-07 19:20
prasom cia ant manes nevaryt ir mano paslaugu neminet! ir isvis, prasom pasiugdyt siek tiek intelekta ir jumoro jausma nes, ponas, prazusit su tokia pozicija

14857. haribo2008-09-07 22:13
meska nurimk. nieks nepuola. aciu uz nuorodas sabotazui. viskas,kol kas,gerai. perskaiciau greituku. kai rasysit-neuzmirskit situose forumuose(hm hm)apsiskelbt.

14858. haribo2008-09-07 22:26
ale tikrai ko ta meska puolat.atstokit. man ji patinka kad paslaugas daro

14859. meska2008-09-08 07:27
aciu uz demesi.. gal siandien ta diena? kai baigiasi atostogos? 7md?

14860. haribo2008-09-08 13:26
kioske jau yra

14861. meska2008-09-08 17:55
kas tas kioskas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 160 iš 184 
5:05:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba