Heinz-Hermann Jurczek. „Keturi kalnai II“. 2006 m.
Kovo 27 d. „Vartų“ galerijoje atidaryta parodų kuratoriaus, jau trejus metus Lietuvoje gyvenančio ir dirbančio menininko iš Vokietijos Heinzo-Hermanno Jurczeko tapybos paroda.
Šiuolaikinėje vokiečių dailėje pastebimas grįžimas prie moderniosios tapybos, jos kryptis derinant tarpusavyje arba su kitomis medijomis (pvz., fotografija). Temų, motyvų pasirinkimą dažnai veikia žiniasklaidoje, reklamose, televizijoje matomi įvaizdžiai, didmiesčių aplinka ir kasdienės jo gyventojų realijos. Tokie tapytojai kaip Danielis Richteris arba Franzas Ackermannas, stebėdami aplinkos detales, realybės smulkmenas, modernios tapybos priemonėmis mėgina fiksuoti šiuolaikinio gyvenimo fizionomiją.
Daug keliaujantis H.-H. Jurczekas savo kūriniuose siekia abstrakčiajai tapybai suteikti naują kvėpavimą, didelių formatų kūriniuose fiksuoja pamatytų miestų įspūdžius, neoninėmis reklamomis šviečiančių didmiesčių nuotaiką perteikia įspūdingais spalvų pliūpsniais.
Pašėlęs tempas ir stabilios megapolių konstrukcijos, verdantis gyvenimas statiškų objektų fone savotiškai atsispindi klasikinio modernizmo persmelktuose H.-H. Jurczeko darbuose. Čia pat derinami priešingų tapybos krypčių elementai – geometrinė abstrakcija ir kaip reakcija į griežtą, abstrahuotą tapybos būdą susiformavęs patį tapymo procesą sureikšminęs informel. Į griežtus, preciziškai nutapytus, lygius geometrinius paviršius įsiveržiančios emocingos linijos ar ekspresyvūs pavidalai kuria įtampą, savitą dinamiką, – tai kūrėjo emocijų išraiška, pasislėpusi po ryškiomis spalvomis ir abstrakčiomis formomis, atskleidžianti urbanistinės erdvės teikiamų inspiracijų begalybę. Į ją įsipina ta pačia stilistika nutapytos gamtos peizažų („Keturi kalnai I&II“, 2006), intensyviame miesto gyvenime dirbtinai susikurtų žaliųjų kampelių – oranžerijų („Kinietiška oranžerija “, 2006) paveiktos kompozicijos. Schematiškas vaizdavimas, brėžinius primenantys atskiri drobių fragmentai išduoda kitą jų autoriaus įkvėpimo šaltinį – kartografiją.
Heinz-Hermann Jurczek. „Miesto gyventojams“. 2006 m. (akrilas ir koliažas ant drobės)
Vizualinių potyrių fragmentus H.-H. Jurczekas komponuoja į drobes, ir šios akimirksniu užvaldo kiekvieną architektūrinę erdvę, kurioje atsiduria. Šiuo tapytojo sugebėjimu galima buvo įsitikinti tarptautinėje parodoje „BITĖS meno erdvės 2006“, jos metu didžiųjų miestų ir kurortų aikštėse, gatvėse, parkuose buvo eksponuojami įvairių menininkų didelio formato kūriniai, o tarp jų ir itin dekoratyvi H.-H. Jurczeko kompozicija „Elitinė topografija“.
Palyginti su ankstesniąja tapyba, pastarųjų metų, kuriuos galima būtų įvardyti lietuvišku periodu, H.-H. Jurczeko darbai kolorito prasme tapo ramesni, santūresni, ne tokie šaižūs ir rėksmingi, tačiau kūrybos principas nepakito: svarbiausia drobėje – griežta struktūra, disciplina kaip menininko improvizacijų pagrindas. Taip gimsta grynojo abstrakcionizmo kūriniai, kurių tapybos tradicijų, taigi ir analogijų Lietuvoje tiesiog nėra.
Iki balandžio 25 d. „Vartuose“ veiksianti H.H. Jurczeko darbų paroda vėliau bus rodoma Kauno M. Žilinsko galerijoje, Panevėžio dailės galerijoje, Klaipėdos Dailės parodų rūmuose ir „Meno parke“ Kaune.
taip, man labai patiko. man pasirode labai profesionali, sviezia, nevienoda, isradinga tapyba. nekalbant apie individualu emocini poveiki. manau kad tai autorius su puikia spalvine klausa, tvirtomis nuostatomis. vienzo, talentingas ir viskas. tai ypac rysku vietinio konteksto fone.
o man pasirode, kad autorius uzsizaides formaliais ieskojimais ir daro tokius kontrastu kaleidoskopus: tiesi linija - banguota, lygus plotas - klampus etc. lyg ir sustyguota, bet ziauriai nuobodu. nei minties, nei gryno malonumo. vien tai, kad nepanasu i musu tapyba, nera vertybe savaime.
O jums neatrodo , kad jei sis vokietukas butu lietuvis, tai visi ji kritikuotu, bet kai siuo atveju jis brandus uzsienietis, tai jau ir priekabiaujama prie jo maziau ;) Lietuvis lietuviui juk aki ismustu, o jei jurscek dar amerikonas butu, tai tik ir liaupsintu ji visi: Vartai, Muzu malunas ir t.t.
AS ji pavadinciau puikiu zaideju, skaiciuotoju ir stebetoju.
O jo darbai man primena kai kurias uzduotis mokykloje, kurias reikedavao per prievarta piesti, nes kitaip gausi DVEJETA. Gal tuo man sis autorius labiausiai patinka.
Pamirsau parasyt, kad straipsnio irgi neskaiciau, tik iliustracijas paziurejau:) Nes baisiai tingu... kai lyja dar ir skaityti;)))
Ir dar , isivaizduoju, kiski p, visa permirkusi kiaurai:)))
nemanau, kad jeigu butu lietuvis, tai ji kritikuotu o jeigu jau vokietis tai nekritikuoja. manes tai neveikia. as turiu savo prota. lygiai taip pat man patinka katinas kuris yra lietuvis ir nepaiso figuratyvo. ir tiesi linija banguota, kaip sako is kitos puses pati savaime dar nieko nereiskia.
kiski, tu visokeriopai vertas pagarbos, nes turi savo nuomone. nenoriu taves perkalbineti, bet man tas ponas nykiai atrodo. su nervais ir su kalkuliatorium:)