SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-05-05 nr. 707

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Nijolė Nevčesauskienė
Gyvenimas be parado
67

Muzika 
• Pianistų klasika
• Aušra Motuzienė
Džiuginantys savitumu
6
• Konkursas, skirtas Jonui Žukui
• Festivalis "Mustufe" Klaipėdoje1
• Euroradijo koncerte – Onutės Narbutaitės Antroji simfonija
• Gausėjantys atradimai
• Motinos dienai – gamtos simfonija1
• "Pilėnai" Trakų pilyje2
• KONCERTAI

Dailė 
• Aušra Trakšelytė
Baltosios naktys Vilniuje
7
• Renata Dubinskaitė
Menininkų ir meno institucijų santykiai Lenkijoje
• Tapytojo ir fotografo dialogai
• PARODOS

Literatūra 
• Vytautas Toleikis
Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą
3
• VAKARAI

Teatras 
• KVDT gastrolės
• Rasa Vasinauskaitė
Rusų klasikų pėdsakais
5
• Lėlių teatro jubiliejui – gyvasis muziejus
• "Žmogaus gyvenimas" Jaunimo teatro scenoje
• Festivalis jaunai publikai
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• "Sielos paslaptys"
• Nesišypsantis komikas
• Šalti patiekalai
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Išsamus straipsnis apie stilių
28
• Čikagoje paminėtas Kosto Ostrausko jubiliejus1
• Naujosios dramos akcijos projektas – prestižiniame Briuselio festivalyje
• Lietuvių juvelyrikos kolekcija keliauja po pasaulį1

Anonsai 
• Kauno kamerinis teatras skelbia konkursą

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Gyvenimas be parado

Valentino Antanavičiaus paroda Vilniaus Radvilų rūmuose

Nijolė Nevčesauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valentinas Antanavičius. "Autoportretas". 2004 m.

Nacionalinės premijos laureatas Valentinas Antanavičius savo darbuose įkūnija sudėtingą XX a. antrosios pusės žmogaus situaciją. Dailininko septyniasdešimtmečiui skirtoje retrospektyvinėje parodoje "Gyvenimas be parado" eksponuojama daugiau kaip 150 tapybos, akvarelės, asambliažo darbų, grafikos lakštų ir ekslibrisų. Ankstyviausi parodoje eksponuojami kūriniai sukurti 1965 m., o naujausi – vis dažniau šiandien kuriami asambliažai, kuriuose senų daiktų liekanos ir faktūros palengva išstumia dažus ir potėpius: "Guodžiuosi, kad poetai nekuria naujų žodžių, o sudeda eilėraščius iš senų, padėvėtų," – sako dailininkas.

Dailininko studijos ir meninis brendimas susijęs su sovietinių metų suvaržyta ir stipriai ideologizuota sistema, apėmusia visas gyvenimo sritis. Pats dailininkas pasirinko galimybę atskleisti už fasado slypintį "gyvenimą be parado". Žmogaus gyvenimas Antanavičiaus kūriniuose nepagražintas, o parado sąvoka išreiškia oficialaus, sovietmečiu suformuoto, iškreipto gyvenimo pavidalų atspindžius.

Deja, šiandien ir modernistai, ir net postmodernistai Lietuvoje dar neturi galimybės eksponuoti savo kūrybos beveik niekur kitur, išskyrus ŠMC arba Lietuvos dailės muziejaus sales Radvilų rūmuose – įvertintas ir kaip oficialias, paradines erdves. Tačiau ne rūmai kuria aurą. Prisiminkime V. Tarasovo instaliacijų parodą – kaip stiprūs ir paveikūs jo kūriniai tada pakeitė šių rūmų atmosferą.

Antanavičiaus kūryboje neparadinis gyvenimas apima ir artimo netekties jausmus, ir negailestingą bei savikritišką savo kelio apmąstymą, ir be pompastikos rodomą dabartinę kūrybą. Dailininko autoportretai parodoje iliustruoja nepagražintą jo paties gyvenimo suvokimą: vienur dailininkas guli pelkėje, kitur pavaizduotas su suskilusiu į dvi dalis veidu, dar kitur – sklandantis ore ar žvelgiantis aukštyn, į kosmosą.

Antanavičius gimė 1936 m. gegužės 2 d. Kušliškių kaime, Šakių rajone. Jo studijų Lietuvos valstybiniame dailės institute (grafikos, freskos ir mozaikos specialybė) metai susiję su 1956-aisiais prasidėjusio chruščiovinio atšilimo epocha, leidusia prasiveržti laisvesnio mąstymo daigams mene. Nuo 1961 m. prasideda dailininko formavimosi aukso amžius – Antanavičius pradėjo dėstyti liberalios atmosferos Vilniaus M.K. Čiurlionio meno mokykloje kartu su bendraminčiais Birute Žilyte, Algirdu Steponavičium, Vladu Vildžiūnu ir kitais. Nuo 1962 m. dalyvavo parodose, tačiau būdamas radikalesnių modernistinių pažiūrų savo kūrinius dažniausiai eksponavo neoficialiose erdvėse. Taip surengė per dvidešimt personalinių, dalyvavo daugiau kaip 130 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Šiai parodai daugiausia darbų atrinkta iš dailininko dirbtuvės, du pasiskolinti iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, keturi – iš Lietuvos dailės muziejaus ir kolekcininkų rinkinių. Daugybė Antanavičiaus kūrinių yra pasklidę po užsienio muziejus ir privačias kolekcijas Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, JAV.

Šioje bendroje Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės muziejaus inicijuotoje parodoje, kurią parėmė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas, atsiskleidžia pagrindiniai V. Antanavičiaus kūrybos aspektai. Dar sovietmečiu buvęs tyliojo modernizmo užribyje, dailininkas išvengė konformistinio prisitaikymo pagundų, išliko radikaliai modernus. Kartu su Vincu Kisarausku pradėjo kurti asambliažus, ėmėsi eksperimentuoti tapybos, grafikos technikomis.

Tapybos darbuose juntamas intelektualus mąstymas kuriant vaizdų montažus, naudojant tvirtas formas ir analizuojant globalias egzistencines problemas apgalvotose kompozicijose.

Asambliažuose naudojamos senos, jau nereikalingos medžiagos ir daiktai iš sutrūnijusio medžio, surūdijusios skardos, rasti vėjo ir saulės nugairinti gyvūnų kaulai, verpimo ratelio ar klėtelės kraigo fragmentai, sutrūnijusios ir išblukusios lovatiesės beveik archeologinės liekanos. Šios tradicinės medžiagos V. Antanavičiaus kūryboje jungiamos su kasdienybėje naudojamais daiktais, kurie šiandien įdomūs ir istoriniu aspektu: prieš du dešimtmečius jie galėjo būti įvardijami kaip popmeno elementai, o šiandien turi užaugusį ir kitą, istorinį kontekstą, materialųjį kultūrinį sluoksnį, nepažįstamą jaunajai kartai. Antanavičius sugeba siurrealistiškai įtaigiai įkinkyti plastines bei vizualias medžiagų reikšmes ir sukurti sukrečiančius emocinius kūrinius: "Pionierė" (1991), "Vadas I", (1995), "Auglys" (1991). Jo kūriniuose atrandame įtaigaus kūrinio raiškos dimensijas: stiprų emocinį užtaisą, raiškų individualų vizualumą, pažymėtą brutaliomis transformacijomis, negailestingu grotesku ("Raidė S, arba Gyvatė žmogišku veidu", 2005)

iliustracija
Valentinas Antanavičius. "Išskalbtas". 1992 m.

Vizualumas Antanavičiaus kūryboje siejamas su žmogaus vaizdavimo būdais ir laikmečio kontekstu: meninio palikimo citatomis ir interpretacijomis. Alfonso Andriuškevičiaus užrašyta kūrybos formulė, skelbianti, kad Antanavičiaus menas yra mišrainė, sudaryta iš dadaizmo, siurrealizmo ir popmeno, ir šiandien išlieka beveik nepakitusi. Tebėra menininko noras išlaikyti savitumą, pasipriešinimo poziciją pasišaipant, su akibrokštu, su pokštu, su humoru, su karikatūra, su tragikomedija: čia jungiasi dramatizmas, ironija, radikalus natūros perdirbimas, skeptiškumas ir graudulys, pokštas ir žaidimas ("Lenino apversta galva su sausuolėm", 2006).

V. Antanavičius yra tapęs menininko pavyzdžiu ne vienai dailininkų kartai. Arvydas Šaltenis parodos atidarymo proga prisiminė jo dirbtuvėje tvyrojusį pasipriešinimo jausmą, kuriuo uždegdavo Valentinas. "Mūsų kurse jis buvo kaip legenda, jo darbų skaidres rodydavom ir mokiniams. Nonkonformistiniame judėjime kartu su Vincu Kisarausku kaip flagmanai veikė visus: oficiozus, muziejų ir dailininkų sąjungą. Ir šiandien svarbūs išlieka autoriaus žodžiai, kad menininkas kūryboje turi kelti pačius didžiausius klausimus: žmogaus būties, mirties – kaip juos kėlė Rembrandtas."

Ekspozicija atskleidžia įvairias Antanavičiaus kūrybos ypatybes, žanrus ir technikas. Portretas dailininkui tapo svarbiausiu žmogaus vaizdavimo būdu, atrasta ir savita savęs portretavimo tradicija. Autoportretai perteikia susižavėjimą jaunystės idealu – dailininku siurrealistu Salvadoru Dali: jo kūrinių citatų, kompozicinių versijų aptinkame LDM įsigytame "Autoportrete" (1988) – drastiškai nutapytame kūrinyje. Lyriškesnę portreto-akto versiją matome dailininko žmonos Reginos portrete. Antanavičiaus portretai – tai autentiškai, individualizuotai interpretuojamas jo amžininkas, žmogus kaip asmenybė arba apibendrinta žmogaus būtis. Kiekvienas portretas perteikia konkretaus žmogaus charakterį: grubių piešinio ir faktūros "Rašytojo Juozo Apučio portretas" (1977), dramatiškas "Jono Mikelinsko portretas" (1982), plastiškai įmantrus "Filosofo Arvydo Šliogerio portretas" (1993). Justino Mikučio portretas (1977) – dramatiškas, simetriškai įkomponuotu veidu, bet simetriją paneigia vibruojančios, teptuko liejamos linijų vertikalės. "Kaukė" (1979) – skausmo ir nevilties dramatizmu persunktas veidas vertikaliais potėpiais, varvančiomis dažų linijomis – įkūnija tragišką XX a. žmogaus viziją, savo dramatizmu lygintina su Edvardo Muncho "Šauksmu".

Dailininkui rūpi ne tik žmogus istoriniame kontekste, bet ir jo moralinė situacija apskritai. Manyčiau, žeminančią situaciją taikliausiai išreiškia darbas "Išskalbtas" (1992): žmogaus-drabužio, džiūstančio ant virvės, vaizdinys. Arba žmogus, suaugęs su pareigomis ("Viršininko atostogos", 1996).

iliustracija
Valentinas Antanavičius. "Pirmajai meilei atminti". 2000 m.

Politinio grotesko kompozicijos eksponuojamos atskiroje salėje. Buvusių sovietinių vadų – Stalino, Lenino asambliažinės kompozicijos, paženklintos kraujo, kompozicijų su pionieriškais kaklaraiščiais, Gulago veidais – šiandien postmodernistiškai susisiekia su Svajonės ir Pauliaus Stanikų šiurpulingomis natūralistinėmis aktualijomis mene. Dailininkas, užsikrėtęs fluxus pokštavimais, sužaidė savo žaidimą: apverstą aukštyn kojom gipsinę Lenino galvą pavertė vaza, iš kurios kyšo sausiukai. Šiurpus paradas baigėsi – rožės ir vainikai nuvyto.

Atskirose salėse eksponuojami objektai, asambliažai, derinami ir jungiami su tapybos, akvarelės, grafikos estampais ir ekslibrisais, tampa stipriais erdviniais ir plastiniais akcentais.

V. Antanavičiaus asambliažų plastiniai vaizdiniai susiję su tragiška egzistencine XX a. pabaigos žmogaus situacija, jo darbuose užčiuoptas matomas, aktualus, šiuolaikiškas, o dažnai ir politizuotas požiūris į istoriją, kultūrą, žmogų, gamtą. Apskritai beveik visi jo kūriniai susiję su žmogaus vaizdu, jo situacija. Asambliažų objektai, realūs, egzistuojantys daiktai, virstantys žmogaus figūromis, veidais, transformuoti ar pakeisti, visada įkūnija naują, savitą mąstymą. Taiklus ir skvarbus autoriaus žvilgsnis tarsi kiaurai skrodžia žiūrovą sukurtų vaizdinių įtaiga. Jie būna žiaurūs, kartais grubūs, vulgarūs, kartais ironiški, linksmi, erotiški. Tačiau niekada nėra gražūs, patogūs ar pataikaujantys žiūrovui.

Savo kūrybos tikslą Antanavičius 1990 m. apibūdino kaip pirmykščio žmogaus, kuris, norėdamas įveikti pavojingą ir galingą žvėrį, stengdavosi jį nupiešti tikėdamas, kad tai suteiks jam jėgų: "piešdamas absurdą, esantį mūsų gyvenime, mėginu nors silpnai jam bakstelėti" (Grupė "24": parodos katalogas. Vilnius, 1990).

Absurdas, destrukcija, deformacija, melas – visa tai, ką daugelis žmonių tiesiog ignoruoja arba ko apsimeta nepastebintys, staiga be jokių skrupulų apnuoginama, nors politinei sistemai tokia drastiška dailė visai nepatinka.

Savo kūriniuose naudodamas klasikų – Velazquezo, Tiziano, Rembrandto, Dali, Picasso – kūrinių plastines schemas, dailininkas kartu perteikia ir XX a. antrosios pusės modernizmo idėjų, pažįstamų iš dadaistų, ekspresionistų kūrybos, transformacijas. Anot A. Andriuškevičiaus, jose daug "ironijos, farso, pokšto ir grožio, gimstančio iš negražumo". Glotnioje plono sluoksnio tapyboje matome dominuojant siurrealistinę, akademistinę formą, o medžiagiškuose asambliažuose su medžio ir metalo gabalais ir atplaišomis, audinių skiautėmis, realiais buities daiktais, etnografinių detalių fragmentais, taip pat su gipsinėmis kaukėmis, veidais, perukais, stiklo ir plastmasės akimis – skulptūrą ir tapybą.

Man, kaip parodos kuratorei, ekspozicijoje įtaigiausiai atrodė asambliažas "Erškėčių vainikas" (1969) – kančios įvaizdis juodo lakuoto medžio ir plastmasinių pramoninių dirbinių fragmentuose; "Raidė O, arba moteris su kailinukais" (1998); įtikinamiausiai perteikta popmeno stilistika, individuali asmenybės dramatizmo koncentracija tapybos darbe "Išskalbtas" (1982), šiurpinamai įtaigūs "Baudžiava" (LDM), "Gulagas", netikėtai drąsus "Autoportretas".

Terminas "paradas" lietuvių kalbos sinonimų žodyne turi daug reikšmių: tai ir iškilmingas žygiavimas ir pasirodymas, apžiūra ir eitynės, procesija, vaikštynės ir demonstracija (masinės eitynės išreiškia visuomeninį-politinį nusiteikimą).

Pasirinktas autoriaus parodos devizas sukėlė diskusijų, todėl siūlau papildyti jį šmaikščiu veiksmažodžiu "ribnoja", reiškiančiu ne iškilmingą pasirodymą, o tik savitą ėjimą, – nes dailininkas nieko nepaisydamas eina, t.y. kuria toliau.

Nijolė Nevčesauskienė

 

Skaitytojų vertinimai


7388. "postmodernizmas" yra blogis2006-05-08 01:58
nepatinka man Antanavicius. toks uzsiciklines neopenminded zmogus, labai isitikines, kad gerai zino, kas yra geras ir vertingas menas, o kas ne. varo ant "postmodernizmo", turbut ne dorai nezinodamas ne vienos is teoriju, susijusiu su siuo terminu , ir taikydamas si zodi kaip sinonima "blogam siuolaikiniam menui", dazniausia SMC parodoms.

7389. Korra2006-05-08 04:29
Bet ŠMC parodos ir yra dažniausiai blogos.

7391. o2006-05-08 09:21
o Antanavičiaus dažniausiai geros...

7397. "postmodernizmas" yra blogis2006-05-08 12:53
:))) Pradžiai gal apibrėžkite, kokiais kriterijais remiantis, jūs skirstote parodos į blogas ir geras? Net jei ŠMC parodos yra "blogos"(kas turbūt reiškia, kad daugeliui tradicinio meno vartotojų nesuteikia norimos vizualinės satisfakcijos; nepatenkina konservatyvių masių lūkesčių, o nesuteikti vizualinės satisfakcijos ir nepatenkinti konservatyvių masių lūkesčių yra blogis :)), tai nereiškia, kad Antanavičius teisus. Slavojus Žižekas, rašydamas apie žydus ir antisemitizmą, pateikia tokį pavyzdį - net jei pavydaus vyro įtarinėjimai yra tiesa, ir jo žmona susitikinėja su kitais vyrais, tai nepaneigia fakto, kad vyro pavydumas yra paranojinė patologinė konstrukcija.

7400. kiskis p2006-05-08 14:56
ka besakytu jusu slavojus zizekas as manau kad vyro pavydumas yra naturali reakcija.

7402. edva (nepavydus vyras)2006-05-08 16:03
Vyro pavydumas yra natūrali s a v i n i n k o reakcija, kiškuti, nieko daugiau...

7403. labai pavydus kiskis p2006-05-08 16:43
nu atsiprasau. kokia morale cia propaguojate?

7405. to 73972006-05-08 16:56
Slavojus yra genijus komercijos srityje-niekas iki jo nepardavinėjo filosofijos (bent jau tokiais kiekiais ir tokios žemos kokybės)todėl padorioje kompanijoje...:)

7416. Siūlas2006-05-08 19:46
O man Antanavičius visai patinka.- ir kaip žmogus ir kaip dailiokas

7421. kiskis p2006-05-08 20:44
man patinka antanaviciaus darbai. bet kaip vakar jis snekejo per "kulturos" supista laida - labai nuvyle.

7430. krankt2006-05-08 23:31
SMC propaguoja siukslyno mena, kaip ir dailes nuosmukio liune gargaliuojanti vakarietiska/naujarytueuropietiska pseudodaile. Visas tas slamstas nugarmes i istorijos siukslyna, o be "pripazinimo" tyliai dirbanciu dailininku darbai liks. Nes tokia jau zmogaus prigimtis - atsibunda ir atskiria pelus nuo grudu.

7431. kranktui2006-05-09 00:00
ar sepecio pasiskaitei?

7433. edvai2006-05-09 01:39
o moters pavydas kas yra?

7434. krankt2006-05-09 02:34
Jau simtas metu, kai jokiu sepeciu neskaitau, savo prota turiu. Taip pat ir savo skoni, be patareju.

7435. "postmodernizmas" yra blogis2006-05-09 08:34
yra gerų ir tikslių pastebėjimų apie visus laike sustojusius ir sustabarėjusius antanavičius: http://www.letmekoo.lt/index.php/pageid/202/articlepage/0/articleid/218

7438. kiskis p - krankt2006-05-09 11:16
gal taip labai savim nepasikliauk. nuolatinis lavinimasis niekam nepakenke.

7440. http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?t=2042006-05-09 11:51
ugn dziedas Prisijungė: 2005 04 14 Pranešimai: 2456 Miestas: Vilnius prisiminiau, koki elementaru kriteriju esu girdejes is savo dailes mokytojo dar mokyklos laikais. - jeigu paziurejes i paveiksla, matau jame tik nora sokiruoti ir man nesinori tokio paveikslo tureti namie, man tai nera menas - nezinau, turbut ne visai sutinku su sia nuomone, bet racijos yra. manes del meno ar menas del zmoniu - stai kur klausimas :) gal galima sioje diskusijoje pazvelgti kitaip - pabandyti surasti teigiamu siuolaikinio meno aspektu, iskiliu autoriu ir kuriniu...? be apmyzto kristaus ir formalininiu raumenu - kas dar? :))

7441. http://www.balsas.cc/modules.php?name=News&file=article&sid=192006-05-09 11:58
Apskritai menininkai taps labiau panašūs į išprotėjusius mokslininkus ar muzikantus, kolektyviai dirbančius "laboratorijos" sąlygomis, modifikuojančius programinę įrangą, kad būtų pasiekti netikėti rezultatai, besitrinantys ir trukdantys vieni kitiems, bet kartu komunikuojantys grįžtančio ryšio kanalais per generatyvią audio- ir videoprograminę įrangą. Nors deteritorizuota interneto erdvė ir yra svarbi ekspozicijų erdvė, tačiau dažnai ji derinama su gyvu performansų atlikimu, kuris į tam tikrą fizinę lokaciją magnetiškai pritraukia ir kitus tinklo menininkus. Kolaboracijos vyksta tiek pat smagiai ir tinkle, ir realybėje, o virtualios bendruomenės "sukietėja" tapdamos fizinėmis.

7442. http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?t=204&postdays=0&postorder=asc&start=962006-05-09 12:01
djalex dziedas Prisijungė: 2005 04 14 Pranešimai: 2329 Miestas: Šakiai. sutinku su andraika, menas yra menas, ir nera ko maisyt ji su sudais ir myzalais, su kraujais ir visokiom visiskai buitinem atliekom. Mena as suprantu tikrai kaip Dali, Mone, Levitana, Ciurlioni ir kt. kureju

7443. http://www.balsas.cc/modules.php?name=News&file=article&sid=192006-05-09 12:01
Ateities menininko scenarijus Y Toks menininkas kartais dirba vienas, bet dažniau kartu su dar keturiais menininkais, kurie gyvena šalimais arba labai toli. Menininkas Y neturi formalaus meninio išsilavinimo – gali būti, kad jis studijavo kompiuteriją artimiausiame koledže. Dienomis 28-erių Y dirba duomenų bazių programuotoju vietinėje firmoje ir rengiasi kaip ir kiti vaikinai, bet avi išskirtinius batus. (Nelaimei, dauguma programuotojo kolegų yra vyriškos lyties dėl sudėtingų lyčių ir ekonomikos faktorių, nors jo vadybininkė yra moteris.) Po darbo Y nusičiumpa kebabą ar sumuštinį ir skuodžia į bendrą nuomojamos laboratorijos erdvę, kur Y ir kiti Y meno grupės nariai kvailioja, naršo internetą, žaidžia tinklo šaudyk-gaudyk žaidimus ir inicijuoja crazy projektus. Pirmą valandą nakties Y stačia galva įneria į barą, kur randa keletą draugų, atliekančių eksperimentinės muzikos performansą (gal ten yra gyvai transliuojamas ir menininko X grojimas!).

7446. Ponas krokodilas2006-05-09 14:53
AS zaviuosi Antanaviciaus asambliazais. daiktai jaukus, prisigere laiko. prarade savo funkcijas ir vel atrade jas is naujo dabar ju funkcija pakyleta- nukuninta- menine. Turedamas omeny garbinga Antanaviciaus amziu vel gi baisiuosi komentaru grubumu ir baisu net pagalvoti kas sedi prie tu kompiuteriu- tikri monstrai!!!

7448. http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?t=204&postdays=0&postorder=asc&start=642006-05-09 15:18
ugn dziedas Prisijungė: 2005 04 14 Pranešimai: 2457 Miestas: Vilnius. kurdamas Meną žmogus turėtų bendrauti su kosmosu, o ne rūpintis kaip galerijos lankytojai sureaguos į vieną ar kitą niuansą.

7449. kiskis p - ponui krokodilui2006-05-09 15:29
o jus pats - apie Duda? gana bjauriai. man irgi antanaviciaus darbai labai patinka. ir isvis niekas cia nieko blogo nepasake. ko senolis neistvertu.

7450. Ponas krokodilas2006-05-09 16:50
Kaip suprasti bjauriai apie Duda? Atsiprasau,- man tiesiog ta paroda padrikai isseksponuota, bet pati mintis daugiavaikes kuriancios seimos patiko. AS taip ir parasiau. O vaiku piesiniai yra vaiku piesiniai- na jie man vaikiski. Tokiais zodziais kaip 7442 parase- man nemalonu. Paaiskinkite, gerbiamasai KISKI P, tai ka as jau tokio bjauraus apie duda parasiau? man rodes- neizedziau- jo odos puikios! Ir saunu, kad vaikai piesia.

7451. kiskis p ponui krokodilui2006-05-09 18:00
jusu pasakyta "kazkokiu dudu" ir "meno link lenkia". nesakykite kad ne is auksto. tapytojai (ne visi, nors as isimciu nepazistu) kartais (tiksliau visuomet) taip megsta atsiliepti apie taikomuosius ir moteris. bet as cia nesikabineju. tegu, man negaila. o tas jusu minetas pasakymas 7442 kas cia tokio. jam atrodo kad ne menas, man atrodo kad menas.

7452. kiskis p2006-05-09 18:54
idomu ka pasakete apie odas. dar nezinojau ne vieno pakenciamo lietuvio odininko. ju grupines parodos buna neapsakomo slykstumo. tik viena karta mane nepasidare gaila odos - pamacius esto darba kazkurioj taikomosios trienalej. bet apie duda nieko nesakysiu nes nemaciau.

7454. Ponas krokodilas2006-05-09 19:28
Jus tamsta ant manes supykes? Gerbiamasai KISKI P? AS tikrai nenegiamaja prasme ar intonacija tai parasiau. O kazkokiu dudu parasiau del to, kad apskritai pirma karta pamaciau Dudos odas , ir jo vaiku piesinius. Anaiptol nesu pries moteris, nes tikrai uzstojau One Baliukone kaip moteri, kai SATENUOSE is jos pasityciojo atvirai. AS ne is auksto tai pasakiau-daznai lankau parodas, domiuosi daile, net isigiju kartais koki paveiksleli, nors ir turiu tik vienp kambario buta.

7455. kiskis p2006-05-09 19:35
nesupykes ginkdie. ko gi. tuo labiau kad tos parodos nemaciau. bet ir del antanaviciaus nepykite. zmones pasako.

7456. krankt > kiskis2006-05-09 21:01
O kuo gi pasikliauti stebint dailes kurini? Instrukcijomis? Menotyrininkais? Partija? O gal tavo patarimais?

7457. kikis - krnakt2006-05-09 21:05
per tv girdejau sakant mano megstama skulptoriu Audriu Janusoni kad jis mena suvokia pilvu. jeigu prireiks mano patarimu - visada prasom.

7459. kiskis p2006-05-09 21:28
juokauju del patarimu. nesu pasiputelis.

7461. krankt kiskiui2006-05-10 00:17
Neklausyk per tv kalbanciu zmoniu, nes atsidursi beprotnamyje. Dazniau pasitikek savo intuicija.

7470. liolikas2006-05-10 11:55
Ir Antanavicius krutas ir "postmodernizmas" krutas, reikia moketi iziureti skirtumus, nes tie kas iesko postmodernizme modernistinio "grozio" ar tie kas neranda modernizme siuolaikiskumo - kvailiai!

7471. krankt`ui2006-05-10 13:18
Nepainiokit taip naiviai savoku - siukslyno menas ir `pseudo daile` - visai ne is tos operos. `Menas` yra labai skirtingas ir `siukslyno` menas taip pat turi savo prasmes, tik jas perskaityti reikia moketi, o ne krankseti tusciai. Jei vertinate viska is vieno tasko, tai ir atsiranda tokios nesamones jusu kalboje kaip `peudo daile` - kodel mene turi buti tik vienas atskaitos taskas ir vienas `grozio` supratimas. Pasidomekite meno funkcijomis, kuriu yra labai daug ir ivairiu, grazumas - tik viena is ju ir nebutinai pagrindine. Tada ir Antanaviciu sugebesit ivertinti ir `pseudo daile` pajegsit suvokti ir daug kas paaiskes meno erdveje. Nekranksekit be reikalo. P.S. Ponui Krokodilui - Jus teisus, reikia gerbti tokias asmenybes kaip Antanavicius ar Baliukone, nes jie turi savo vertybiu skale ir yra jau tare svariu zodziu musu kulturai. O del sustabarejimo, tai kiekvienas dabartinis meno jauniklis, kuris ka nors aiskina apie sustabarejima kada nors irgi taps labai `senamadisku` kazkurios kartos ar estetines sampratos atzvilgiu.

7473. dar krankt`ui2006-05-10 13:23
P.S. ir nepainiokit savoku - nepritempinekit `dailes` prie SMC. SMC propaguojamas menas nieko bendra neturi su daile, tai absurdiska is jo isvedineti kazkokias `pseudodailes`. Ju menas ir nesistengia buti daile, tai - kitoks darinys, nei blogesnis nei geresnis uz `daile`. Nepykit `krankt`- as nepiktai

7474. dailės mėgėjas- korrai2006-05-10 13:53
buvau atvažiavęs į sostinę ir mačiau ŠMC nuostabią parodą: mūsų lietuviška senai išgarsėjusi povisą pasaulį grafika ir labai reprezentatyvi ją papildanti skulptūra. taip kad jūs visai be reikalo ŠMC užsipuolate.

7481. krankt > 74712006-05-10 20:38
As ir nepykstu, ir Antanavicius man patinka, jo cia juk nepeikiau. Suprantu jusu teigini apie ivairius atskaitos taskus ir t.t. Taciau ateina laikas, kai reikia pasirinkti savo atskaitos taska, kuris yra tik vienas, ypac, jeigu nesi vien tik ziurovas.

7482. kiskis p - 74712006-05-10 21:41
"reikia gerbti". jus nurodysit? arba gerbiu arba negerbiu ir nieko cia nepadarysi. o kad kiekvienas jauniklis taps senamadisku - toks gyvenimo desnis. egzistuoja dar ir toks dalykas kaip senatvinis marazmas atsiminkite. klausiausi antanaviciaus per "kultura". kai zilas zmogus ima pasakoti kaip stojo i dailes instituta tai jau sakes. nepatiko man kaip jisai sneka jeigu kalbam apie zmogu. kovojes su sistema ir tos sistemos pats suestas. sustinges laike. visos kalbos apie tai kas buvo galima ir kas negalima. ir dar apie marksizmo kursus mokytojams. kam rupi? kazkaip neadekvatu tam ka jis yra padares. pasigedau platesnio mosto. nuvyle jo smulkmeniskumas.

7483. krankt kiskiui2006-05-10 22:10
Matai, todel sakiau, kad kalbu neverta klausytis, dailininkai ypac linke nusikalbeti, nes jie mintis reiskia vizualiai. Geriausia visas kalbas atideti i sali ir ziureti i pati kurini, jis pats turi kalbeti uz save, be jokiu paaiskinimu.

7484. krankt2006-05-10 22:18
Dar norejau pasakyti, kad neturiu eiti i parodu sales pamatyti siukslyno antiestetikos, siuksliu kibira turiu namie ir matau ji kasdien, o kur dar savartynai? Sumaistis ir chaosas verziasi i mano namus pro visus imanomus kanalus, jau vien tv ko vertas. Zmogui reikia atgaivos ir poilsio sielai, ja galima rasti gamtoje, na, dar kuryboje, kuri dabar neva "nemoderni". Mados keiciasi, o grozis lieka, nes visgi visokie apsisaukeliai jo sunaikinti nepajegia.

7485. kiskis p2006-05-10 22:27
tai ne dailininko reikalas. tai laidos kureju darbas. paprastai schema ta pati visiems: dailininkas pasneka,kaip kuriam iseina, vienas geriau kitas prasciau. parodo darbu. isjojama ant to paties arkliuko. nera jokio individualaus poziurio i filmuojama zmogu. daroma labai pavirsutiniskai ir nepersistengiant. gal ir galveles daugiau neisnesa. buvo toks laidu ciklas apie kurejus Domaseviciaus ir Matonio. kurejas budavo sodinamas visuomet prie lentynos. dirbtuvese lentynu paprastai visi turi. tai kiekvienas ir sneka prie savo lentynos. ir grazu ir galvos sukti nereikia.

7486. kiskis p - krankt2006-05-10 22:30
kas jums draudzia dziaugtis "nemodernia" kuryba? kiekvieno valia pasirinkti. bet jusu argumentai apie siukslyno antiestetika tikrai nieko verti.

7487. krankt kiskiui2006-05-10 23:41
Niekur nesakiau, kad man draudzia, o ir as nieko niekam nedraudziu, tiesiog isreiskiau savo nuomone. Beje, jeigu mano argumentai jums atrodo neitikinami, tai dar nereiskia, kad jie nieko verti. Taip, kaip as, galvoja labai daug zmoniu ir jie nekelia karo uz savo tiesas, paprasciausiai turi kitokius vertinimo kriterijus. Kaip sakoma: "Pagal Jurgi ir kepure".

7489. kiskis p2006-05-11 09:14
kai parduotuveje pardaveja sako "sita daikta labai perka" tai joks argumentas. greiciau priesingai. ir tai kad "taip galvoja labai daug zmoniu" irgi nieko neirodo. is tiesu tik labai nedaug zmoniu suvokia kas yra geras dailes kurinys. kita maza grupele gali vertinti poezija. o visi kiti - tik diletantai. taigi jums pritariu del jurgio kepures.

7493. 74712006-05-11 17:52
Matau, vis del to, nesupratote ka norejau pasakyti, jei vel kalbate apie kazkoki `grozi`, kuris tera abstrakti savoka. Be to, `grozis`kaip ji besuvoktumete nera tiesiogiai susijes su menu ir nera butina jo salyga, o kai imate matuoti viska kazkokio neaiskaus `grozio` kartele, tada ir atsiranda `siuksliu dezes` ir pan. be to, visiskai nesuprantu kas ta `atgaiva` kuryboje? Gal galit paaiskint? Kai dirbate vesioje gaivioje patalpoje, o gal kai geriate kava, klausotes muzikos ir kita ranka tapote? man atrodo, bet koks kurinys, jei daromas (kuriamas, jei taip Jums labiau patinka)rimtai reikalauja ir susikaupimo ir pastangu ir kancios, juodo darbo daugiausiai,(ir `atgaivos` jame tikrai nedaug) nesvarbu ar tas meno kurinys - siuksliu deze ar labai `grazus` paveikslas.

7494. kiskiui p2006-05-11 18:02
Taip senatvinis marazmas - tai realus faktas, taciau del jo dar maziau reiktu kaltinti sena zmogu, nes jis pasirenka marazma, o marazmas ji. Tokie zajavai apie numarazmejima dazniausiai atsiranda del senuju dailininku amziaus - t.y. nebepajegumo suprasti jaunosios kartos vertybiu ir del jaunosios kartos jaunumo - t.y. ju amziui budingo bukumo, kai neigiama viskas, kas atrodo pasene ar numarazmeje. Dazniausiai vieni - JAU nebesugeba suprasti, kiti (kaip Jusu, kiski, atveju) DAR nesugeba. Be to, brangus kiskuti p, pats kritiskai ir nuosirdziai pridejes letenele prie sirdies saves paklauskit - ar nebuna taip kad Jus pats kur nors sededamas kabake, po egle ar ant kelmelio, kokiu draugu kiskiu ar kolegu dailininku bury neprisnekat kokiu TIK Jums PACIAM atrodanciu labai rimtu ir idomiu kalbu, tuo tarpu kai jos yra juodai lekstos ir nuobodzios? Zinau, kad atsakysit neigiamai, bet sau paciam galit ir nemeluot.

7495. kiskiui p2006-05-11 18:22
Jei daro filma apie konkretu zmogu, tai stengiasi kiek galima maziau kistis ir demostruoti savo poziuri, o leisti reikstis tam dailininkui (cia apie Damaseviciaus menininku portretu cikla). Tai nekaltinkit tuo, ko ir nesiekia laidos ar filmuko autoriai. ju tikslas yra parodyti ta zmogu, uzfiksuoti jo mintis(kad ir kiek dirbtinai ar nuobodziai reiskiamas), jo aplinka. Gal but, kas labiau tiketina, tiesiog `atzymeti` tam tikra pavarde, rengini, paroda ir pan. Jei tikslas butu vien filmo autoriaus poziuris i tuos zmones, tada ir reiktu vertinti jo originaluma(aisku, yra ir daug nuvalkiotu schemu tokiuose kalbanciu galvu plius lentynu filmuose ar laidose. Be to, yra dar daug dalyku, tokiu kaip laidos `formatas`, finansuotojas, pinigu sumos, aparaturos kokybe ir t.t. Man atrodo, atsidures tarp tokiu dalyku, Jus kiski, ne tiek nepadarytumet. Pateikit konkretu pasiulyma _ kaip reikia padaryti `originaliai`. O jei kazkas nori tiesiog pamatyti konkretu kureja, isgirsti ka jis masto apie kuryba, pasauli ir panasiai, gal net pamatyti jo numarazmejima, ka tada daryti, jei autoriai demonstruoja tik savo poziuri? Yra du alternatyvus `Kulturai` variantai - Donskio laida, kur lieka tik pacio Donskio poziuris, ilgi monologai ir kazkoks skystas kratinys, arba SMC TV, kur vel gi menininkai ar siaip zmones pateikiami ar pateikia save kiek kitaip, (gal but irgi pritemptai), nei tai daro `Kultura`, kuri, beja, tikrai yra labai jau biurokratine ir tuscia. Ka manot apie Donski ar SMC TV? Ar pas Donski nebuna tiesiog statistiniu dalyviu, kurie klausosi pacio Donskio ar kalba trafaretinemis frazemis, tarsi per partini suvaziavima?

7496. kiskis p - 74942006-05-11 19:37
pats sau priestaraujate. sakote kad marazmas - realus faktas ir tuoj pat, kad tai jaunimo "zajavai". "nepajegumas suprasti" - tai ir yra marazmo forma. sustabarejimas. yra jaunu protingu ir senu durniu. ir atvirksciai. bjauru kai seniai tampa destruktyvia jega. agresyvia ir veiksminga. luosinancia jaunu zmoniu, studentu, gyvenimus. bet manau diskusija ne apie tai. noriu pasakyti kad labai gerbiu antanaviciu kaip menininka, juo nepaprastai zaviuosi. bet kas negerbia tai irgi neprivalo. tas pats apie baliukone. kiekviena karta turi savus autoritetus. apie mano kuklu asmeni: del kabaku ir kolegu dailininku tai ziauriai nepataikete. nenuostabu, juk manes nepazistate. tikriausiai.

7497. kiskis p - 74952006-05-11 19:52
kai bandau prisiminti, visi idomus dalykai kuriuos maciau buvo per Donskio laida. stai ka tik pasiziurejau su pokalbi su Kaziu Almenu. jus sakot "formatas" "finansuotojas". man nesvarbu. as esu ziurove. jeigu rodo dailininka, tegu rodo darbus. kaip galima daugiau. ir filmuoti reikia ne is desines slenkant i kaire. filmuotojas turi zinoti taisykles. gi padaro filmus. buvo prancuzu serija apie impresionistus. kvapa gniauze. neketinu as cia nieko mokinti. kazkada seniai ziurejom filma apie Dzakometi. Kentra parodydavo universitete. po to tapytojas Šv.sako: netiesa, Dzakometis yra juodas. jis buvo mates tikra. o cia buvo labai gerai apsviestas kad matytusi forma. stai ir du poziuriai.

7500. krankt > 74712006-05-11 23:01
Sielos atgaiva nebuvo mineta kurybos kontekste, bet santikyje su supanciu pasauliu. Buvo laikai, kai menas buvo kanonizuojamas. Dabar linksmiau, turime daugiau erdves ivairovei, taciau ir cia reikia pasirinkti, kas arciau tavo dusios. Paprasta. Nebutina aklai priimti visa, kas siuloma.

7501. pionierių mėgėjas2006-05-11 23:44
na man tai būna atgaiva, kai pasižiūrėjęs į Antanavičiaus "Pionierę", susijaudinu ir seksualiai pasitenkinu. Tai turbūt vis dėlto geras menininkas, jei sugeba erekciją sukelt ...

7502. mark2006-05-12 07:36
can anyone help with a translation?

7503. > mark2006-05-12 09:06
sure. go ahead dear.

7504. kiskiui p 74952006-05-12 17:40
Gal nepazystu o gal ir pazystu. Apie kabakus ir dailininkus- tik taip hipotetiskai-poetiskai vat man uzstrigo Jusu fraze apie studentu luosinima - ta tema galima butu daug ka pasakyti, ypac apie Dailes Akademija ir kai kurias jos katedras. Vat ten tai Jusu taikliai pavadinta `seniu destruktyvi jega` is tkruju pasireiskia pilna jega. Aisku nenuostabu kad as sau spriestarauju, nes juk as irgi numarazmejes, tik gal dar ne nuo senatves

7505. dar74712006-05-12 18:04
kartais destruktyvia seniu jega padaro aplinkybes, kai jie yra priversti destyti po trisdesimt - keturiasdesimt metu, nes juk gaves tokia vieta universitete ar kitoje institucijoje naturaliai bandai issedeti joje kiek galima ilgiau, marazmeji ir su tavimi studentai po truputi marazmeja. Nejucia vynas pavirsta nuodais. Bet ka daryti, jei netekes tokios vieteles niekur kitur nebeisitrinsi. krankt`ui - is tiesu, atgaiva akistatoje su menu kartais tikrai reikalinga, nors as kartais netiketai sau ja atrandu kur nors Jusu minetoje `pseudodaileje` ir tarp tu `siukslynu`, o kartais jie is tiesu labai vargina ir erzina. laikas, turbut, pereiti i kita 7dienu numeri, nes cia labai maloniai, taciau uzsisnekejome per ilgai. aciu uz pokalbi `krankt` ir `kiski p`, nepykit jei ka per daug kategoriskai teigiau - tai nuo numarazmejimo. Vis delto, manau, kad ir tokiuose anoniminiu zinuciu siukslynuose galima bandyti apie ka nors pasisneketi su protingais zmonemis, o Jus, be abejones tokie ir esate - krankt, kiski p ir pone krokodile - ir be anonimisko drabstymosi purvais. pionieriu megejau - sveikinu, jei sugebate `nuleisti` vienumoje, pabandykite kada nors ir su tikra mergina susipazinti, gal ir ejakuliacijos sutrikimai pakryps kita linkme. Sekmes iki

7506. kiskis p2006-05-12 18:17
aisku, senis nekaltas jeigu aplinkybes tokios. is tiesu viskas iseina baisiai naturaliai. gyventi is savo kurybos - vysšaja miera nakazanija.

7507. Ponas krokodilas2006-05-12 18:45
Na stai ir uzvire smagi diskusija- skaitau ir geriuosi, gaila, kad neturejau laiko si karta prie jusu prisideti:)Sekmes visiems

7509. krankt2006-05-12 21:42
Diskutuoti apie siuolaikini mena galima per naktis, tai tokia ivairialype tema. Noreciau tik pasakyti kiskiui, kad nereiketu vyresniuju zmoniu vadinti seniais, juk paciu ne jaunyste ateityje laukia, ar bus smagu, kai tau taip ziebs? Is vyresniuju kolegu yra ko pasimokyti, gyvenimo patirtis ateina sunkiai. Galima net pasimokyti is ju klaidu. Nesakau, kad ir as tokios nuodemes isvengiau, veliau viskas atrodo kiek kitaip. Aplamai, studentams reikia mokytis ir semtis ziniu, o ne priesintis, antraip nera ko tuomet eiti dailes mokslu. Kai kurie menininkai taip ir padare, mete studijas, bet tik retom isimtim pavyko uztusuoti mokslo stygiaus spragas.

7510. Ponas krokodilas2006-05-12 22:38
Mielieji- menininkai nesensta- nera tarp ju seniu:)

7511. Vladas Balsys2006-05-13 05:22
Dabar yra 05:30 nakties. Pagalvojau, kad cia visi rasiusieji dabar NEMASTO, nes miega.

7512. kiskis p - krankt2006-05-13 10:06
tiesa, visi sensta, net ir kiskiai. liuokseti daros vis sunkiau, šuoliukai mazesni. ir kartais tenka liudnai pripazinti kad tavo traukinys jau nuvaziavo. bet amzius turi ir savu privalumu, kuriu visu cia nesuminesiu. namanau kad labai prasminga per naktis diskutuoti apie siuolaikini mena. gal geriau daugiau dometis, pasiskaityti, pavartyti bent jau zurnalus o progai pasitaikius kuo daugiau pamatyti. na kaip kam iseina. bet destytojui tai privalu. kad netaptu seniu.

7514. chi-chi2006-05-13 20:34
reik atiduoti pagarba paskutiniems sovietiniams premiju laimetojams

7515. m - chi chi2006-05-13 21:54
bukit pirmi premiju laimetojai nesovietiniai.

15565. as :-) 2009-02-10 19:26
va ce tai tykras menas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 180 iš 204 
5:03:22 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba