SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-03-09 nr. 746

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Monika Krikštopaitytė
5 Ilčiukai viename mieste
16

Muzika 
• Audronė Jurkėnaitė-Epih
Gurmaniška kamerinės muzikos popietė
2
• Živilė Ramoškaitė
Maloniai stebinantis Vilniaus kvartetas
• Junija Galejeva
Sveiki atvykę į tikrąją operą
1
• Lietuvos kamerinis orkestras muzikuos su fortepijoniniu duetu 1
• KONCERTAI

Dailė 
• Ona Mažeikienė
Pranas Domšaitis keliauja namo…
• Jurga Armanavičiūtė
Be konteksto
2
• Jonas Valatkevičius
Ten, kur Piekurai
28
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Teatro pasakos
• Julijus Lozoraitis
Zigzagais – į Damaską
9
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Laima Kreivytė
Užkalbėję nuodėmę
44
• Živilė Pipinytė
Vaikiška istorija
1
• Artėja „Kino pavasaris“
• Sadomazochistiški vaizdeliai
• Žiūrovai pamilo lietuvių dokumentiką
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Rūgštus namas
15

Anonsai 
• Forumo teatro seminaras ir praktiniai užsiėmimai profesionaliems aktoriams ir režisieriams

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

5 Ilčiukai viename mieste

Vidmanto Ilčiuko fotografijos paroda „Miestas“ galerijoje „Vartai“

Monika Krikštopaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vidmantas Ilčiukas. Fotografija iš ciklo „Diena“. 1998 m.

Kas buvo parodos atidaryme, matė, kaip menininkas purto galvą pasiūlius pasisakyti. Žodžiai – tai ne Ilčiuko stichija. Fotografas jau prikalbėjo visą galeriją vaizdais. Vaizdais jis moka rėkti, subtiliai užsiminti, išmintingai pasakoti įdomias istorijas ir ypač – iškalbingai tylėti. Josifas Brodskis yra rašęs, kad geras tekstas turi suteikti jausmą, jog su tavimi kalbamasi. Ilčiuko vaizdai sukelia būtent tokį įspūdį. Jo fotografinis „balsas“ yra unikaliai plataus diapazono. Emociškai jo darbai gali būti labai tiršti ir tobulai skaidrūs. Jis gali elgtis su vaizdine informacija itin racionaliai arba pasitelkęs jutimus apsvaiginti iki ribinės būsenos. Kuratorė Laima Kreivytė pasistengė, kad atsiskleistų svarbiausi Vidmanto fotografijos bruožai, todėl išėjusi iš „Vartų“ galerijos pasijutau apsilankiusi penkiose savaip stipriose parodose.

Pirma salė – meditatyvūs pasakojimai apie laukimą

Tai 15 fotografijų ciklas apie laukiančiuosius arba laukimo vietas, kur laukiantysis kartais yra tik nujaučiamas už kadro arba pats fotografas. Viešojo transporto stotelės nugairintos ne tik permainingų orų, bet ir pažymėtos daugybės atsitiktinių praeivių. Pirmąjį palimpsesto sluoksnį dažnai sudaro stotelės stiklas. Murzinas ir išraižytas, apipurkštas ir aptepliotas kažkieno, kas nuobodžiauja, kažkieno, kas bando užmegzti ryšį su aplinka, kažkieno, kas nori pažymėti savo teritoriją mieste ženklais. Už stiklo vienoks ar kitoks laukiantysis įstrigęs laike, sustingęs ir paniręs mintyse. Neretai laukiančiojo drabužis išrašytas ženklais. Taip į laukimą įsiterpia kito tolimo žmogaus su jau iškreipta reikšme rašmenys. Ketvirtasis elementas – stotelės reklamos – savo naiviu optimizmu suteikia paradoksalumo. Ir dar – itin būdingi Ilčiukui atspindžiai. Jie veikia kaip vietos nuorodos, kaip užuominos apie tai, kad viskas susiję ir nėra dviejų vienodų situacijų. Sugebėję natūralioj aplinkoj susieti tiek skirtingų ženklų viename vaizde gauname ne tik bresonišką lemiamos akimirkos kvintesenciją, bet ir boltanskišką palimpsestą – susipinančius sluoksnius, kurių jungtis teigia suvokimą, jog viskas yra susiję ir tampa vieniu. Labai įdomu stebėti istoriją, kaip ženklai ima bendrauti tarpusavyje jau nepriklausomai nuo mūsų. Kad ir kokia nepakartojama būtų kiekviena nuotrauka, visos leidžia tapatintis su išgautu pojūčiu. Taki kaip vanduo atmintis tikina – aš ten buvau, aš tai jaučiau.

Antra salė – konceptualios pastabos apie miesto laiką

Ciklas „Darbo laikas“ vizualiai daug paprastesnės konstrukcijos, tačiau ne mažiau iškalbingas.„Laukiančiųjų“ ciklas veikia daugiau jutimiškai, o užfiksuoti nežinomų įstaigų darbo laikai sužadina mintis, kviečia įsivaizduoti. Didžioji istorija yra už kadro, ji yra skaičiuose. Miestas preparuojamas per laiko dimensiją. Kažkas kažkur turi būti nuo 9 iki19 valandos, kažkas turi bendrauti su tam tikrais žmonėmis tarp 10 ryto ir 23 vakaro, kažką pareiga iš namų iškrapšto 9–20 valandomis. Regis, tokios nereikšmingos lentelės, o lemia mūsų gyvenimo ritmą, galėjimą ir negalėjimą susitikti, pamatyti, sužinoti, gauti, valgyti ir t. t. Taip trivialiai atrodo mūsų ribos. Virš skaičių nėra pavadinimų, tačiau yra atspindžiai. Vėl atspindžiai! Jie masina eiti ieškoti skaičių galiojimo vietos ir primena, kad egzistuoja ir iracionali, spontaniška pasaulio dalis, išjudinanti tas aiškias viso ko ribas.

Trečia salė – tylėjimas apie pastatų kūnus

Čia vėl stulbinamai kitoks Ilčiukas. Labai jautri ir visiškai minimalistinė, išgryninta fotografija prakalbina sienas, laiptus, briaunas. Jie tampa svarbiais laiko ir erdvės žymekliais. Pūslėmis, įtrūkimais ir faktūra laiko apdovanota siena nuo švelnaus šviesos prisiglaudimo priartėja prie abstrakčios drobės grožio. Kartu toks įsižiūrėjimas į sieną sustabdo laiką ir byloja apie sukaupto dėmesio būseną. Siena ir ypač laiptai, pro kuriuos nemačiom vis praeiname, atgręžti visu savo įgimtu kuklumu mūsų apžiūrai. Jie tarsi sustingę laukimo baimėje, kol bus ištarta – „ai, nėra čia ką žiūrėti“. Tai minimalistiniam vaizdui suteikia psichologinio trapumo. Nors ir baikščios, šios pastatų odos yra mūsų pačių judesių nuzulintos ir pažymėtos, jos yra mūsų gyvenimų erdvės riboženkliai. Ilčiuko sienos, briaunos ir laiptai tokie gryni, kad galima juos vadinti kolektyvinės sąmonės dalimi. Norisi galvoti, kiek kartų myniau šitą laiptą, ką galvojau tuo metu, kodėl aš jo taip nepamačiau ir galų gale – gal ir aš kartais esu panaši į tą nematomą laiptą?

iliustracija
Vidmantas Ilčiukas. Fotografija iš ciklo „Laukiantys“. 2004 m.

Ketvirta salė – rėkimas arba svaigulys

Ketvirtoje salėje didelio formato fotografijos kone rėkia, apkrečia minios fobija ar būsena prieš pat apalpimą. Ar koja kojon žygiuoja kariai, ar karštą vasaros dieną būriuojasi suplukę žmonės, ar tribūnoje stoviniuoja lietpalčiais užsidangstę mitinguotojai, ar šąla ant pilvų rankas sunėrę aktyvistai – idėjinis minios tikslas ir prasmė nugrimzta po subjektyvia fotografuojančiojo reakcija. Kad ir kuo tie žmonės tikėtų, subjektą nuo minios pykina. Net pykinimo jausmas Ilčiuko niuansuotas: vienoje nuotraukoje pykinimas kyla iš jaudulio, kitur tiesiog iš beviltiškumo. Ir taip tiršta žmonių masė fotografijose dar sutirštinama užklojant kiek paslinktu tokiu pačiu sluoksniu, ir dar ta pati dozė aukštyn kojom. Viena iš fotografijų primena įspūdingas tarsi XVI amžiaus daugiafigūres batalines drobes, tik nuotraukose nėra ko ieškoti išraiškingų personažų. Žmonių veidai minioje supanašėja, jie tampa mase.

Paskutinė salė – pokalbių nuotrupos

Jei paroda būtų knyga, šitas skyrelis vadintųsi „įvairūs“. Čia rasite konceptualų autoportretą, kur perteikiama autoriaus audinių ir organų būklė. Turbūt keista fotografui būti kiaurai fotografuojamam. Tą jausmą čia pat įkūnija autoportretų serija, kur varinės vielos neatpažįstamai deformuoja autoriaus galvą. Šalia atidus objektų stebėjimas iš labai arti. Ir čia Ilčiukas užkimba ant ženklų – seno atidarytuvo paviršiuje įspausti skaičiai ir įbrėžimai turi papasakoti daugybę istorijų apie įvairiausius konservus – ananasų, gautų „su blatu“, šprotų Naujųjų metų sumuštiniams, kilkių pomidorų padaže naktinės žvejybos vaišėms, marinuotų agurkų kitam rytui.

Viską vainikuoja keturios fotografijos apie ten ir čia. Kairėje – sulamdyto „West“ cigarečių pakelio studija ir ant lauko stendo kabinamas, bet raukšlių vis dar paslėptas Vidmanto Ilčiuko fotografijos plakatas Austrijoje, kurioje jo „Dienos“ ciklo fotografijos apdovanotos Henkelio meno premija. Dešinėje – labai jau panašiai raukšlių išpuoštos kabo nuskalbtos „senobinės“ moteriškos apatinės kelnaitės. Kompaniją jiems palaiko sunkiasvorio tarybinio šaldytuvo kampas. „Čia“ polių užbaigia tarybinio plakato stiliaus nuotrauka, kur nuo lauko stendo dabar jau nukabinama rinkiminė agitacija. Monumentalus krano ir kombinezonu vilkinčio vyro siluetas neleidžia suabejoti istoristinės asociacijos tikslumu. Ši tarsi niekuo nesusijusių nuotraukų serija atskleidžia, kad Ilčiuko fotografijas verta ir reikia skaityti ne po vieną – nes prasmių susijungimo malonumu menininkas mėgaujasi ne tik fotografuodamas, bet ir eksponuodamas.

 

Skaitytojų vertinimai


9713. klausytojas2007-03-12 01:38
O D.Matsujevo koncerto lyg ir nebuvo?Reikia specialiai nenoreti matyti genialiu zmoniu,kad sugebeti nepastebeti tokiu koncertu!

9716. Trys šimtai dešimt :-) 2007-03-12 12:50
Puikus Monikos straipsnis! Galetu kiekviename numeryje buti po tekstuka.

9722. Fonas2007-03-12 13:04
Viena iš stipriausių fotografijos parodų. Dar jaunimas įdomus Fotografijos galerijoje - Rasa Juškevičiūtė ir Paulius Herbst (atrodo). Gerai, kad fotografija plinta po įvairias erdves - va ir ŠMC jaunimą rodo. O Ilčiukas tai nė kiek nepasenęs nei vizualiai, nei konceptualiai. Linkėjimai!

9726. 3282007-03-12 13:54
superine paroda vava, ka reiskia formatai

9729. klausimas2007-03-12 14:00
O kodėl Ilčiuko fotografijos nespalvotos internete? Taip gražu būtų vos atsivertus pamatyti spalvotą vaizdą - jau ir taip ta fono pilkuma slegia kaip pavasarinė žemė iš po sniego.

9741. ir kt.2007-03-12 15:50
Monika, dazniau po parodas pasivaiksciok - idomu tave skaityti.

9742. aciu2007-03-12 15:56
Man labai patiko laukiantys ir darbo laikas. Tiesiog tobulai pataikyta į šias dienas.

9753. airinė :-) 2007-03-13 02:56
Monika, ką manot apie Unesco parodų salėj Alleno eksponuojamą fotoparodą? Ar aš teisi, kad tokio lygio nuotraukų Lietuva dar nematė?

9762. kiskis p2007-03-13 16:26
neteisi.

9764. ok2007-03-13 17:00
kiski p su savim varaisi. kas neteisi?

9766. kiskis p2007-03-13 17:26
airine neteisi.

9775. DALTONIKAS2007-03-13 21:26
BŪKITE MALONŪS, ĮDĖKITE SPALVOTAS ILČIUKO NUOTRAUKAS - JUK DAUG GRAŽIAU. AČIŪ UŽ PASTANGAS:)

9793. geras ponas daltonikui2007-03-14 09:29
tai juk spalvotas nuotraukas galėjai parodoj pamatyti, o ir dabar niekas netrukdo pieštukais nusispalvoti

9808. n :-) 2007-03-15 07:45
Ilciukas puikiai pasirode! sveikinimai!

9826. git2007-03-17 15:22
Monika, liux, geras textas... smagus, gyvas,, lengvas...ir rodos izvalgus, butinai i paroda nueisiu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 177 iš 201 
5:02:57 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba