SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-07-05 nr. 529

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Jūratė Terleckaitė
Baletas pagal klubinę muziką?
25

Muzika 
• Jūratė Vičienė
Flandrijos dvasia
• Beata Leščinska
Meilės istorija
3
• Justė Janulytė
Kristoforiškosios temos įžanga
3
• Savaitė su grigališkuoju choralu
• Lietuvos vėliava tarptautiniame
violončelininkų konkurse
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
(Ne)atsitiktiniai santykiai ŠMC
• Živilė Ambrasaitė
Epitafija skęstančiam miestui
2
• Darius Sutkus
Piligrimystė pienių pievon
• Elena Černiauskaitė
Vilnius tapyboje
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rūta Šalnaitė
Judantis laikas
1
• In memoriam
Arnas Rosenas
4
• Ramunė Marcinkevičiūtė
EuroThalia
1
• Vytauto Maknio paminėjimas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Seni laikai, nauji herojai
• Žaidimo taisyklės nesikeičia1
• Jaunųjų filmų kūrėjų laukia dešimties
dienų studija Juodkrantėje
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS2

Diskusijos 
• Kultūros politika šiandien2
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą

Anonsai 
• Radijo pjesių konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Baletas pagal klubinę muziką?

Mindaugo Urbaičio baleto "Acid City" premjera

Jūratė Terleckaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
M. Raškovskio nuotr.

Jau esame įpratinti, kad Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną baigia premjera. Šįmet teatras su Vilniaus žiūrovais atsisveikino baletu "Acid City" (anglų k. - rūgšties miestas). Premjera, o juolab spektaklio, sukurto pagal mūsų kompozitoriaus muziką, visada laukiama, tikimasi naujo menininkų žodžio. Deja, kol kas žiūrovai nėra išlepinti nacionalinių pastatymų. 1996 m. Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko A. Rekašiaus "Medėjos" (choreografė A. Cholina) premjera, o 1997 m. parodytas J. Smorigino baletas "Dafnis ir Chlojė" - iki šiol paskutinis lietuvių choreografo darbas šiame teatre.

Baletui "Acid City" muziką Vilniaus festivalio užsakymu parašė kompozitorius Mindaugas Urbaitis, ją į šokio apdarą "įvilko" choreografas Krzysztofas Pastoras. Spektaklį apipavidalino scenografas Adomas Jacovskis, kostiumus kūrė dailininkė Aleksandra Jacovskytė. Beje, Vilniaus žiūrovams K. Pastoras pažįstamas iš vienaveiksmių baletų "Karmen" ir "Vasarvidžio nakties sapnas". Lenkų kilmės choreografas laikomas vienu dinamiškiausių, kūrybingiausių Europos šiuolaikinio šokio statytojų. Daugiausia jis dirba su Nyderlandų nacionalinio baleto trupe. Keturiuose jo spektakliuose solo partijas šoko Rūta Jezerskytė. K. Pastoras yra pelnęs prestižinius Varnos baleto konkurso, "Philip Morris", "Benois de la Danse" apdovanojimus. Minimalistinės muzikos kūrėjas M. Urbaitis simfoniniam orkestrui (šiuo atveju Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestrui, diriguojamam Martyno Staškaus) pritaikė tai, ką Europos ir JAV šokių muzikos klubuose kūrė turntable meistrai. Įkvėptas ne konkrečios temos ar teksto, bet abstraktaus klubinės muzikos stiliaus kompozitorius, panašiai kaip I. Sravinskis, sukūrė 5-10 minučių trukmės scenas, sujungtas į tam tikras grupes. M. Urbaitis šį kūrinį įvardijo kaip poezijos rinkinį, nesiejamą dramaturginės gijos. Jis teigė muzika siekęs išreikšti judesį, dinamiką, kūnų ir siluetų mirgėjimą kaip kompiuterio ekrane, pateikti šiuolaikinio baleto versiją.

"Acid City" nereiktų ieškoti bendros draminės idėjos. Jos nėra. Tokio tikslo kompozitorius ir nesiekė. "Šiuo atveju aš nesusijęs su tekstais, literatūra, o veikiau su abstrakčia, klubine, urbanistine idėja." Čia nėra ir įprastų personažų, konfliktų, aistrų. "Acid City" - greičiau XXI a. miesto istorija, jo atmosfera, perteikta muzikos garsais. Tiesa, kaip paaiškėjo iš pokalbio su K. Pastoru, jis baletą šiek tiek "susiužetino". Įsiklausydamas į muziką, įsivaizdavo, kad pirmoji dalis - tai skveras, antroji dalis - šiuolaikinio miesto tempas, trečioji - tiesiog gatvė ir paskutinė - intymumas. Kaip ir klasikiniame balete, scenos buvo sudėliotos iš solo partijų, duetų, trejetukų, ketvertukų ir masinių scenų. Tarsi gyvi pokalbiai judesiu, gestu, šypsena, žvilgsniais susipindavo pavienių šokėjų balsai, monologai, dialogai. Besiužetis spektaklis muzikos ir šokio sinteze žadino vaizduotę kurti savąją miesto gyvenimo versiją, ieškoti savosios tiesos. Bet toks spektaklis atima iš recenzentų duoną. Jeigu nėra turinio, personažų, gyvenimo dramų, neparašysi, pvz., kaip atlikėjai įgyvendino (arba ne) statytojo sumanymus.

K. Pastoro prisipažinimu, viena jo pamėgtų temų - mirtis. Apie ją jis kalba savo spektakliuose ("Šviesoje ir šešėlyje", "Kurtas Vailis"). Iš tiesų, Vakarų Europoje (gal ne tik joje?) gyvenama taip, lyg mirtis neegzistuotų. Ekonomikos, medicinos pažanga, demokratija užtikrina sotų, ilgą gyvenimą, smurtinės mirtys - retos. Kitokią vietą mirtis užima Rytų Europos, ypač Rusijos, žmonių sąmonėje - tam įtaką padarė misticizmo tradicija ir stalininis teroras. Bet kurią akimirką ir jauno, ir seno gyvybės siūlas galėjo būti nutrauktas smurtininkų. Taip sakant, mirtis alsavo į pakaušį. Apskritai meninėje tradicijoje gyvenimo ir mirties problematika buvo daugelio kūrinių varomoji jėga. To nepasakysi apie "Acid City", kur mirtį simbolizuoja nebent vyraujanti juoda spalva. Bet ji savaime dinamizmo nesuteikė. Nebent ją papildė vienišumo, baimės atmosfera mieste. Galbūt mirtį simbolizavo trečdalį scenos užėmęs angaras, kuris, kaip mirtis, finale pasislinko į priekį. Spektaklyje galima buvo įžvelgti punktyrinę kasdieniškų prašalaičių susitikimų liniją. Atsirado nonkonformistai, kurie, būdami, kaip ir kiti, silpni, bando vienas kitą palaikyti, nepaklusti jėgai, ieško tikrų, šiltų, žmogiškų santykių (Živilės Baikštytės ir Eduardo Smalakio duetai).

iliustracija
Živilė Baikštytė ir Edvardas Smalakys
M. Raškovskio nuotr.

Solistei Ž. Baikštytei buvo pavaldi šiuolaikinio šokio leksika, ji savitai kūrė savo vaidmenį - panėšėjo į maištingąją Karmen, protestuojančią prieš visuomenės, gyvenimo normas, nesitaikstančią, stiprią savo silpnumu. Kaip visuose šiuolaikinio žanro spektakliuose, puikiai šoko R. Kudžmaitė, išraiškingumu, gyvybingumu išsiskyrė Aurelijus Daraškevičius, Žavinta Butvilienė, Vitalijus Vološinas. Buvo justi baleto trupės pastangos įvykdyti choreografo reikalavimus, tačiau jai pritrūko tobulo sinchroniškumo. Šokėjai uoliai stengėsi atlikti neįprastas šokio figūras, o tai slopino natūralią šokio organiką, išbaigtumą, neleido laisvai, nevaržomai jaustis scenoje.

Prieš premjerą M. Urbaitis kalbėjo nesistebėsiąs kontroversiška publikos reakcija. Ir neapsiriko. Kompozitorius Šarūnas Nakas baleto aliuzijas į klubinę muziką laiko labiau simbolinėmis, nes jas užgožia simfoninė stichija su popindustrine muzika.

Muzikologė Audronė Žiūraitytė spektaklyje pasigedo gaivališkumo, teatrinio efektyvumo. Baletą ji pavadino santūriu, elegantišku, sukurtu ant klasikinio pamato, modernizuoto pagal varjetė. Jos manymu, scenos veikalui toks minimalizmas priimtinas, jis malonus akiai, stilingas. Muzika - visais atžvilgiais profesionali, švarių struktūrų, tačiau ne per daug originali, be naratyvo, nesivarginta kurti giluminį stilių, polistilistikoje žymu Steve`o Reicho, Philipo Glasso muzikos atbalsiai. Vienos tokios muzikos ji negalėtų klausytis, o su šokiu tai gražiai dera.

Muzikologas Linas Paulauskis "Acid City" vertina kaip M. Urbaičio sėkmę - nebe paaugliško amžiaus kompozitorius drąsiai atsigręžė į populiariąją kultūrą ir, nepabijojęs kontroversiškų reakcijų, sukūrė didelės apimties kūrinį. Antra vertus, nuteiktas anonsų, muzikologas laukė kažko gerokai kontroversiškesnio... Anksčiau ilgus metus kompozitoriaus puoselėta minimalizmo tradicija neblogai dera su ankstyvųjų house ir techno stilių minimalizmu, taigi šis baletas labai natūraliai įsilieja į visą M. Urbaičio kūrybos kontekstą. Betgi šiuolaikinė klubinė šokių ir poilsio (chill-out) muzika toli gražu neapsiriboja paprastu four-on-the-floor ritmu (nors vėlgi - graudu buvo klausytis Operos ir baleto teatro orkestro, niekaip nepagrojančio ir šio paties paprasčiausio ritmo). Simfoninio orkestro "aparatas" prislėgė ritmo grupėje grojusių džiazo muzikantų pastangas kažin kokiu senųjų miuziklų svoriu... Galima įtarti, kad choreografinį sprendimą kompozitorius įsivaizdavo gerokai abstraktesnį, pvz., tokį, kaip amerikiečio R. Wilsono spektakliuose - tačiau K. Pastoras, kaip jau minėta, kūrė tam tikro siužeto užuomazgas.

"Acid City" - tai šiuolaikinė muzika, šiuolaikinis choreografas, šiuolaikinis šokis šiuolaikiniam žiūrovui. Nauja, žadina smalsumą - tokios mintys kilo žiūrint spektaklį. Bet ar turime išsiugdę šiuolaikinį žiūrovą? Dar anksti atsakyti. Suklusti ir sunerimti verčia vieno baletomano replika: "Jaučiuosi kaip išėjęs iš gero baro". Kiekvienas muzikos žanras ir stilius turi savo paskirtį. Klubinės muzikos paskirtis aiški. Tai, kad šiandien baletai statomi ne tik pagal simfonijas, bet ir pagal kvartetus, sonatas, mišias, dar nereiškia, jog ir klubinė muzika verta baleto. Šiandien viskas įmanoma. Bet ar būtina? Ir dar tas noras net pavadinimu neatrodyti provincialiai! Jei kas prieš 15-20 metų būtų susimanęs kūrinį pavadinti rusiškais žodžiais, būtų likęs nesuprastas ar palaikytas išsišokėliu pataikūnu. Dabar einame į Europą, todėl madingos anglistinės įmantrybės. Ir vis dėlto norisi palinkėti, kad daug kūrybinių pastangų pareikalavęs kūrinys kaip opera "Lokys" ar baletas "Sizifas" nenugultų į teatro "stalčių". Įdomu būtų spektaklį pamatyti kitoje erdvėje, galbūt po atviru dangumi. Gal tuomet jis pasiektų jaunimą, į kurį iš esmės orientavosi bent jau choreografas K. Pastoras.

 

Skaitytojų vertinimai


282. <<<--2002-07-06 22:49
O kur Al Jarreau? Ne maziau idomus ir demesio vertas Vilniaus festivalio koncertas!

283. Siga2002-07-07 01:24
Smalsu buvo stebeti ir klausytis naujo lietuvisko baleto. Kompozitoriaus darbas, manyciau, sekmingas, taciau gerokai nuvyle isgarsinto K. Pastoro choreografija. Vargu ar toks plikas judesio sinchronas (ypac kuomet jis labai neidealus lietuviskoje scenoje) yra tikro siuolaikinio, juolab klubinio! sokio zenklas. Kita vertus, daugoga klasikinio baleto pozu, kurios tokiame kontekste tiesiog juokina ir yra tikras nesusipratimas. Ko gero idomiausios siuo poziuriu buvusios duetu scenos (kaip ir muzika). Taigi, mano nuomone, naujajame balete kompozitoriaus darbas visgi savaip pranoko choreografo darba.

288. LLL :-) 2002-07-08 09:33
Gal nebūtina užkibti už elementaraus reklaminio kabliuko ir tiesmukai ieškoti paralelių su klubine muzika ir šokiu? Ar nėra svarbiau tai, kas ten realiai padaryta? Žinoma, šokėjai dar nesugeba atsikratyti klasikinės stovėsenos ir orios laikysenos, bet gal vis tiek tai vertėtų laikyti tam tikro šio baleto stiliaus dalimi? Kad ir nelabai įtikinama... O muzika tikrai geresnė už choreografiją. Nes ji beveik ir nesusijusi su klubiniais DJ`ų miksais, o yra rimtai padaryta simfoninė kompozicija.

289. 7md inf.2002-07-08 09:59
Atsakas 1-ajam: Yra ir straipsnis apie Al Jarreau, tik jam teko palaukti sekancio numerio. Apgailestaujam del to, kad veluojam, bet juk laikrastis nera guminis - tenka taikytis su proporcijom.

290. palinkėjimas 7md2002-07-09 21:17
Ir vis dėlto - gal laikraštis galėtų pasistengti tapti nors šiek tiek labiau guminis? :))) Tikrai vertėtų.

291. xX2002-07-09 23:51
Internetinis variantas tikrai yra pats guminiausias, tik to fakto pripažinimas su praktinėmis išdavomis priklauso nuo 7md Redakcijos. Jei visi komentatoriai suvienytų savo jėgas ir surinktų parašus:) po peticija "už internetinių 7md-nų išlaivinimą nuo popierinių 7md-nų rėmų", tai garantuotai Redakcija būtų priversta imtis neatidėliotinų veiksmų. Man irgi kankinančiai sunku laukti visą savaitę to, ką galima būtų geriant rytinę kavą su pasimėgavimu analizuoti jau kitą dieną po renginio. Kosminių greičių mes gi nereikalaujame!
Tik numatau, kad redakcija pasakys: "Nukris rašinių kokybė, brangūs skaitytojai-komentatoriai- analizatoriai- gumintojai". Ir jie iš dalies bus teisūs. Bet tik iš dalies, o ne iš esmės.

292. xX-ui (-ei) ir 7md2002-07-10 00:28
Jūs sakote: "Kosminių greičių mes gi nereikalaujame!" Bet kodėl? Kas jų turi pareikalauti? Kultūrinis specializuotas internetas Lietuvoj taip ir neatsirado (nors ir buvo prikepta nemaža projektų ir išdalinta pažadų), tai kodėl 7md negalėtų to imtis?

294. MMM2002-07-10 12:00
Nepakenktu, jeigu internetiniame variante bent jau recenzinio pobudzio straipsniai pasirodytu per 24-48 val.

295. xX2002-07-10 12:27
Ar nebus kaip toje pasakoje apie senį ir auksinę žuvelę, kai bobai kuo toliau, tuo daugiau visko norėjosi... Taip ir mums - iš pradžių savaitė, po to 24-48 val., paskui 1 val, dar po to tuoj pat duokit man recenziją, o galiausiai 7MD turės iš anksto numatyti, kaip bus šokama ir grojama:) Bet pasigailėkim vargšės Redakcijos - laiko trumpinimas didina išlaidas eksponentiškai.
O gal atsirastų kokių nors nekainuojančių recenzentų?

296. xX-ui-ei2002-07-10 13:14
vis tiek jau nebe pirmą kartą išsiduodate dirbati redakcijoje... :)))

297. kartais recenzuojanti2002-07-10 13:37
kartais rašau recenzijas, o ne taip jau retai man už jas laikraščiai nemoka arba moka laaabai pavėluotai...

298. MMM2002-07-10 15:11
Uzdarius internetines laikrasciu versijas redakcijos dar maziau nuvargtu. Keistokas supratimas apie Tinkla.

299. atviras klausimas redakcijai2002-07-10 18:35
Mielieji - svajotojai, o ar pagalvojate, kad ~iskepti~ tikrai nezalia ir pakankamai intelektualia recenzija reikia tam tikro laiko ir net prakaito? Ir kad mielieji recenzentai irgi yra zmones, kurie turi kazkaip gyventi ir kurie dar dirba is didelio pasiaukojimo, nes 7menodienos jau seniai daugeliui nieko neuzmoka !!! Ar tai zinote??? be to visiskai yra neaisku - t.y. neskaidru kodel kazkuriems autoriams redakcija dar kazkiek moka, o kitiems dar uz pernai rasytus tekstus likusi skolinga??? Kaip tuomet svajoti apie zaibiskas recenzijas ir platu rasanciuju buri?!

300. xX2002-07-10 20:11
Iš tiesų redakcijoje nedirbu ir nenoriu/negaliu dirbti - įsivaizduoju, kad tai įdomus, pragariškai įdomus darbas, bet ne man - fizikui-matematikui. Bet ar tai svarbu?
Kaimyniniame Litmenyje kažkas pasiūlė daryti atskiras diskusijų rubrikas. Padiskutuotume atskirai kad ir apie laiku (ne)sumokėtų honorarų įtaką Lietuvos kultūros (kilimui)smukimui. Matyt, tai yra peilis rašantiems ir prašantiems rašyti (kalambūras gavosi). Žinau tik tiek - yra kultūros darbuotojai (kultūra juos turi maitinti) ir kultūros vartotojai (tokie kaip aš - nėra kur dėti pinigų ir laiko, tai viską sukiša į knygas, filmus, ...). Bet ir plika akimi matosi - tokioj barterinėj ekonomikoj nesueina galai -kodėl? Turiu idėjų, kaip juos suvesti, ir manau, kad daug kas turi dar geresnių minčių. Todėl ir aš prašau redakcijos ne tik operatyviau reaguoti į kultūrinius įvykius, bet ir įsteigti internete diskusininkų klubą. Tada ir straipsniai bus komentuojami į temą, o ne taip, kaip štai dabar.

301. MMM2002-07-10 21:28
Ar verta kazka gasdinti, kad jau kad parodysim, tai parodysim - tik sukurkit kas nors tam salygas. Ostapiskai-marksistine logika "pinigai - vakare, kedes - ryte". Madinga dabar viska "nufutbolinti" ant lesu trukumo, bet tai toli grazu ne pati svarbiausioji priezastis, kodel nesirikiuoja eiles prie redakciju.

303. chichichi2002-07-10 23:57
jei 7 md nepadarys diskusijų skyrelio, tai jis kaip mat atsiras Litmenyje... :)))

304. a2002-07-11 00:02
Bet prie ko cia naujausias lietuviskas baletas....?

306. B.B.2002-07-11 15:41
Baletas visiškai ne prie ko. Aš irgi ne į temą noriu pasiskyti. Gal esu kvaila, bet man atrodo, jei internetiniame variante bent jau recenzinio pobudzio straipsniai pasirodys per 24-48 val., kaip rašo MMM, tas kas tada pirks laikraštį? Iš jo pardavimo pajamų, spėju, nėra labai daug, bet vis dėlto...

307. MMM2002-07-12 10:00
B.B., tie, kurie nesinaudoja kompiuteriais. Lietuvoje masine kompiuterizacija, priesingai elektrifikacijai, dar neivykus.

2255. vaicka :-) 2003-11-25 13:25
visai nieko

3568. Renata2004-06-11 19:00
Kadangi as pati soku sis straipsnis man labai patiko.Acid City ira idelus spektaklis:)

3569. Renatele :-) 2004-06-11 19:02
Kadangi as pati soku sis straipsnis man labai patiko.Acid City ira idelus spektaklis:)

3570. Renaciukas :-) 2004-06-11 19:04
Kadangi as pati soku sis straipsnis man labai patiko.Acid City ira idelus spektaklis:)Ir as manau kad baletas tei daug didesnis menas uz matematika ar istorija!!!!!!!!!!:)!!!!!

3983. Kasim :-) 2004-11-19 08:31
Baletas man labai patiko. Bet kai kas, ypac sedint pirmojoje eileje, neleidzia pajusti ekstazes - asinchronija ir kai kuriu balerunu neisraiskingumas (nelankstumas, apkunumas - cia keliems vyrams taikoma), kuris labai pastebimas kai tie balerunai soka salia israiskinguju Vitalijaus Volosino, Igorio Zaripovo. Be to, gal as per daug smulkmeniskas, bet kai kuriems tikrai vertetu patobulinti sukuosenas, idant atrodytu moderniau ir deretu prie spektaklio koncepcijos :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 179 iš 203 
5:02:16 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba