SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-06-21 nr. 527

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Emilija Budrecka
Nematyti paveikslai
12

Muzika 
• Aušra Listavičiūtė
Saksofonininko muzikos afera ir vizija
• Kernius Norkūnas
Nė garso be judesio
13
• Vytautė Markeliūnienė
Latvių ir lietuvių duetai
1
• Vilniaus šokio spaustuvė vėl atgyja
• Šv. Kazimiero kanonizavimo jubiliejų pažymint1
• Lietuvos nacionalinis dramos teatras festivalyje "EuroThalia"
• Artėja Kristupo vasara
• Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalis
• KONCERTAI

Dailė 
• Dovilė Tumpytė
Vilnojos skulptūrų parkas
1
• Julija Dailidėnaitė
Barbės pasaulis
39
• Monika Krikštopaitytė
Videogrimasos juodojoje dėžėje
1
• Ramutė Rachlevičiūtė
Būsenos
1
• PARODOS2

Literatūra 
• Darius Pocevičius3
• Viešoji knyga5
• VAKARAI

Teatras 
• Vlada Kalpokaitė
Britų iššūkis - žmogiškumas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Dvi misterijos3
• Seni filmai - ne vynas, bet...
• Lietuvių animacija
• Švelnusis provokatorius Toddas Solondzas
• Maskva žada daug siurprizų
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Diskusijos 
• Kultūros politika šiandien7

Anonsai 
• Radijo pjesių konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Nematyti paveikslai

Šarūno Šimulyno tapybos paroda "Rojaus kalno" galerijoje

Emilija Budrecka

[skaityti komentarus]

iliustracija
Šarūnas Šimulynas. "Trimito balsai mirštančiai Aralo jūrai". 1990 m.
O. Posaškovos nuotr.

Prisipažinsiu, nesu skaičiusi Šarūno Šimulyno (1939-1999) eilėraščių knygos "Ledynų motina" ir novelių - "Tėvonija" nei ką tik pasirodžiusios apsakymų rinktinės, nežinau, kokių metaforų, pauzių, tiesų ar aliuzijų, kokių sąskambių ir melodikos buvo pripildyti jo žodinės kūrybos puslapiai.

Š. Šimulyno asmenybė man visada asocijavosi su siurrealistiškomis, labai preciziškai nugludintomis, dekoratyviomis skulptūromis - statulomis ar fantasmagoriškais "vėjų medžiais", papuoštais kriauklėmis ir koralais, su šakomis lyg pirštais, smingančiais į erdvę, dangų ar debesis. Ypač įsiminė medžiai, apkarstyti baltų kriauklyčių "žvyneliais": stabilaus ir trapaus jungtys, pastovumo ir laikinumo sugyvenimo metaforos, primenantys kalnuose ant sausuolių kabinamas maldų ir prašymų nosinaites...

Tapybos paroda "Rojaus kalno" galerijoje atskleidė dar vieną universalaus menininko amplua. Tikiu, dailininką pažinoję asmenys yra matę tuos paveikslus, bet parodose eksponuoti jie nebuvo.

Užmetus pirmą žvilgsnį į paveikslus religine tematika iš karto pajunti ir žodinę menininko kūrybos versmę. Paveikslai pasitinka tarsi dialogai, poetinės disputų nuotrupos ar niekada neužrašytos, bet pabandytos nutapyti psalmės, o perskaičius ciklo ("Dievo žodis į sielą", 1992-1996) ir atskirų darbų pavadinimus net nekyla abejonė, kad susidūrei su kalbančiais paveikslais, kur vyksta nesibaigianti polemika (ne kova) tarp gėrio ir blogio, kur keliami egzistenciniai ir metafiziniai klausimai, kur autorius diskutuoja pats su savimi, o diskusiją įkūnija statiškais Kristaus ir Antikristo įvaizdžiais. Paveikslai kupini ne tik dramatiško patoso, bet ir teatrališko gesto, jie primena velykinius gyvuosius paveikslus, o ne moderniąsias ikonas. Prie jų būtų neįmanoma nusiteikti maldai, nes jie spinduliuoja vidinį sielos nerimą ir dievoieškos siekį, norą išsivaduoti iš graužiančių abejonių ir eretiškų minčių.

Visada sunku rašyti apie paveikslus religiniais ar "antiapokrifiniais" siužetais, nes tie siužetai lyg ir įpareigoja niveliuoti kylančias mintis, labai nekritikuoti jų meninės raiškos. Taip, jie išraiškingi, ekspresyvūs, spalviškai "inteligentiški", bet ne "stebukliniai", nes per daug kalba...

Ankstyvieji Š. Šimulyno paveikslai nuteikia visai kitaip. Konstruktyvistiniai antropomorfiniai motyvai taip pat teatrališki, sukurti iš drapiruočių, lauro vainikų, šarvų ir ornamentų, bet žaismingi, gyvi, ironiški ir, atrodo, nepatvarūs, kaip kortų nameliai ar senovinės muzikinės dėžutės. Šie personažai tokie patenkinti savimi, savo konstrukcija ir dekonstrukcija, savo žaižaruojančiomis spalvomis... kad visai tiktų juos įdėti į modernizmo apraiškas ir transformacijas aptariančios knygos iliustracijų puslapį. Tai būtų lyg ir siužetinio konstruktyvizmo pavyzdžiai - konstruktyvizmo, tiek XX a. pirmoje, tiek antroje pusėje neprigijusio Lietuvoje.

1962-1970 m. nutapyti darbai atskleidžia menininko ir kaip koloristo, ne tik kaip piešėjo ar skulptoriaus talentą. Šie darbai spalviškai turtingi, puošnūs, hedonistiški, liudijantys kūrėjo temperamentą, tiesiog azartiški. Jaučiamas pasimėgavimas pačiu kūrybos procesu, o tai turbūt ir padaro paveikslus patrauklius akiai - tiesiog jais džiaugiesi, nesiveldamas į jokius disputus nei su siužeto "dalyviais", nei su pačiu savimi.

 

Skaitytojų vertinimai


189. J.G.2002-06-22 16:17
E.B. tekstas geras, bet sudaro sintetinio, o ne natūralaus, įspūdį. Pat autorė prisipažįsta, jog "...nesu skaičiusi ...", "... sunku rašyti ..." - Gal Š.Š. kūryba neįdomi ir taip pat pagimdyta per prievartą? Jei daugiau ar mažiau aš teisi, tai būtų įdomu padiskutuoti, kokią mūsų kultūros dalį sudaro "išstenėta" kultūra.

2209. Rusne :-) 2003-11-16 20:35
sveiki:) as neskaiceu sito straipsnio nes labai dauk parasyta nors neskaiceu man labai patiko nes ce parsyta apie mano tete as jo dukra man 9 metai:)

2210. Rusne:):):) :-) 2003-11-16 20:39
beje tu taas J.G visai kvailas nes mano tetes darbai patis gereusi pasaulyje pilni namai tetes skulpturu ir jie visi geri sitas ne is gereusiu bet yra dauk geresniu paveikslu negu tas ir dauk geresniu zmoniu ir turinciu geresni skini negu tavo J.G viskas ir tu man labai nepatikai.

2513. Vyte2003-12-27 12:27
Sveika Rusne, tavo tėtes darbai tikrai labai geri, as žinau, nes esu mačiusi jų ir daugiau :) O tu šaunuole, kad reiški savo nuomuone !

3260. Bernadeta :-) 2004-04-16 11:36
sveika, Rusne, radau Jus -puiku. Turiu tetes knygas, domiuosiu kas vyksta, tik mes nepazistame vieni kitu, as tikra Jusu tevelio Saruno pusesere,( TAVO TETES MAMA a.a. ALDONA IR MANO TETIS a.a. EDUARDAS BUVO SESE IR BROLIS). DZIAUGIUOSI IR ZAVIUOSI TAVO tetes darbais, sekmes tau mazoji saunuole. pagarbiai B.L.

3861. vytautė :-) 2004-10-03 18:45
labai fainas rusne tavo tetes darbai labai šaunūs nors niekada nesu apie juos girdėjusi bet dažnai lankausi tokiose svetainėse nes mano sesutė aida (gal tavo tete pažysta)ji dailininkė gyvena klaipėdoje mokėsi eduardo balsio menų gimnazijoje.Na tai tiek vytautė.

3900. NP2004-10-21 15:06
straipsnio neskaiciau nes labai daug parasyta o siaip tai as ne toks zmogus, kuris labai apie mena ismano tai wat (:

3970. d.l2004-11-16 09:33
bedraukit cate

4347. įrėęhq :-) 2005-02-13 16:09
labai įdomu tik yra per daug pasikartojanciu dalyku ir neidomu

10818. RIMA :-) 2007-07-30 16:11
SAUNU,LABAI SAUNU

11406. uaj :-) 2007-11-02 17:29
tai asiku kad shaunu!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 173 iš 197 
5:01:31 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba