Gyvenimas yra gražus

Marc Paygnard. "Kanarų salos. 17 val."

Ką gi, neilgtrukus (ačiū visiems organizatoriams ir šiaip geros valios žmonėms) Lietuvą ir vėl aplankė gero prancūziško meno kvapai. Šiuolaikinei prancūzų fotografijai garbingai, nuoširdžiai ir subtiliai atstovauja Marcas Paygnard’as. Sakyčiau, žvitrus ir gyvybingas fotomenininkas, Lietuvoje surengęs tikrą trio – džiaugsmingai "grojantis" tris savo parodas vienu metu. Pirmoji – "Akimirkos Prancūzijos regione Franche-Comté" – veikia Prancūzų kultūros centre Vilniuje, joje pateikta 16 nespalvotų fotonuotraukų, darytų nuo 1970 m. Franche-Comté regione; antroji paroda – "Meilė su šypsena", veikianti Fotomenininkų sąjungos galerijoje, čia pamatysite 25 žaismingas ir linksmas nuotraukas, darytas Prancūzijoje, Europoje ir Amerikoje; trečioji paroda – "Amžinas judesys" – bus atidaryta tarptautiniame fotografų festivalyje Kaune.

Marcas Paygnard’as gimė 1945 m. Prancūzijoje, Trieux regione. Kaip fotografas reporteris jis debiutavo regioniniame dienraštyje "Le Republicain lorrain" Meco mieste, paskui dirbo kitame dienraštyje "L’Est Republicain". Nuo 1979 m. jis priklauso garsiai prancūzų agentūrai RAPHO Paryžiuje, šiuo metu dirba fotografu Haute-Saone regiono Generalinėje Taryboje ir fotografuoja kaip nepriklausomas menininkas. Yra išleidęs apie 20 fotografijos albumų, taip pat dėstė fotografiją Paryžiaus žurnalistikos mokykloje. Neramios, klajūniškos ir smalsios sielos žmogus per savo gyvenimą apkeliavo beveik visą pasaulį (Europą, Ameriką, Afriką), bandydamas sustabdyti kasdienes akimirkas žavingoje laiko šviesoje, spontaniškai ir įžvalgiai atskleisdamas grožį, slypintį visur, nepastebimus kasdienius gyvenimo momentus paversdamas ryškiais, įdomiais, jausmingais ir spalvingais įvykiais. Yra tokia rytiečių išmonė – sapnų gaudyklė, toks primityvus ir mielas "mechanizmas", kabinamas virš lovos geriems sapnams gaudyti. Taip ir fotomenininkas stengiasi gaudyti gražias, nesurežisuotas, iki skausmo ar džiaugsmo pažįstamas gyvenimo akimirkas: kaimo šventes, žaidžiančius vaikus, kalbančius suaugusiuosius, gyvūnus, žmones gamtoje, žmones gatvėse, žmones pajūryje ir t.t. Dėmesys žmogui, žvilgsniui, švelnumui ir emocijoms. Ne veltui Marcas Paygnard’as priklauso "fotografams humanistams", teigiantiems gyvenimą ir meilę žmogui. Menininko fotografijos – tai iš gyvenimo jautriai iškirptos kasdieninės akimirkos, kurių dažnai nė nepastebime, nes skubame, lekiame lyg akis išdegę, nes esame nusivylę, pikti, liūdni ar įskaudinti, nes nebemokame stabtelėti ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Marco Paygnard’o žvilgsnis išsaugojo naivumą, nuoširdumą ir dėmesį aplinkai, gal dėl to peržvelgęs fotografijas su lengvumu ir ramybe gali dar kartą tarstelėti sau ir kitiems (vieni pritars, kiti nusijuoks, treti gūžtels pečiais): "Taip, gyvenimas gražus ir paprastas..." O aš įsitikinusi, kad Marco Paygnard’o fotografijos kalba apie tai, jog didžiausias gyvenimo nepaprastumas slypi jo... paprastume. Kas švyti iš jo fotografijų? Meilė gyvenimui, žmonėms, gamtai, akimirkoms, kurios praeina ir negrįžta, – tik sapnai gali jas dar kartą pakartoti. Naivu? Bet tikra. Jausminga? Veikiau nuoširdu. Apskritai prancūzų fotografijose jaučiamas stiprus meilės gyvenimui ir nuoširdumo užtaisas – jis justi ir žvelgiant į fotografų J. H. Lartique pagautus šviesius kasdienybės momentus ar H. C. Bressono nerežisuotus, intuityvius, lemiamo momento kadrus. Netikėtus momentus sugeba "pavogti" ir Marco Paygnard’o fotokamera – cikle "Meilė su šypsena" galime pamatyti nepozuojančius ir nė neįtariančius, kad juos fotografuoja, suaugusiuosius ir vaikus; jie švenčia, žaidžia, keliauja, maudosi, kalbasi, sėdi, svajoja, skuba... Keistuolės senutės, sėdinčios prie namo, lyg ištrauktos iš senovinio spektaklio premjeros, juokingas didelis pliušinis meškinas, iškišęs galvą pro priekinį automobilio langą, pusnuogė mergina su didžiuliu gauruotu šunimi, besideginanti paplūdimyje ir t.t. Viskas taip tikra ir įtaigu, kad net suglumsti – ar tikrai kasdienybė tokia žavi? Antrajame fotografijų cikle "Akimirkos Prancūzijos regione Franche-Comté" menininkas šiltai atskleidžia šios vietovės kasdienybę (beje, čia jis gyvena daugiau nei 30 metų). Šis Prancūzijos rytinis regionas Šveicarijos pasienyje garsėja ne tik kaip graži vietovė, bet ir kaip V. Hugo, G. Courbet ir kitų žymių žmonių gimtinė. Įžvalgi fotografo akis švelniai fiksuoja aplinką: vaikus jaukioje medinėje mokykloje, senuką ir vaiką, žaidžiantį laukuose, mažas vaiduokliškas kavinaites, skendinčias rūke, ir iš jo išnyrančią trapią senutės figūrą su lazdele rankose... Ir daugybė kitų jautrių, šviesių, stipriai švytinčių fotonuotraukų. Panašaus švytėjimo galime rasti ir lietuvių fotomenininkų darbuose, ypač vyresnės kartos atstovų (jiems tas nuoširdumas ir paprastumas kažkaip giliau įsiėdęs į sielą ir širdį) A. Macijausko, A. Sutkaus, R. Požerskio, A. Kunčiaus fotonuotraukų cikluose. Šilti, nuoširdūs, šiek tiek liūdni, nostalgiški kasdienio gyvenimo vaizdai. Ypač tai juntama fotomenininko A. Kunčiaus cikle "Sekmadieniai", kuriame jis įamžino Klovainių kaimo žmones (kaip ir Marcas Paygnard’as savo regiono kasdienybę). Šiame cikle lyg memuaruose įprasminta kaimo žmonių kasdienybė, šventės ir poilsio akimirkos. Prancūzų fotografijose sustabdytos akimirkos sklidinos ramybės, žaismingumo, lengvumo, švelnumo ir kur kas daugiau džiaugsmo nei svajingo mąslumo. Lietuvių fotografijose jo daugiau nei džiaugsmo, o ir pati ramybė labiau apraizgyta melancholijos siūlais nei lengvumo gijom. Todėl galime teigti, kad prancūzų fotografijos tarsi žaidžia gyvenimą, tuo tarpu lietuvių – jį apmąsto. Tačiau ir vienoms, ir kitoms būdingas netikėtumo momentas, nesuvaidintas, nesumeluotas akimirkos grožis, lyg meteoritas blykstelėjantis ir nuskriejantis tolyn – jei nesugebėjai pamatyti, pajusti, pagauti – gali kaltinti tik save, savo nepastabumą, aklumą, surambėjimą. "Gyvenimas yra gražus!" – teigia nespalvotos Marco Paygnard’o fotografijos. Beje, parodos atidarymo metu fotomenininkas valiūkiškai šypsodamasis pareiškė, kad jam labai patiko Lietuva ir kad jis jau gaudo lietuviško gyvenimo akimirkas. Ką gali žinoti, gal kitas fotografijų ciklas bus inspiruotas mūsų žmonių ir vaizdų? Lankytojai savo ruožtu išėję iš parodos taip pat gali pabandyti sugauti iki šiol gal nė nepastebėtas akimirkas: angelo skulptūrą, pasodintą prie fontano, mielą senučiukę su gauruotu šuneliu, vaikus, žaidžiančius su akmenėliais prie pražydusio erškėtrožių krūmo, skrybėlėtus senolius, oriai sėdinčius ant suoliuko ir papsinčius savo pypkes, jauną vienuolę, pasiklydusią judrioje žmonių minioje, ir daugybę kitų esamų, bet tarsi nematomų, neišgyventų akimirkų...

Marc Paygnard. "Arc et Senans. Saline Royale. 8.30"

Carpe diem!