Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-09-24 nr. 3299

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BALYS BUKELIS.
M. K. Č.
21
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Tikras autoportretas
2
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
booksfromlithuania.lt (I)
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
Lietuviškos knygos
(1998–2010)
31
• XXI tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2010“

KNYGOS 
• RITA REPŠIENĖ.
Vaduojantis iš praeities, priklausomybės ir kitokių nelaisvių
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POKALBIAI 
• ALFREDĄ GUŠČIŲ kalbina STASYS LIPSKIS.
Remtis praeities gėriu.
Keletas „nepatogių“ klausimų Jubiliatui...
21

TEATRAS 
• Su ASTA STANKŪNAITE kalbasi VIKTORIJA IVANOVA.
Jauni lėlininkai nebijo „šauti pro šalį“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Penktą sezoną – mylimi ir laukiami

KINAS 
• PIERRE MARCABRU.
Prisiminkime – besityčiojantis Chabrolis visuomet šaltakraujiškai stebi ir rodo įtūžį saviesiems
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Paskutinis Lietuvos partizanas
pagal Algimantą Maceiną

DAILĖ 
• JUOZAS ADOMONIS.
Žiedimas – Vytauto Valiušio aistra
3
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Šildantis ne tik akis
1

MUZIKA 
 GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Rimas Geniušas: „Mąstymas viską lemia“
7

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščiuose – išeivijos dailės paroda
„Dovana Nepriklausomai Lietuvai“
1

POEZIJA 
• INDRĖ VALANTINAITĖ.
15

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Žmogelis,
arba Paskutinė meilė
3

VERTIMAI 
• VÁCLAV PANKOVČÍN.
Gražios bus laidotuvės
9

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Menas
9

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pamario pažintys
1

DE PROFUNDIS
Čia krankliai sukrankė dar garsiau,
ant platformos krašto sustojo – ar man vaidenasi?!
 
• JURIS ZVIRGZDINIS.
Zuikio pasakojimas
1

Šatėnų prieglobstis 
• Dvidešimt šeštoji savaitė46

MUZIKA

Rimas Geniušas: „Mąstymas viską lemia“

GIEDRĖ KAUKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

      Profesoriaus Rimo Geniušo 90-ojo gimtadienio išvakarėse jo namų svetainėje kalbamės apie linksmus ir paprastus, kartais dramatiškus anų ir šių dienų dalykus. Maestro šneka glaustai ir vaizdžiai – ne tik klausais, bet ir matai. Viena tema veja kitą, sukeldamos virtinę asociacijų ir paralelių, kol jos apsigręžusios suteka tarsi upeliai į vieną plačią nuostatų, patirčių, žinių upę, kurios vardas – ilgas ir turiningas gyvenimas. Besimainančios dienos, rodos, neliečia šių namų ramybės ir darnos – svetainėje viskas kaip ir prieš keturiasdešimt devynerius metus; už sienos – maestro darbo kambarys su jo varpų kolekcija, o erdvus balkonas kas vasarą gausiai pražysta gėlių žiedais.

Pakalbėti galima... Bet man atrodo, kad panaudoti nieko negalėsit. Iš tų šiaudų nebus grūdų. Prišneku visuomet daugybę nepriimtinų dalykų. Be to, mėgstamiausias mano žodis – „nežinau“. Ir vienos operos nepaminėsiu, nors visi to klausia. Ir nesakysiu, kad visos operos patinka. Žinot, stipriausia muzika telpa poroje himno „Dies irae“ eilučių. Vienuolis Tomasio Felano užrašė jį apie 1250 metus. Rytą atsibundu ir giedu: „Dies irae, dies illa, solvet saeclum in favilla, teste David cum Sibylla! Quantus tremor est futurus, quando judex est venturus, cuncta stricte discussurus!“ Pasaulio pabaiga. Atpildo diena. Jei nesugied, bloga diena būna. Tomasio Felano tomis dviem eilutėmis man tiek pat svarbus kaip Mozartas.

Operą ilgą laiką neigiau, nors jai buvau priskirtas nuo mažens. Tėvai mokėsi ir dirbo Petrapily, dažnai eidavo į teatrą klausytis Kipro. Ne sykį girdėjo ir Šaliapiną, lankė Lietuvių draugijos rengiamus koncertus. Sunkus laikas buvo po karo. Badas. Niekas nesistebėjo, kad Šaliapino jubiliejiniame koncerte į sceną vietoj gėlių buvo įneštas duonos kepalas. Grigaitienė tuomet studijavo ir mokytojavo Petrapily. Su mano mama važiuodavo bulvių pirkti į kaimus. Ne visuomet gaudavo.

Man buvo vienuolika mėnesių, kai grįžom į Lietuvą. Tėvas mokytojavo Kėdainiuose. Septynerius metus ten pragyvenom, bet Kaunas neatrodė toli – tėvai į operą dažnai važiuodavo.

Paskui, kai dirbau, man patiko akompanuoti, repetuoti ir diriguoti, bet vis vien gailėdavau žiūrovų – kaip jie taip ilgai išsėdi? Tik vėliau perpratau, kad opera – unikalus žanras. Opera gali sukurti įvairiapusišką personažą – žmogų, asmenybę. Kiti menai to nepajėgia (abejojame –­ redakcijos pastaba). Tris operas paminėsiu, taip šiandien nusprendžiau: „Faustas“, „Pikų dama“ ir „Rigoletas“. Kas jas sieja? Niekas. Nemėgstu daug galvoti, nesu mokslininkas. Sakau kaip žiūrovas – įdomu, ir viskas.

iliustracija

„Fauste“ daug vertingos muzikos. Sodelis... Prologas dramaturgiškai stiprus. Mefistofelis! Patinka man Mefistofelis. Aš pats – Mefistofelis. Kai Nauragis pranešdavo „Štai ir aš!“, šiurpas nukrėsdavo. Neigiami veikėjai visuomet įdomesni. Tobulybėms „pipirų“ trūksta. Iš vėlesnių Mefistų, žinoma, Daunoras ryškiausias.

Negaliu pasakyti, kad „Pikų damoje“ viskas patinka. Labiausiai – pradžia. Ne įžanga, ne choras, bet nuo rečitatyvo: „Kak končilas včera igra?“ (...) „Kakoj on strannyj čelovek“ ir t. t. Ir arija, kaip rečitatyvo tęsinys: „Nežinomas man josios vardas... “

Kipras dainuodavo! Tuomet jau akompanavau. Žiūrėdavau spektaklį iš antrojo aukšto. Teatras mažas, viskas arti. Baisiausiai laukdavau scenos „prie kanavkos“... Ir chora-a-alo....Kodėl? Nežinau.

Jau buvau dirigavęs „Sevilijos kirpėją“, kai vieną pirmadienį teatro direktorius pranešė: trečiadienį – „Rigoletas“, ketvirtadienį – „Karmen“. Bukša atsisako diriguot – teatras nekūrenamas, jam per šalta. Susitarkit su Pakalniu, kurį spektaklį katras diriguosit, ir diriguokit. Pakalnis sako: nenoriu nė vieno. O aš: arba abudu, arba nė vieno. Avantiūra? Taip, buvau geras avantiūristas. Tą patį pirmadienio vakarą repetavau su solistais, antradienį – su orkestru, nemokėdamas. Trečiadienį dirigavau spektaklį. Šiaip taip išlindau. Tik Bukša sakė, kad jam gėda dėl nežmoniškai greitų mano tempų. O pabaigoj – vos ne katastrofa: po finalinės Rigoleto frazės „Štai senio prakeikimas!“ yra orkestro tutti. Čia aš sutrikau, orkestras subyrėjo ir sustojo. Dėkui Dievui, išgelbėjo publika – per anksti ėmė ploti. Kaip visada. Bet aš kaip reikiant išsigandau ir išprašiau Bukšą, kad ketvirtadienį „Karmen“ diriguotų jisai.

Po metų jau mokėjau „Rigoletą“ mintinai. Gaunu iš teatro raštelį: „Šiandien vakare 7 val. diriguosite „Rigoletą“ –­ Kalinauskas susirgo“. Tai buvo mano antrasis spektaklis. Viskas būtų buvę gerai, bet susipainiojau diriguodamas tremolo. Vieni orkestrantai grojo skaičiuodami iš dviejų, kiti iš keturių, viskas susimalė, – ir sustojom. Šįkart išgelbėjo choras, laiku padainavo: „Jei meilužė pabėgo, jos kitur ieškoki!“ Ir Rigoletas – Antanas Sodeika: „Aš ieškau dukros!“ Toliau viskas ėjosi gerai. Po spektaklio sulaukiau Sodeikos įvertinimo: „Piemuo!“

iliustracija

Čia vis juokai. O jei rimtai, „Rigoleto“ muzika ypač susijusi su siužetu. Monteronės prakeikimas pradžioje –­ kaip griausmas iš giedro dangaus. Visi juokiasi, šaiposi, o Rigoletas – sukrėstas. Prakeikimas jį persekioja, o finale įsikūnija tiesiogiai: dukra nužudyta. Sparafučilė –­ plėšikas, parsidavėlis, padugnė. Ir toks kontrastas – Džilda. Angelas.

Lemtis?.. Ar atpildas?.. Žinot, man lemtis ypač svarbi dabar. Trumpai negaliu atsakyt. Aš keistas tipas – netikiu žmogaus valios ir kūrybos laisve. Mane žmona dėl to kritikuoja. O jūs tikit? Aš –­ tik robotas. Mes visi – robotai. Netikiu nei dvasia, nei siela – nieko nėra. Viskas mąstymo išgalvota. „Thinking makes it so“*. Atpažįstat frazę iš „Hamleto“?

Intelektas mūsų sukurtas ir priklauso Absoliutui – visur esančiam, visagaliui, viską matančiam. Kitaip intelektas – niekalas. Kad Absoliutas yra, įrodinėti nereikia. Tai akivaizdu.

Šiuolaikinis mokslininkas S. Hawkingas negauna Nobelio premijos tik dėl to, kad nepateikia savo teorijos įrodymų. Jis teigia, kad Visata galėjo atsirasti ir be Dievo. Yra lietuviškai išleista jo knyga „Visata riešuto kevale“. (Ir vėl – „Hamletas“...) Žmona perskaitė man visą knygą –­ mėgstu, kai ji man skaito. Tada ir supratom, kad tik kas trečią sakinį supratom. O S. Hawkingo knygos perkamos labiau už visus romanus. Štai ką gali mąstymas.

Mano didžiausias hobis – logika. Šitoj lentynoj turiu bent dešimt vadovėlių. Remdamasis logika bandau kritikuoti mąstymą. Bet žodžiai dažnai bejėgiai! Išeina tik pliurpimas. Ir vaikų negalima auklėt žodžiais: daryk taip, nedaryk anaip, šitaip gražu, anaip – negražu. Tie vaikai dėmesio nekreipia, būtinai atvirkščiai padarys. O gestą, žvilgsnį, ypač tavo paties elgesį, pastebės ir įsisąmonins šimteriopai.

Ar paaiškinsi žodžiais Mozarto Re­quiem? Ką tai reiškia? Žodžiais nepaaiškinsi. Muzika – kitas pasaulis. Ir religijos žodžiais nepaaiškinsi.

____________________________________
*„There is nothing. Either good or bad. Thinking makes it so“ („Na ką gi, juk savaime nėra nei blogų, nei gerų dalykų, tik mūsų galvojimas paverčia juos tokiais“ –­ Williamas Shakespeare’as, „Hamletas“, A. Churgino vertimas).


B. d.


Algirdo Rakausko nuotraukos


 

Skaitytojų vertinimai


63335. Puiku :-) 2010-09-27 14:28
Sveikinu Maestro ir dziaugiuosi G. Kaukaites puikiu darbu. lauksim tesinio.

63336. Giedrė Kaukaitė2010-09-27 14:38
Gerbiamieji skaitytojai, Perspėju, kad ketvirtojoje pastraipoje išdygusi nemandagi replika: "(abejojame - G.K. pastaba)" - yra ne mano. Stebiuosi nežinomų redaktorių drąsa klastojant mano inicialus. Šią repliką, nepanašią į "įsibrovusią apmaudžią klaidą", bergždžiai prašau išimti iš interneto jau trečia diena. Man belieka pačiai parašyti šį komentarą - tą ir darau, atsiprašydama skaitytojų už suklaidinimą. pagarbiai, Giedė Kaukaitė

63346. terra2010-09-27 18:05
idiotizmas kažkoks - kam tos pastabos?

63397. ST :-) 2010-09-29 15:17
Štai kur Laisva Asmenybė!

63412. katė2010-09-30 12:05
Gera skaityti.

63646. Liora :-) 2010-10-10 20:32
Rimas Geniusas yra unikalus.Kaip ir Giedre Kaukaite.Sveikinu su puikiu straipsniu!

63667. Irena Mikšytė :-) 2010-10-11 20:33
BRAVO! LAUKIAME TĘSINIO!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 8 
9:53:13 Feb 28, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba