Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-01-28 nr. 3316

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROSANA LUKAUSKAITĖ.
Kas yra gravitacija?
26
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

EX PROFESSO 
• Prof. habil. dr. EUGENIJA ULČINAITĖ.
Klasikinių kalbų reikšmė ir vaidmuo ugdant asmenybę*
17

ATMINTIS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
„Idėjos, jei didžios...“
11

KRITIKŲ KLUBAS 
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Žiūri į knygą, mato špygą
20

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Rašyti natūraliai sunkiausia
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
A. Huxley’o puota su actekų dievais
5
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Gyvenantis Meilės glėby...
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Pirmosios knygos konkursas

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Bajavykas
• RIDAS VISKAUSKAS.
Savarankiškumo ugdymas be gairių?

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’10“ – permainos ir perspektyvos

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Keletas žvilgsnių. Iš arti

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Terminijos pinklėse

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Besarabijos trieiliai
14

PROZA 
• KAROLIS KLIMAS.
šešios pink floydų moterys
16

VERTIMAI 
• Iš austrų poezijos1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Netikėtumai
28

KULTŪRA 
• Klaipėdiečių šokio spektakliai Vilniuje
• C. Graužinio spektaklis apie britų futbolo dievuką
• Kultūros židinio renesansas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vaikšti­nėjimai
2

DE PROFUNDIS
„Rašytojams eilėraštis duotas kaip
bausmė, o proza yra pasigailėjimas.“
(Milorad Pavič)
 
• MINDAUGAS URBONAS.
Procesas
 Stebuklas meno pasaulyje:
formalinas, nesėkmės ir amžinybė
13

DE PROFUNDIS
„Rašytojams eilėraštis duotas kaip
bausmė, o proza yra pasigailėjimas.“
(Milorad Pavič)

Stebuklas meno pasaulyje:
formalinas, nesėkmės ir amžinybė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Žinomi meno specialistai Audrius Bučas, Liudvikas Jakimavičius, Herkus Kunčius, Valdas Ozarinskas, Ernestas Parulskis, Rolandas Rastauskas, Marta Vosyliūtė pagimdė labai įstabų precedento neturintį reiškinį meno pasaulyje: _formalizmas_:_ne_sėkmės_. Ši grupuotė išleido svarias asmenines išliekamąją vertę (apie ją šiek tiek vėliau) turinčias knygas po 24 puslapius. Beje, surengė parodą (ji veikė iki sausio 16 d.). Kas nespėjote pamatyti, žinokite, kad daug netekote, nukentėjote, graužkitės pirštus ir alkūnes – tai buvo dešimtmečio, ką jau ten – dvidešimtmečio paroda. Visai neatsitiktinai po savo motinišku sparnu šių įstabių meno specialistų meną priglaudė įstaiga iš didžiosios raidės Š ir dar dviejų raidžių – MC. Š-MC erdvėse ši formalistinė menininkų įkvėpa itin puikiai komunikuoja su visuomene, dangumi, protėviais, elektra... Stebina plačios intertekstualumo erdvės. Beje, kiek ankščiau lankydavausi šioje įstaigoje (ŠMC) – genamas buitinių reikalų –­ vis pataikydavau į televizorių išpardavimus. Kad ir paskutinį kartą su šeima. Vitrinoje buvo skelbiama: Lietuvos dailė 2000–2010, o užėjome – tik šast tau akibrokštas – televizorių išpardavimas. Padėvėtų. Visi įjungti. Vaizdai keičiasi, suprask – rodo, dar geri, veikiantys... Na, aš namuos jau du televizorius turiu, tai nepirkau. Bet atsiprašau, nukrypau į šalį, kaži koks ekskursas išėjo diskurso kontekste...

Šie, nepabijokim to žodžio, meno apaštalai nebūtų apaštalai, jei nepretenduotų į amžinybę ir ginkdie nė kvapo taip dažnai pas mus pasitaikančio pretenzingumo! Vis dėlto dvasios aristokratai! Solidžios šių autorių knygos įpakuotos celofane vakuuminiu būdu, matyt, naudojant apsaugines dujas, tačiau išpakavus jokio prasto kvapo nejusti. Kvapas geras! Žinoma, tokiu būdu pristatomas menas išliks ilgaamžiškesnis ir amžinybė virs tikrove. Norėčiau paberti ir šiek tiek kritikos: išlaikant formalizmo konceptą iki galo ir tęsiant gilias moderniojo meno tradicijas, t. y. meną vakuoti, buvo pravartu meną/knygas konservuoti stiklainiuose, formaline ar marinuoti. Ir ne dėl šių žodžių (formalinas – formalizmas) sąskambio, o dėl vizualumo ir dar todėl, kad celofanas suyra greičiau nei stiklas... Čia aš apie amžinybę. Bet nieko, atrodo gut, labai gut, kaip pasakytų koks germanas, – it modelinas ar prancūziškas pelėsiais ir kerpe apėjęs sūris. Grožiu prilygsta nebent Trakų pilies kuorams. Įstabus dizainas: visos knygos suveržtos draugėn į vieną darinį balta lateksine gumele. Tampria. Įkvėpimo būta rimto. Kyla labai pagrįstas klausimas, ar tik neapsieita be šamanistinių ritualų ir dvasių pagalbos? Bet į šį klausimą teatsakys visagalis laikas. Jis mūsų teisėjas. Meno kūriniai priverčia suklusti, įžvalgos – suglumti ir nustebti, tai tarsi gaivaus oro gurkšnis šiuolaikinio Europos meno padangėje. Galima pasakyti, kad savo idėjomis atskleidžia ateitį praeityje arba praeitį ateityje. Tai tiesiog Geroji naujiena dvasiniam alkiui malšinti.

Autoriams labai nesvetimas tam tikras nestabilumas, savikritiškumo jausmas, kuklumas, o tai, kaip žinia, yra ne kas kita, o talento, ne, ką jau ten talento –­ genialumo ženklai. Juk talento nepaslėpsi, jis išlenda ir išlenda, ar tu tvertum tvorą, ar kopinėtum medų, ar keistum automobilio tepalus. Savo projektą menininkai vadina nesėkmėmis, nors kaip kritikų elito atstovas drąsiai galiu pareikšti, kad šis projektas – neabejotina SĖKMĖ. Tai visos Lietuvos sėkmė, nes visus menininkus juk išaugino brangios Lietuvos sodžiai, mokyklos, gamta... Mano galva, labiausiai nepasisekė tik kuratoriams Audriui Bučui ir Valdui Ozarinskui, kurių knygelės, matyt, dėl spaustuvės nedovanotino apsileidimo išėjo tuščios, vos po kelis spaudos ženklus puslapiuose... Tikėkimės, kad šiems autoriams kitą kartą pasiseks labiau.

Iš visų autorių raštingiausias H. Kunčius. Jo kūryba spausdinama dviem kalbomis: gimtąja – lietuvių ir užsienio – vokiečių. Sprendimas gal ir geras, bet užsienio kalba galėjo būti ir kita, pvz., elitinė prancūzų, vengrų, tiurkų ar dakotų... Pripažinkim ranką prie širdies pridėję, vokiečių kalba yra stačiokiška ir negraži, nebent ja kalbėtų girtas Gėtė, patrakęs Hiolderlinas, Mefistofelis ar meškiukas Knutas... ne Hamsunas ir ne Skujeniekas. Pastarieji – švedas ir latvis. Bėda tik ta, kad H. Kunčius savo kūryboje mėgsta keiktis. Pvz., autorius rašo: Lankydamasis Arktikoje Fridtjofas Nansenas parašė savo dienoraštyje: „Šalta bliat!“ Na, autoriau, ar gražu?.. O Rolandas Rastauskas (tautosakoje dar vadinamas RaRo RuRo RuRa –­ tiksliai nebepamenu) visai kitoks, tarp eilučių gali justi šilkinio šalikėlio čežėjimą, žiedų su akutėmis žvilgesį, Liudviko XVI epochos stiliaus krėslo minkštimą, alsavimą, dvasią...

Išlaikydamas intrigą bei paslaptį, kiekvieno menininko kūrybos neaptarinėsiu, nes neužtektų ir visos jaučių bandos odos. Galiu pasakyti tik tiek, kad autoriai savaip yra išmoningi, neabejotinai išsilavinę, atsiskleidžia individualus turtingas dvasinis pasaulis, jo užkaboriai ir koridoriai, autostrados...

Norėtųsi giriamąjį akmenuką mesti ir į fotografo daržą. Visos autorių galvų nuotraukos knygų užpakaliuose yra labai gražios, tik gaila, kad tilpo tik po ketvirtadalį, šeštadalį ar net po visą pusgalvę. M. Vosyliūtės matosi tik trys sruogos, Bučo – plikė, E. Parulskio – sklastymas, V. Ozarinsko – akiniai, H. Kunčiaus –­ kairės pusės viršutinis kaukolės ketvirtis, R. Rastausko – net visa kakta su raukšle (!), o va L. Jakimavičiaus – tik kažin kokia dėmė. Bet čia juk formalizmas, o ne koks nors sumautas romantizmas ar lietuviškojo ekspresionizmo mokykla... Juk tik iš tokių pusgalvių galima išvirti gerą meno košelieną.


P. S. Man tik baisu, kad ŠMC neatjungtų elektros, tada išnyktų ir mums toks brangus menas. Bet tikėkimės, kad būgštavimai tušti, juk ne už kalnų ta diena, kai visai netoliese turėsime net tris atomines elektrines, tada elektros nepritrūksim ir menas Lietuvoje neabejotinai dar labiau suklestės ir žaižaruos visomis vaivorykštės spalvomis.


Specialistas gugenheimas
VIKTORIJA PALMYRA DZVONKAS von FARŠAS

 

Skaitytojų vertinimai


65923. Egle2011-01-30 17:31
apgailetinas tekstas

65925. Tomas2011-01-30 17:51
Blyn bet kaip apgailėtina tyčiotis iš to, kas pagailėtina.

65934. klausimas2011-01-30 20:21
čia iš "Lietuvos aido" gal?

65935. šmaikštu,2011-01-30 20:33
nors tu ką....

65969. pakraupusi2011-01-31 16:05
Ir TOKI "humora" ad hominem toleruoja redakcija? Toli nueita.

66018. Apakęs :-( 2011-02-02 22:29
Kažkoks "biezdarius" parašė. Esu kažką panašaus skaitęs, kai Prunskienė pasisakė spaudoje kokia BAIS negraži jai J.Meko kolekcija:). Linkiu autoriui nueiti į biblioteką, kai turės laiko.

66019. Bukas ir dar bukesnis2011-02-02 22:37
Oi, kaip įdomu, kas gi skatina tokius rašinėlius rašyti. Išrink teisingą atsakymą: a)Kęstutis, b)Evaldas, c)Lolita.

66020. Olia lia pupytė2011-02-02 23:12
Labai jau ryskus sekso trukumas autoriui, kaip sakoma visiskas nedapi....as

66021. Pažinčių biuras2011-02-02 23:20
O koks tavo vardas? Nebijok, aš niekam nesakysiu...kas gi taip prigąsdino, kad bijai pasirašyti?

66022. Kulturos Ministerija2011-02-02 23:24
Ypatingi šilti sveikinimai Plateliui už indėlį į Lietuvos kultūrą

66044. Panasu2011-02-04 12:34
cia ia Rastausko apsireiskimai

66046. jona :-) 2011-02-04 13:08
Mano nuomone tai viskas čia visai savo vietoje - smagiai pasiskaičiau ir tiek.

66058. Trupmenas2011-02-04 21:52
Iš rašinėlio matyti, kad pseudonimas parados nematė, o gavo tik mėsų fabrike sufasuotą katalogą, ir rašo visiškus niekus, kaip iš Marso nukritęs nežinia kur.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 8 
9:42:52 Feb 28, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba