Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
 Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
• Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
• Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
• ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

KNYGOS

DAUGIAVEIDĖ POEZIJA

Algis Kalėda

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viršelyje - Vlado Braziūno nuotrauka

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pradėta dvikalbė poezijos serija pasipildė nauja įdomia knyga - Alicijos Rybałko "Eilėraščių" ("Wiersze") rinktine. Kone visus čia sudėtus kūrinius iš lenkų kalbos vertė Vladas Braziūnas (dar kelis - Jonas Jakštas, Rolandas Rastauskas, Vladas Šimkus). Būtų galima išsyk reziumuoti, jog knyga yra išsami ir adekvačios struktūros, t. y. koherentiška, parodanti pristatomo pasaulio, autorės kūrybos visumą. Joje iškristalizuoti ir skleidžiasi mažne visi Lietuvos lenkų poetės (šiuo metu gyvenančios Vokietijoje, Miunsteryje) varijuojami motyvai, poetikos priemonės, diskurso tipai, semantinės sugestijos - žodžiu, atspindimas gausokas, maždaug per dešimtmetį subrandintas eilėraščių derlius.

Tai, aišku, nėra itin ilgas laiko tarpsnis, bet jis labai intensyvus - tiek kalbant apie Alicijos kūrybą, jos vertimus ir aktyvią elgseną įvairiuose literatūriniuose sambūriuose bei renginiuose, tiek apie mokslo darbus (ji yra biologijos mokslų daktarė). Tad ši knyga galgi neturėtų būti traktuojama vien kaip poetinis "tekstas" ir jo lenkiškojo originalo "perteikimas" lietuviškai. Susipynusios įvairios paratekstinės aplinkybės lemia, kad "Eilėraščių" rinktinė daugeliu požiūrių yra savotiškas fenomenas mūsų literatūros padangėje. Ne vien tik dėl originalios, savitais meniniais ornamentais grindžiamos poetinės manieros ir ne vien dėl akcentuotos orientacijos į kultūros "kolektyviškumą", suvokiamą kaip tradicijų aktualinimą.

Rinktinės "nestereotipiškumą" daugeliu atvejų lemia ir jos genezės aplinkybės. Kaip rašoma "Autorės žodyje" (jis, deja, neišverstas į lietuvių kalbą), - "tai poezijos rinkinys su nemaža gyvenimo prozos priemaiša, skleidžiantis ir populiarėjant interneto komunikacijoms. (...) Per 2000 m. Poetinį Druskininkų rudenį su Vladu suspėjome pasikeisti savo interneto adresais. (...) Mano eilėraščių vertimai atsirado per gyvą bendravimą elektroniniais laiškais trasa Vilnius-Miunsteris. (...) Abu rašėme lietuviškai, mat Vladas lenkų kalbą moka veikiau pasyviai, o man tai nekėlė problemų. (...) Lig šiandien stebiuosi, koks nuolaidus ir kartu užsispyręs buvo mano Vertėjas, dirbdamas šį darbą".

Šis A.Rybałko ir V.Braziūno susirašinėjimas, pavadintas "Kaip viskas buvo" (su paantrašte "Technologinis romanas"), visų pirma neabejotinai domina vertimų laboratorijos tyrėjus. Tačiau jis toks sklidinas kuo įvairiausių literatūrinės "arenos" atšvaitų, emocinių iškrovų, minčių ir pastabų, kad tampa integralia kuriamo pasaulio dalimi...

Tačiau grįžkime prie autorės ir jos kūrybos, pristatomos knygoje.

Pirmąjį rinkinį "Wilno, ojczyzna moja" ("Vilniau, tėvyne mano") poetė išleido 1990 m., paskui paskelbė knygas "Opuszczam ten czas" ("Palieku šį laiką", 1991), "Listy z Arki Noego" ("Laiškai iš Nojaus laivo", 1991), "Będę musiała być prześliczna" ("Reiks žaviai būti man ir puikiai", 1992), "Moim wierszem niech będzie milczenie" ("Mano eilės tebūnie tylėjimas", 1995). Energingai įsitraukusi į Lietuvos literatūros vyksmą, Alicija kibo taip pat į vertimus - ir gana greitai tapo viena geriausių lietuvių poezijos vertėjų į lenkų kalbą. Jos parengta ir išversta M. Martinaičio poezijos rinktinė "Wiersze podobne do Litwy" ("Eilėraščiai panašūs į Lietuvą", 1995), kur daugiasluoksniai, skaidria lietuvybe pulsuojantys vaizdai įgauna kuo moderniškiausias ištarmes, tapo reprezentaciniu aukšto mūsų poezijos lygio paliudijimu kaimynų akyse. A.Rybałko, be to, parengė išsamią šiuolaikinės lietuvių literatūros antologiją "Sen Mendoga" ("Mindaugo sapnas", 2001), kuri yra parankinė knyga Varšuvos, Poznanės, Krokuvos ir kitų Lenkijos universitetų studentams lituanistams.

Skaitydamas chronologiškai sudėliotus "Eilėraščius", vis negali atsikratyti įspūdžio, jog bene lemtingiausias jų savitumo ir įtaigos laidas - nuolatinė (sąmoninga) įstanga pabėgti nuo vaizduotę vis viliojančių, ją masinančių stereotipų, išvengti jų sugestyvių pinklių. Manyčiau, jog tą įtampą tarp individualumo siekiančios jausenos ir galingos gražių tradicijų apsupties jaučia kiekvienas (apsiskaitęs) poetas. Bet šiuo atveju įsipina dar daugiau konteksto įtakingumą stiprinančių veiksnių. Turiu galvoje daugiakultūrę terpę, natūralią, "įgimtą", kilusią ne iš kokio paiko nusižiūrėjimo ar estetinės konjunktūros.

A.Rybałko, viena vertus, priklausytų lenkiškosios Lietuvos literatūros tradicijai, kurią leistų atsekti Vilniaus romantikų (A.Mickevičiaus, J.Słowackio...), tarpukario kūrėjų (K.Iłłakowiczównos, T.Bujnickio, Cz.Miłoszo...), pokario ir dabarties vilniečių lenkų poetų (S.Worotyńskio, R.Mieczkowskio, W.Piotrowicziaus...) vardai. Jai neabejotinai artimi šiuolaikiniai Lenkijos poetai - Z.Herbertas, W.Szymborska, H.Poświatowska, J.Twardowskis, S.Barańczakas... Puikiai pažindama savo kolegas lietuvius, juos versdama, poetė negali negirdėti N.Miliauskaitės, M.Martinaičio, V.P.Bložės, K.Platelio, V.Braziūno, A.A.Jonyno, G.Grajausko... O kur dar pasaulio poezija? Rašau šias pavardes visai ne todėl, kad siekčiau įrodyti, jog Alicijos eilėraščiuose yra jų visų "po kruopelytę"... Dalykas daug sudėtingesnis: poetė, jausdama geros poezijos aidesį, žavėdamasi ja, rašo tarsi "šalia".

Galbūt pirmojo rinkinio pavadinimas "Vilniau, tėvyne mano" iš pirmo žvilgsnio neatrodys išradingas ir imponuojantis, bet, ilgėliau įsiklausęs ir pamąstęs, pajunti, kiek jame slypi "intertekstualių" galių. Galbūt "Nuolankioje poetės psalmėje" arba strofose "Pondie rytmetinis", "Meldžiuosi Tau, Viešpatie, eilėmis..." tik vos ataidi amžinasis dievoieškos motyvas, bet užtat koks jis iškalbingas... Tokie kūriniai kaip "Mokomės užsienio kalbų", "Tai vis dar Vilnius", "Skaidriame atminties ežere...", "Atvirukas iš Nesvyžiaus", "Eilėraštis apie alkį", "Kūčios", "Lingvistinė meilė", "Mano tėvynėj" žavi numanomų parafrazių, užslėptų prasmių mirguliavimu ir momentiškais pasilenkimais prie gaivių kultūros versmių. Raiškiai formuluojami ir autorei artimiausių dviejų kultūrų, dviejų jos kalbų sąlyčiai ir skirtumai: "Lenkų kalba sklidina šlamesių, / pilna šnypštimo - lietuvių / Lyg gyvatė ant lapų sausų - / dvi ostijos man ant liežuvio".

A.Rybałko nepavadinčiau grynosios, refleksyviosios lyrikos adepte. Ji veikiau linkusi į lingvistinę žaismę ir į paradoksą, į potekstės ir metateksto semantiką, dažnai naudoja įvairius intelektualinio diskurso modelius, nevengia ironijos, ne tik tos mąsliosios. Tiek kūriniuose, parašytuose amžių sandūroje, tiek ankstesniuose nesunku rasti dygių, intelektualia pašaipa grindžiamų eilučių, atliepiančių būties ir gyvenimo absurdus. Podraug poetei nestinga konkretumo ("Plakatų Lietuva", "Poezijos popietė prie Adomo Mickevičiaus paminklo", "Kelionė į Lietuvą", "Diuseldorfo stotyje"), netgi "materialumo". Tačiau jau poetinio kelio pradžioje aprašydama, tarkim, "politinę realybę", ji nebuvo linkusi į tiesmukumą. Pavyzdys: "Eilėraštis apie tarybinius lenkus" (1988 m.):
Kresus žemėlapiuose piešia mums
brūkšneliais.
Tos žemės šitoks grožis, o verkti
neleista.
Glaudžias man prie kelių du šlapi
šuneliai.
Vieno vardas Tėvynė, o to kito - Laisvė.

Pasiremdama tokio daugiaprasmio vaizdo modeliavimu, poetė kuria kone visai nenuspėjamas poetines improvizacijas, tarsi neatitinkančias tiesiaeigės, kryptingos logikos, tarsi prieštaraujančias išankstinėms, išeities pozicijoms ("Sergėk mane, žodi mano!", "Mylimojo gimtadieniui", "Ačiū", "Protokolas").

A.Rybałko poeziją versti nelengva - pirmiausia dėl dažnų prasmės reinterpretacijų, įprastinių įvaizdžių naujos traktuotės. V.Braziūno, kaip vertėjo, patirtis, jo išlavinta klausa (o gal ir tai, jog ir jis, kaip poetas, taip pat mėgsta "plakti prasmių kokteilį") lėmė, kad vertimų skambesys kone adekvatus originalų tonacijoms. Kūrybinę bendradarbiavimo sėkmę labiausiai, aišku, laidavo "technologiniai" ryšiai. Daugiau tokių knygų.

Rybałko A. EILĖRAŠČIAI. WIERSZE. - V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

 

Skaitytojų vertinimai


18266. Cbkki :-( 2005-09-06 21:03
jus wisi esat lopai

18267. adafsa2005-09-06 21:03
ha lol

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 9 
9:34:43 Feb 28, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba