Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-30 nr. 3192

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Viktoras Rudžianskas.
SVEIKINAME ŠIŲMETĮ POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĄ!
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Macaitytė.
„DEKALOGAS“, ARBA DIALOGO STOKA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Mykolas Karčiauskas.
POEZIJOS ATLAIDAI
1
• Benediktas Januševičius.
ATSARGIAI – POEZIJA!
6
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
KAIP AUGA BALIO LUKOŠIAUS „MOLINUKAS“
• „LĖLĖS“ ĮKŪRĖJO BALIO LUKOŠIAUS PAGERBIMAS
• Ridas Viskauskas.
IŠ LĖLININKŲ ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE GRĮŽUS
• Indrė Stakvilė.
SPALVOTAS LIETUVIŠKAS JUOZAPO APSIAUSTAS

KNYGOS 
• „AUKSO LEGENDA, ARBA ŠVENTŲJŲ SKAITINAI“
• „DIENORAŠČIAI: 1978–2004“
• KITAS LIETUVIŲ PROZOJE“
• „DE PROFUNDIS“
• Ramūnas Čičelis.
LAISVO ŽMOGAUS ATVIRI NIUANSAI
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“
1
 ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

DAILĖ 
• Kristina Stančienė.
IŠ PILIŲ GYVENIMO
1
• Julija Petkevičienė.
AMŽINAS LAISVĖS TROŠKIMAS
1

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS15
• BIRUTĖ GLIAUDIENĖ2

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
TAVO YRA LABIRINTAI
1
• Nerijus Meškauskas.
FONTANŲ ARCHITEKTAI

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• MILOŠ ĐURĐEVIĆ2
• ANNE PORTUGAL
• PER-ERIC SÖDER
• WERNER SÖLLNER2
• JIŘÍ ČERVENKA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠOKIS PATIEMS MAŽIAUSIESIEMS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Rimantas Gučas.
VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!
24

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aurimas Lažinskas.
ŠIANDIENINĖ DESADIŠKA LITERATŪRA
5

KRONIKA 
• ŠIRDIS ANT DELNO
• VYTAUTO KERNAGIO ATMINIMUI
• MEILĖS PAŠTAS1

DE PROFUNDIS 
• Jadvyga Černiauskienė, Kaimo rašytojų sąjungos narė.
PASTABĖLĖS
1
• ZOFIJA VIRGANAVIČIENĖ-SUBAČIŪTĖ1
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (4)
13
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Voldemaras Zacharka.
MŪSŲ MEDIKAI
1

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
APIE ŽVAIGŽDES
2
• Sigita Inčiūrienė.
15 ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOS METŲ: MISIJA ĮMANOMA
1
• Gintautas Mažeikis.
KAIRYSIS KOMUNITARIZMAS IR ALTERNATYVUSIS PILIETIŠKUMAS
• Vigmantas Butkus.
PILIETIŠKUMO SERŽANTAS
• Sigitas Vaičiulionis.
II TARPTAUTINIS PRANO STEPULIO TAUTINIŲ INSTRUMENTŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
• Jonas Nekrašius.
TASMANIJA – OBUOLIŲ SALA

MUZIKA

ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

[skaityti komentarus]

Artis kvartetą – Peterį Schuhmayerį, Johannesą Meisslį, Herbertą Keferį ir Othmarą Müllerį – kalbina 31-erius metus Valstybiniame Vilniaus kvartete griežęs smuikininkas prof. PETRAS KUNCA. Interviu darytas po rytinės repeticijos koncerto dieną. Siūlome pokalbio fragmentą.

Peteris Schuhmayeris. Džiaugiuosi pirmu mūsų kvarteto vizitu Vilniuje. Atsivežėme programą, kurios pirmojoje dalyje – Vienos muzika: W. A. Mozartas –­ tai, kas visiems žinoma, bet tikriausiai nauja bus Albano Bergo 3-iasis opusas, kurio interpretacija susijusi su Vienos muzikine kalba, net panaši į W. A. Mozarto. Tam kūriniui vienietiška muzikos kalba ypač būdinga, čia dera artikuliacija ir frazių kvėpavimas.

Johannesas Meisslis. Bendrai ansamblio dermei, reaguojant į vienas kito frazavimo ypatybes, svarbi pati medžiaga, iš kurios yra kilęs šis vienietiškas didžiosios muzikos kūrinys: dialogai, stipriai išreikštos dramatinės mintys. A. Bergo opusas reikalauja keturių individualybių vienybės, išlaikyti kiekvieno atlikėjo originalumą bei ieškoti harmonijos ir homogeniškumo.

Ilgam išliks atmintyje jūsų koncertas kovo 13 d Musikverein J. Brahmso salėje (programoje – I. Pleyelio, F. Schuberto, J. Brahmso kūriniai).

P. Schuhmayeris. Man atrodo, kad tame koncerte grojome per laisvai, pritrūko skambesio sutelkimo.

Herbertai, kada pasirinkote kvartetą, mokykloje ar universitete?

Herbertas Keferis. Gana anksti. Man tada buvo dvylika. Grojau įvairiuose skirtingo meninio pajėgumo ansambliuose, ir taip pradėjau savo kelią kamerinėje muzikoje.

Ar muzikuodavote kartu su namiškiais?

H. Keferis. Šeimoje niekas negrojo jokiu instrumentu, tik motina truputį smuikavo. Bet, kiek prisimenu, tai buvo tik bandymai. Ji norėjo mane šviesti, mokyti, skatino atostogų metu smuikuoti. Bet netoli pažengėme. Gyvenome mažame centrinės Austrijos mietelyje, ir į stebuklingą muzikos pasaulį atėjau per muzikos mokyklą. Tenykštis muzikos gyvenimas buvo gana įvairus.

Jus supo gamta, Austrijos kalnai ir slėniai. Muzika ir gamta turi daug bendra.

H. Keferis. Taip, tikrai.

J. Meisslis. Austrijos kamerinės muzikos tradicija (alte bürgerliche Kammermusiktradition) sena – tai ir namų muzikavimas, ir, savaime suprantama, styginių kvartetas. Vienoje tai gyvuoja ir šiandien.

P. Schuhmayeris. Reikia kalbėti apie tai, kad muziko profesija beveik nebuvo pripažinta visuomenėje. Ir kai tėvai sprendė, ką vaikas studijuos, muzika nebūdavo mielai pasirenkama. Tėvai siūlydavo rinktis profesiją, kuri užtikrintų materialią gerovę, bet kartu mokytis groti kuriuo nors instrumentu, kad būtų galima groti klasikinę muziką su šeima. Pvz., anksčiau mergaitės būdavo mokomos skambinti fortepijonu, tai laikyta aukštos kultūros ženklu ir tarytum užtikrindavo tam tikrą šeimos padėtį visuomenėje –­ ypač jei skambėdavo klasikinė muzika. Iš dalies tai išliko iki mūsų dienų, dabar girdime kalbant, jog klasikinė muzika yra tarsi slenkstis, žymintis tam tikrą visuomenės sluoksnį. Todėl projektai remiami galinčiųjų skirti tam pinigų, klausytis geros muzikos bandoma sukviesti kuo daugiau žmonių.

Othmarai, kokios yra Jūsų šeimos muzikos tradicijos?

Othmaras Mülleris. Mano tėvas –­ instrumentalistas mėgėjas. Jis būtų tęsęs mokslus, bet materialinės sąlygos teleido studijuoti muzikos teoriją. Turėjo dvasinį poreikį būti su muzika, klausytis jos ir pats muzikuoti. Kitų atžvilgiu buvo kritiškas. Atrodo, nuostabu, kad aš kartu su juo galėjau groti gana stambius kūrinius, pvz., M. Regerio kvartetus. Be viso kito, jis dirbo kamerinės muzikos kritiku. Austrijos koncertai turi dviejų kainų tradiciją: bilietai vaikams pigesni. Todėl man pasisekė – kartu su tėvu išgirdau geriausius kvartetus ir kitus kamerinės muzikos atlikėjus. Jis ypač norėjo, kad jo vaikai studijuotų kamerinę muziką.

Ar būtent Jūsų tėvas nusprendė, kad būsite violončelistas?

O. Mülleris. O, tai buvo įvykis! Viename M. Rostropovičiaus koncerte Konzerthause berods 1968-aisias, kur jis griežė J. S. Bacho siuitas, mane sužavėjo, ką gali vienas žmogus didžiulėje scenoje. Tėvas tada paklausė: „Ar ir tu norėtum to išmokti?“

Artėja J. Haydno 200-ųjų mirties metinių minėjimas. Noriu jūsų paklausti, ar keičiasi šiandien pasaulio meninės visuomenės nuomonė apie J. Haydno muzikos reikalingumą ir kaip suvokiame šiandien J. Haydno kūrybą.

J. Meisslis. J. Haydnas, ačiū Dievui, vėl svarbus. Susidomėjimas jo muzika rodo, kad J. Haydno būdas mintis išreikšti muzikos kalba niekada nėra uždaras, baigtinis. Tuo J. Haydnas yra šiuolaikinis ir vis iš naujo atrandamas. Mūsų pareiga –­ šalia tobulo meistriškumo pastebėti ir iškelti begalinį netikėtų, nenusakomų ir eksperimentinių idėjų ir formų turtingumą. Jų negali uždaryti muziejuose, jos neįtikėtinai gajos ir modernios. Stiliaus užduotys reikalauja išstudijuoti J. Haydno muzikos kalbą, tartį, adekvatų frazavimą ir artikuliaciją, ir, viską sudėjus, atskleisti vidinį muzikos turiningumą, stebėtinai aktualią mąstyseną. Dabar turime galimybių atskleisti J. Haydno muzikos gyvybę ir įtampą. Įdomu, kad muzikos mėgėjai vis dar griežia J. Haydno kvartetus, siekdami pažinti jo muzikos dvasią.

P. Schuhmayeris. Pritariu. Man atrodo, kad bandymai atlikti jo muziką to meto instrumentais išplėtė suvokimą, o artikuliacija tapo labiau diferencijuota. Siekiama ne tik gražaus, šilto, spalvingo skambesio, bet ir naujomis garsų priemonėmis išryškinti struktūroms tarp natų, kurti tam tikrą atmosferą...

J. Meisslis. ...ir muzikos charakterius...

P. Schuhmayeris. Vyksta procesas, iškeliantis J. Haydno muzikos reikšmę.

J. Meisslis. Tai yra akivaizdu. Pasižiūrėkim, kaip jauni puikūs styginių kvartetai groja J. Haydną – vien įprasto harmoningo, gražaus skambesio nebepakanka...

P. Schuhmayeris. ...vien tik nuglaistytas, kad ir švarus, skambesys buvo paplitęs atliekant J. Haydno muziką prieš 20–30 metų.

J. Meisslis. Dabar interpretuojant J. Haydno muziką įdomu atskleisti asimetrijas, nelauktus harmonijos posūkius, naudojimąsi beveik šiuolaikinėmis priemonėmis. Išgirstame didingą visų elementų darną. J. Haydnas pasirodo kaip nuostabą keliąs švietėjo idealas. Jis muziką struktūruota taip, kad ji tampa visiems suprantama, leidžia klausytojui išgyventi pilnatvę ir pasitenkinimą. Iki šiol atlikėjai bandė pasiekti tai vien nupoliruotu, dailiu skambesiu, bet šiandien reikia pabrėžti architektonikos dalykus.

Ar galime kalbėti apie J. Haydno kūrybą, jo kvartetus kaip apie pasaulio tobulumo išraišką?

J. Meisslis. J. Haydno kūryba harmoninga, net jei įžiūrima asimetriškumo; tačiau vidinės funkcijos taip glaudžiai susijusios, kad kyla noras suvokti jo muziką kaip filosofinę visuotinybę.

P. Schuhmayeris. Mūsų laikais, viena vertus, muziką bandoma paversti agresyvesne, garsia, kaip popmuzika, bet, kita vertus, klasika iš naujo atrandama. Pavyzdžiui, prieš gimstant kūdikiui klausomasi W.A. Mozarto muzikos, kuri sutvarko kvėpavimą, ramina. Gaila, kad dabar klasika stipriu garsu transliuojama per garsiakalbius, tai visiškai netinkama.

J. Meisslis. Čia vartojimo problema, juk tai muzika, kurią supranta ir vertina visuomenė. Ja galima žavėtis ir be jokio pasirengimo. Daug priklauso nuo atlikėjų. Tačiau ją įvertinti, suvokti jos reikšmę, kūrybos poveikį filosofine prasme galima tik gilinantis į muzikos esmę. Manau, jog kiti metai bus dėmesio J. Haydnui proveržis.

Kaip apibūdintumėte J. Haydno kvartetų svarbą dabartiniame meno pasaulyje, ar jie padeda formuoti gerą skonį?

O. Mülleris. Tai būtų geras dalykas, bet esu nusiteikęs pesimistiškai. Kalbant apie kvartetus, bijau, kad net ta publikos dalis, kuri eina klausytis simfoninių koncertų ar operos, nelanko kamerinių koncertų. J. Haydno simfonijų klausomasi, bet juk ir P. Čaikovskio, L. van Beethoveno muzikos – taip pat. J. Haydno simfonijos atliekamos retai, P. Čaikovskis, atrodo, labiau vertinamas. Net jei pasitaiko, kad J. Haydno simfonija atliekama gerai, žmonės suglūma, sako, nežinojome, kad tai taip šiurkštu. Vargu, ar žmonės turi gerą skonį ir ar J. Haydno muzika paveiki. Gal dėl to, kad J. Haydnas per pastaruosius 150 metų buvo nepelnytai nustumtas į dulkiną kampą. Tarsi jis –­ tik nežinia koks „papa Haydn“, sukūręs kvarteto žanrą. Mums jis – neginčijamai šiuolaikinis.

Labai ačiū. Iki vakaro.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 7 
9:28:46 Feb 28, 2011   
Jun 2008 Oct 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba