Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-22 nr. 2926

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jurgita LudavičIenė.
NACIONALINĖ GALERIJA KNYGŲ LENTYNOJE
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
VIDEO LUPUM
1
• DVIEJŲ MŪZŲ SUSITIKIMAS
 Alvydas Valenta.
CÉZANNE’AS: GALIMYBĖ ARTĖTI
• 2002 METŲ TARASO ŠEVČENKOS FONDO PREMIJOS LAUREATAI1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KREIPIMASIS
2

POEZIJA 
• JULIJA NOVA5

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS2

LITERATŪRA 
• Vytautas BikulčIus.
"SKAITYMAS YRA KLAJONĖ"
1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
ŽVILGSNIS UŽ HORIZONTO
1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SAVO KULTŪROS PRASMIŲ BEIEŠKANT
3
• Sigutė Trimakaitė.
PREMJEROS JUBILIEJINIAME VAKARE
1
• Sigutė KunčIenė.
KONCERTUOJA "TRIMITAS"
1

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
NAUJI BALETO DRABUŽIAI
4

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
VAIZDŲ IR NUOTYKIŲ SŪKURYJE

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
BŪDAS POSTMODERNYBEI TIRTI
• Ignas KazakevičIus.
KETVIRČIUOTI TOTEMAI
• Jurgita LudavičIenė.
PIEŠINIAI ŠVIESA
2
• Jonas Nekrašius.
FLUXUS IR LAIŠKO MENO FIESTA ŠIAULIUOSE
4

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
RUGSĖJIS, SPALIS

SVEIKINAME 
• JOANA DANUTĖ ŽILAITYTĖ1

KRONIKA 
• "LITERATŪROS IR MENO" VYRIAUSIAJAM REDAKTORIUI KORNELIJUI PLATELIUI8
• BATSIUVIAI IR GENEROLAI3
• PAULIAUS NORMANTO PARODA
• Jonas Palionis.
KIENO SUKURTAS LIETUVOS HERBAS (VYTIS)?
3

SKELBIMAI 
• "POEZIJOS PAVASARIO" ALMANACHAS1
• KULTŪROS MINISTERIJA
• KULTŪROS MINISTERIJA

DE PROFUNDIS 
• Vladas BaltuškevičIus.
APIE ŽMONIŠKĄ ŽMOGYSTĘ
2

AKTUALIJOS

CÉZANNE’AS: GALIMYBĖ ARTĖTI

Alvydas Valenta

[skaityti komentarus]

iliustracija

Daugiau nei prieš dvejus metus, dutūkstantųjų rugsėjy, į Vilnių atkeliavo neįprasta paroda "Nuo Lespiugo Veneros iki Rodino "Mąstytojo". Neįprasta todėl, kad buvo skirta akliesiems. Ją sudarė 12 įvairių laikotarpių garsių pasaulio skulptūrų kopijų, kurias galima liesti nesibaiminant, kad būsi apšauktas pernelyg uolios (arba uolaus) prižiūrėtojos. Paroda sulaukė didelio aklųjų susidomėjimo, ją aplankė ir nemažas būrys gerai matančių žmonių. Ekspoziciją parengė Prancūzijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Artesens", siekianti meno kūrinius priartinti prie aklųjų, padėti jiems pažinti meno pasaulį. Kaip tik tada Lietuvos aklieji išgirdo apie vieną netikėtą (gal net šiek tiek šokiruojantį) "Artesens" projektą, su kuriuo, praėjus dvejiems metams, jie patys galėjo susipažinti. Turime galvoje lapkrity Vilniuje, Radvilų rūmuose, veikiančią taktilinę parodą "Pajuskime gamtą drauge su Cézanne’u). Parodoje - 14 prancūzų impresionisto Paulio Cézanne’o paveikslų ir tiek pat jų taktilinių kopijų bei dėlionių, iš kurių galima pačiam "sudėti" paveikslą ar sukomponuoti natiurmortą.

Taigi Cézanne’as - jo spalvų prisodrinti gamtos peizažai, jo natiurmortai, jo ‘’Bibėmiu akmens skaldykla" ir "Marselio įlankos vaizdas nuo Estakos" - kaip visa tai gali suvokti žmogus, šių dalykų niekada nematęs? Ar apskritai įmanoma dailės kūrinį "pritaikyti" aklojo suvokimui, ir ar šito reikia? Tai tik keli klausimai, kuriuos, pasibaigus parodai, tyliai, o gal ir netyliai iškels ne vienas meno gurmanas. Turbūt neišduosime jokios paslapties sakydami, kad skulptūrą "parodyti" akliesiems buvo gerokai paprasčiau, tačiau toji paroda akliesiems sukėlė daugiau klausimų, negu davė atsakymų. Daugelio tų atsakymų, matyt, niekada nė nerasime, prie jų galime tik artėti. Šiųmetę parodą irgi reikėtų suprasti kaip artėjimą prie mus dominančių atsakymų, o ne kokių nors akivaizdžių tiesų formulavimą. Štai kad ir taktilinės paveikslų kopijos. Nieko nuostabaus, jeigu kokį dailės žinovą jos ne juokais pašiurpino. Tačiau nederėtų pamiršti, kad prieš 150 ar 100 metų menas nežinojo (arba beveik nežinojo) tokio reiškinio kaip instaliacijos ar performansai ir kad daugelį konservatyviau nusiteikusių menininkų ar meno gerbėjų tie dalykai irgi galėjo pašiurpinti. Šiuolaikiniame mene egzistuoja ir instaliacijos, ir performansai, vieniems jie patinka, kitiems nepatinka, tačiau niekas jų nelaiko "nesusipratimu". Taigi taktilinė paveikslo kopija tikriausiai irgi galėtų egzistuoti kaip vienas iš šiuolaikinio meno reiškinių. Šias kopijas reikėtų suprasti (taip pat ir gaminti) ne kaip paveikslo suprimityvinimą, mechanišką jo atkartojimą, o kaip tam tikrą jo tęsinį, kaip instaliaciją, padedančią paveikslą suvokti šiek tiek kitaip, gal net ne suvokti, o prie jo artėti. Artėti, pirštais pajuntant, kaip skiriasi nokstantys ir prinokę obuoliai (paveikslas "Obuoliai"), ar sukomponuojant naują natiurmortą (paveikslas "Natiurmortas su pintine") .

iliustracija

O štai "Šv.Viktorijos kalnas", kurį P.Cézanne’as taip mėgo vaizduoti ir kurio keli pavidalai - paveikslai - atkeliavo ir į Lietuvą. Vienaip atrodo šis kalnas žvelgiant į jį iš Bibėmiu akmens skaldyklos, kitaip - žiūrint pro dirbtuvės langą, dar kitaip - paveiksle ieškant dvasinių analogijų. Parodos kataloge rašoma, kad "Šv.Viktorijos kalno’’ įkvėptas menininkas Bauduinas žiūrovą kviečia paveiksle įžvelgti baltą sodą, savo formomis primenantį dzeno sodą. Taktilinės kopijos kūrėjai toliau plėtoja šią mintį: kopijoje kiekvienas gali sukurti savo sodą, nubrėždamas smėlyje brūkšnius ir perstatydamas kūgį, rutulį, cilindrą priešais akmenį, kuris savo formomis primena Šv.Viktorijos kalną. Kito paveikslo taktilinė dėlionė kviečia dėžutės dangtelyje išraižytais grioveliais keliauti kalno viršūnės link. Dėžutės viduje - nauja "Šv.Viktorijos kalno" versija.

iliustracija

Esama reiškinių, kurių aklas žmogus be specialaus paaiškinimo niekada nesupras, tačiau sąlytis su vaizduojamuoju menu gali tą supratimą pažadinti ir padėti tuos reiškinius geriau suvokti. Vienas iš tokių dalykų - perspektyva: daiktai, esantys šalia mūsų, yra "didesni", o nutolę nuo mūsų - "mažesni". Tiesa, jeigu prisiminsime dailės istoriją, tai dailininkai perspektyvos paslaptis perprato tik Renesanso epochoje. Anot atvykusios į parodos atidarymą Prancūzijos kultūros ministerijos darbuotojos Claude Gilbert, buvo ir yra kultūrų, kurioms perspektyva paprasčiausiai neegzistuoja. Vis dėlto jos dėsnių perpratimas praturtina kiekvieno žmogaus (kartu ir aklojo} supratimą apie jį supantį pasaulį (paveikslas ‘’Marselio įlankos vaizdas nuo Estakos").

Paveiksle "Svogūnai ir butelis" nėra perspektyvos. Tačiau čia yra ant stalo "pūpsanti" staltiesė. Savo formomis ji primena Šv.Viktorijos kalno formas. Kaip tuo įsitikinti abiejų dalykų nepalietus? Taktilinėje paveikslo kopijoje yra taurė, o ant jos toksai neaiškus "kleckas". Parodos kataloge rašoma, kad taurės stikle atsispindi svogūnas. Taigi svogūno virtimas "klecku" - dar viena tema pokalbiui apie mus supantį pasaulį ir jo atspindį.

Kaip minėjau, paroda kelia daugiau klausimų, negu duoda atsakymų. Tačiau ji vertinga jau vien todėl, kad yra gera "idėjų kalvė’’. O tos "idėjos", kaip aiškėja, naudingos ir reikalingos ne tik akliesiems, bet ir, pavyzdžiui, mokiniams. Daugelyje Lietuvos muziejų jau veikia meno pažinimo centrai, kuriamos įvairios edukacinės programos. Taktilinės paveikslų kopijos, paveikslų dėlionės, ir Prancūzijos, ir Lietuvos muziejininkų teigimu, mokiniams gali atverti duris į meno pasaulį.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 10 
9:21:06 Feb 28, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba