Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-25 nr. 3320

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Žemė
1
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Be Justino Marcinkevičiaus
 VALENTINAS SVENTICKAS.
Vienas visiems
• ROMAS GUDAITIS.
Gražiausia ir mylimiausia –­ su Tavimi, Justinai
• DAINA AVUOTINIA.
Poetas neišėjo...
• Amžiaus Poeto netekus
•  PAVEL LAVRINEC.
„Prarastas laikas“ Baltarusijos kultūrai
• Metų verstinės knygos rinkimai

KNYGOS 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kokia laimė, kad tu toli
• „Karti žolė kantrybės“
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Narkašiai, seksas ir puskalbė
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Apokalipsės“ teatras: „Cirkas buvo“
• KRISTÝNĄ FILCÍKOVĄ kalbina VILMANTAS JUŠKĖNAS.
„Apie lėlių teatrą reikia mąstyti nestandartiškai“

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mokytojas Algimantas Švėgžda. Mokytojas Vytautas Šerys
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Lietuvos globėjo šventė Vilniuje kviečia atrasti regionų meną
2

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Beauštanti mintis

KNYGŲ MUGĖ 
• Vasario 17–20 dienomis „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo 12-oji Vilniaus knygų mugė!
• Mugės metu paskelbti laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai:
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Czesławas Miłoszas knygų mugėje

POEZIJA 
• MANTAS BALAKAUSKAS.
3

PROZA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.

VERTIMAI 
• EDUARDAS AIVARAS.
Eilėraščiai su ilgomis antraštėmis

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Poiesis
6

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs
 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
Sverdiolas
1
• RIČARDAS KALYTIS.
Kolektyvo cementavimas
• res ludentes - žaidžiantys daiktai

AKTUALIJOS

Vienas visiems

VALENTINAS SVENTICKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka


Broliai ir seserys.

Jo broliai ir seserys, ir vaikai!

Justinas Marcinkevičius padarė viską, kad galėtume taip kreiptis vieni į kitus šiandieninėje Lietuvoje ir šiandieniniame pasaulyje.

Per šias dienas patyrėme, kad kiekvienas užkalbintas žmogus turi ką pasakyti apie Justiną Marcinkevičių ir save.

Taigi jis turėjo Dievo dovaną pajusti ir suprasti, kas kada labiausiai jaudina žmones, ir kitą Dievo dovaną – pasakyti tą pajautimą tokiais žodžiais ir tokia gaida, kuri buvo jo vienintelė ir tuoj pat tapdavo tartum visų. Kokie tie žodžiai? Taigi paprasčiausi. Štai 1988 m. spalio 22 diena, Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, jį pradedančio Justino Marcinkevičiaus pirmasis sakinys: „Pagaliau atėjo ta diena.“

Šiomis dienomis per radiją ir televiziją skambėjo daugybė jo eilėraščių, šiek tiek iš pusantro tūkstančio. Gal pasakytumėt, prie ko jie netiko? Nebent prie reklamų. Greičiausiai yra žmonių, kurie tik dabar sužinojo, kad dainos, kurias dainavo kaip liaudies, yra Justino Marcinkevičiaus jaunystės eilėraščiai, ir kad posakiai, kuriuos dažnai pasakome, yra jo ištarti.

Literatūros kritiko kalbėjimas prie šio kapo tėra ritualinė bejėgystė. Abėcėlės kartojimas. Kad lietuvių tautos ir jos kultūros išlikimas yra svarbiausias jo kūrybos ir veiklos motyvas. Kad draminė trilogija susiejo mūsų valstybės, rašto (kalbos) ir meno vaizdus ir gūdžiu sovietmečiu prižadino nacionalinę savigarbą. Pasinaudodamas oficialaus pripažinimo politiniu teatru, poetas legalizavo ir tą savigarbą, ir draustas temas – mūsų istoriją, pokario pasipriešinimą, valdžios ir tautos apmąstymus.

Justino Marcinkevičiaus visata skatina kalbėti paprasčiausiai. Jis atvėrė paprastumo stebuklą, kartu skleisdamas didžiųjų meno paslapčių nuojautą. Jis kalbėjo ir rašė gražiai ir išmintingai. Jis buvo geras žmogus, ir tas gerumas sklido kaip šviesa. Jis mokėjo ne tik įteigti, bet ir užtarti, paguosti, apkabinti žmogų ir gyvenimą tokį, koks jis yra. Per savo kūrybos ir veikimo laiką jis tapo didžiausią tautos pagarbą pelniusiu menininku.

Žinote, kokia kalba buvo svarbiausia prie Justino Marcinkevičiaus karsto? Nenutrūkstantis žmonių srautas.

Jis mylėjo ir buvo mylimas. Tai žodžiai, kuriuos šiomis dienomis pasakėme ne vienas.

Kartu su jumis matydamas, kur ši kapavietė, pakartosiu, ką Justinas Marcinkevičius pasakė savo kalboje apie Sausio 13-osios aukas 1991 metais: „Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė.“


2011 m. vasario 19 d.
Antakalnio kapinės


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 4 
6:03:03 Feb 28, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba