Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-23 nr. 2985

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
EDIPO NAKTIS
27
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jūratė Baranova.
PRAGARO GRĖSMĖ IR DANGAUS ILGESYS ŠARŪNO SAUKOS IR SIGITO PARULSKIO KŪRYBOJE
7

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS8

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
CENTRO MITAS
1

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS

KNYGOS 
• VYTAUTAS MARTINKUS.
APIE JOANĄ, SOVIETINĖS MOTERS ŠEŠĖLĮ
4
• Renata Šerelytė.
SĄLYGINĖ KALĖJIMO LAISVĖ
2
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ŠILKO GIRDĖJIMAS
1
• SEPTYNI GYVENIMAI, SEPTYNIOS MIRTYS1
• XY APIE VYRIŠKĄJĄ TAPATYBĘ1
• BARAKŲ KULTŪROS KNYGOS: LIETUVIŲ DP LEIDYBA 1945–1952
• NAUJOS KNYGOS

POKALBIAI 
• KAI KAMUOLYS BUVO DIEVAS
 STATYKIME TILTUS, GRIAUKIME UŽTVARAS

DAILĖ 
• Regina Šulskytė.
FOTOGRAFIJOS FOTOGRAFIJOJE IR "CISTERSŲ CISTERNOS"
• Jurgita Ludavičienė.
SPAUSDINTI VAISIAI

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
STEBĖTIS ČIA YRA KUO
5
• RUSŲ DRAMOJE – N. GOGOLIO "VEDYBOS"

MUZIKA 
• Henrichas Agranovskis, Irina Guzenberg.
NAUJI FAKTAI APIE JASCHOS HEIFETZO VAIKYSTĘ
• Asta Pakarklytė.
KOMPOZITORIAI R.MAŽULIS, Š.NAKAS, N.VALANČIŪTĖ IR G.SODEIKA: PRIEŠ 20 METŲ IR DABAR
8

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAKENČIAMAS ŽIAURUMAS IR NEPAKENČIAMI STEREOTIPAI
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• ORE>NET.
"DROVŪS IR/AR DRĄSŪS: 2003-IŲJŲ LIETUVOS LITERATŪRA"
16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• MAČIAU MEKĄ4
• Tautvydas Bajarkevičius.
GARSO MENAS: VIBRACIJA, ERDVĖ, METAFORA

KRONIKA 
• KULTŪROS, ŠVIEČIAMOSIOS VEIKLOS PROJEKTŲ KONKURSAS
• KNYGOS MENO KONKURSO "VILNIUS 2003" LAUREATAI
• KULTŪROS MINISTERIJA FINANSUOS 26 NAUJUS TEATRŲ SPEKTAKLIUS IR KONCERTINIUS PROJEKTUS
• KULTŪROS MINISTERIJOS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI IŠAUGO DVIGUBAI MAŽIAU, NEI SKELBIAMA11
• AR DAR SALDUS ŽODIS LAISVĖ?2
• SU LIETUVA SUSIJĘ LEIDINIAI
• BE PASLAPČIŲ – SU IRONIJA
• In memoriam.
EUGENIJA STRAVINSKIENĖ

SKELBIMAI 
• "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• RETRO ŠIUPINYS APIE TIKĖJIMĄ, KNYGAS IR GARBĘ1
• Benediktas Januševičius.
APIE GINTALĄ
20

POKALBIAI

STATYKIME TILTUS, GRIAUKIME UŽTVARAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Marzana Bohumila Kielar (Lenkija), Lena Pasternak ir Oskaras Pastioras (Vokietija)
Nuotraukos iš Baltijos rašytojų ir vertėjų centro archyvo

Baltijos rašytojų ir vertėjų centro direktorę LENĄ PASTERNAK kalbina VIDMANTAS KIAUŠAS-ELMIŠKIS

Kiek žinau, Baltijos rašytojų ir vertėjų centro idėja išsirutuliojo per plačiai nuskambėjusią 1992-ųjų kelionę jūra "Baltijos bangos". Kas nulėmė, kad centras įsikūrė būtent šiame gražiame Visbio miestelyje?

1992-ųjų vasario pabaigos kruizą inicijavo Švedijos rašytojų sąjunga, jos pirmininkas poetas Peteris Curmanas. Laivas buvo rusų, jame susibūrė labai skirtingos patirties Vakarų ir neseniai laisvę atgavusių Rytų valstybių rašytojai. Gerokai skyrėsi požiūriai, pozicijos, tvyrojo vidinė įtampa: lenkai nesikalbėjo su rusais, latviai ir lietuviai bendravo angliškai, juokaujama, kad, be ginčų apie demokratiją, kažkas prekiavęs ir mašinomis… Tačiau kelionė buvusi įdomi, įsimintina, vėliau net pasirodė spalvingai įvykius atspindėjęs nedidelis leidinėlis. Svarbiausi, be abejo, buvo literatūriniai skaitymai, seminarai, sustojimai įvairiuose miestuose, susitikimai su kolegomis ir skaitytojais. Tada ir prabilta, kad reikėtų bendrauti dažniau, tačiau nėra rašytojus ir vertėjus galinčios priimti vietos.

Kai laivas atplaukė į Gotlando salą, jį pasitiko gubernatorius Torstenas Anderssonas. Labai išsilavinęs, šviesus žmogus, jo žmona – bibliotekininkė, tad svečių idėja buvo išgirsta iš karto. "Kodėl ne Visbis?" – paklausė gubernatorius. Retai, bet nutinka: sutapo laikas, vieta, žmonės, o mokyklos pastatas buvo tuščias… Valstybės viena po kitos atgauna nepriklausomybę, griūva Berlyno siena, tiek geografiškai, tiek simboliškai Gotlandas pasirodo esąs labai tinkamas. Sala Baltijos jūros viduryje, sala, turinti istorijos, prekybos, kosmopolitinio atvirumo pasauliui tradicijas. Visbis visada buvo visų miestas, šventyklas jame statė ne tik švedai, bet ir danai, vokiečiai, rusai.

Truputis istorijos. Namas, kuriame dirba rašytojai ir vertėjai, pastatytas 1820 metais, jame "Besimaudančiųjų bičiulių" ložė įkūrė berniukų mokyklą. Ložė įsteigta XIX a. pradžioje, jos nariai buvo tik aukštą visuomeninę padėtį užimantys vyrai. Jie suprato, kad tiek maudynės jūroje, tiek gimnastika – sveika kūnui, o filantropija - svarbu visuomenei. "Besimaudančiųjų bičiulių" ložė gyvuoja ir šiuo metu, kartais net paprašome lėšų kokiam nors renginiui, festivaliui. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje prie mokyklos pastatyta papildomų pastatų, čia mokyta įvairių amatų.

Centrui įkurti reikėjo nemažai lėšų…

Kai buvo susitarta dėl pastato, pradėta ieškoti valdiškų pinigų. Už Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijų ir Šiaurės šalių tarybos paskirtas lėšas buvo restauruota, rašytojų poreikiams pritaikyta buvusi mokykla. Centro išlaikymui per Kultūros ministeriją iš biudžeto kasmet skiriama po pusantro milijono Švedijos kronų, nuo 1998-ųjų Visbio municipalitetas mus atleido nuo labai didelių nuomos mokesčių.

Centras iškilmingai atidarytas 1993-iųjų gegužės tryliktąją. Atvyko Švedijos kultūros ministras, visų šalių dalyvių atstovai, o liepos mėnesį atvažiavo pirmieji svečiai. Centras tikrai tarptautinis. Nors kolei kas jį išlaiko tik švediškos kronos, tačiau švedų kalba – tik viena iš čia skambančių kalbų. Suprantama, galvodami apie perspektyvas, plėtrą, vis dažniau žvalgomės į turtingas, tokias kaip Vokietija, valstybes, į Šiaurės šalių tarybą, puikiai suprantame, kad, pavyzdžiui, Latvija arba Estija šiuo metu galėtų skirti nebent po stipendiją rašytojui ar vertėjui.

Iš biudžeto gaunamos lėšos panaudojamos tik centro išlaikymui ir etatinių darbuotojų algoms, pinigų stipendijoms paieška – kitas rūpestis.

UNESCO globa – simbolinė. Nuo 1996-ųjų turime teisę naudotis organizacijos emblema, tačiau kai UNESCO pasirenka centrą savo renginių vieta, mes būname tik partneriai. Tokios buvo Kipro dailininkų ir rašytojų dienos, Balkanų konferencija.

Neseniai centro valdyba aptarė dešimtmečio patirtį. Apie ką buvo kalbamasi? Beje, kas sudaro valdybą?

Centro tikslas – būti vieta, kur atvažiavę rašytojai ir vertėjai rašo, verčia, susipažįsta, bendrauja, keliauja po Gotlando salą, sužino ką nors nauja tiek vieni apie kitus, tiek apie Švediją. Per dešimtmetį įvyko daug pokyčių Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Skandinavijoje, tačiau centro koncepcija neprarado savo aktualumo, esame patirčių įvairovę vienijanti grandis. Mes žinomi ne tik Baltijos jūros valstybėse, mes atviri kuo didesnei įvairovei, tad džiaugiamės svečiais ir iš Prancūzijos, JAV, Graikijos, ieškome naujų, perspektyvių bendradarbiavimo būdų.

Per posėdį visi sutarėme, kad centro pasirinkta koncepcija gera, kad ir kintant geopolitikai strateginiai kultūros tikslai išlieka tie patys. Žinome iš atsiliepimų, kad esame reikalingi Baltijos valstybių rašytojams ir vertėjams, mus tai džiugina.

Centras įregistruotas kaip pelno nesiekianti organizacija, jos valdybą sudaro septyni dvejiems metams išrenkami žmonės: iki užpernai valdybos pirmininkai būdavo Gotlando gubernatoriai, šiuo metu pirmininkauja Larsas-Magnusas Lahne iš universiteto koledžo, yra po atstovą iš gubernijos tarybos ir municipaliteto, du Švedijos rašytojų sąjungos nariai ir du (estas ir suomis) Baltijos regiono rašytojų tarybos deleguoti rašytojai. Valdyba renkasi keturis kartus per metus, planuojame renginius, aptariame gautas paraiškas, mes, administracijos darbuotojai, atsiskaitome valdybai. Galbūt netrukus valdybą sustiprins aštuntasis narys iš UNESCO…

Teko girdėti gražių atsiliepimų apie Gotlande vykstančius poezijos festivalius. Papasakokite apie juos ir kitus projektus.

Pirmasis tarptautinis poezijos festivalis įvyko 1994-aisiais, taigi irgi pradedame antrąjį dešimtmetį. Svečius kviečiame iš viso pasaulio, kartais parenkame pavadinimą, temą, pavyzdžiui, "Tomas Transtromeris ir jo draugai". Skaitymai vyksta visoje Gotlando saloje, festivalis trunka 3-4 dienas. Parenkame gražius gamtos kampelius, bibliotekas, viduramžių kiemelius. Poezija ir muzika skamba visur.

Kita veiklos sritis – vertimų seminarai. Pakviečiame poetą iš užsienio, keletą švedų poetų ir keletą svečio gimtąją kalbą mokančių vertėjų. Autorius patikslina, komentuoja poetams pažodinius vertimus, vėliau leidyklos redaktorius dirba su sudaryta grupele, ir po kurio laiko pasirodo knyga. Tokią kūrybinę dirbtuvę mes apmokame ES pinigais, taip pasirodė ir Sigito Gedos eilėraščių rinkinys. Ispanų rašytojas dirbo su švedų ir norvegų vertėjais, dažni rusų ir švedų vertėjų seminarai, galiu paminėti Graikų dienas, Danų savaitę Gotlande, kino scenaristų seminarą, vaikų literatūrai skirtą simpoziumą. Dešimtmečio darbų sąrašas būtų tikrai ilgas.

Kai centras išgarsėjo, ėmė kreiptis įvairios organizacijos, kviečia bendradarbiauti, tenka pagalvoti, atsirinkti, kokie renginiai įdomiausi, geriausiai dera prie centro veiklos. Beje, Visbio tarptautinis kompozitorių ir Baltijos menų centrai atsirado lyg ir įkvėpti rašytojų pavyzdžio.

Ar bendradarbiaujate su panašiais centrais kitose šalyse?

Į Europos centrų asociaciją mes įstojome prieš penkerius metus. Užteko parodyti, kad esame suinteresuoti, – jokių mokesčių nereikėjo. 2000-aisiais asociacija įregistruota formaliai, jai priklauso Prancūzija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Belgija. Anglija, Islandija, Slovakija, Danija, Graikija ir Švedija. Mūsų centras unikalus, tikrai tarptautinis, be prioritetų, kiti labiau nacionaliniai, rūpinasi savo literatūros sklaida, vertimais. Tačiau kai kurie centrai stengiasi praplėsti ribas, pavyzdžiui, ispanai pradėjo priimti poetus neklausdami, ką jie rašys ar vers.

Iš dešimtmečio centro veiklos suvestinės matyti, kad vienais metais priimate per šimtą, kitais – per du šimtus svečių. Smagu matyti, jog iš Lietuvos kasmet į Gotlandą plaukia ne mažiau kaip dešimt rašytojų ir vertėjų. Nuo ko tie skaičiukai priklauso? Yra numatytos konkrečios kvotos Baltijos valstybėms?

Jokių kvotų! Centras yra jautrus, įsiklausantis, pagal reikalą kintantis organizmas. Mes suinteresuoti, kad teisinga informacija apie mus kuo plačiau pasklistų per rašytojų ir vertėjų organizacijas, kad autoriai įsisąmonintų – kelionė į Visbį yra ne dovana, o reali galimybė rimtai padirbėti. Vakaruose rašytojai seniai įpratę grumtis dėl savo egzistavimo, jie rašo paraiškas, kuria projektus, ieško, kur ir kaip gauti paramą, stipendiją, susirasti vietą kūrybai. Žmonėms iš neseniai nepriklausomybę atgavusių valstybių sekasi sunkiau, viena – atplaukti į Gotlando salą iš Stokholmo, kas kita – iš Lietuvos, todėl didelis mūsų rūpestis surasti pinigų stipendijoms. Iš biudžeto lėšų joms neleidžiama paimti nė kronos, kreipiamės į ES programą "Išsaugoti kultūrą". Procesas ilgas, sudėtingas, kolektyviai parašome Anglijos, Islandijos ir Švedijos centrų bendrą projektą, ir kiekvienas centras atskirai prašo iš ES pinigų stipendijoms. Nuo ES ir Švedijos instituto skirtų lėšų priklauso, kiek rašytojų ir vertėjų galime pakviesti per metus. Pirmą kartą atvykstantiems stengiamės sumokėti kelionpinigius ir maistpinigius, atvažiuojantiems antrą, trečią kartą galimi kitokie variantai. Trumpai pasakysiu tiek: ir pati paraiška ES, ir ataskaitos, kaip panaudoti pinigai, pareikalauja daug jėgų bei laiko, parašę paraišką spalio mėnesį, atsakymą iš ES gauname tik kitų metų birželio mėnesį. O svečiai jau pakviesti, grafikas sudarytas iki 2004-ųjų birželio pirmosios.

Per aštuoniasdešimt procentų pageidaujančių padirbėja centre. Svarbu, kad žmogus būtų profesionalus rašytojas arba vertėjas, kad atvažiuotų turėdamas konkretų projektą. Susieti temų su Švedija niekada neprašome. Jeigu autorius mums nežinomas, užklausiame kūrybines sąjungas, pasinaudojame savo informacijos šaltiniais. Svarbu, kad centras ir parama autoriui būtų tikrai reikalingi.

Įspūdinga įvairiakalbė centro biblioteka. Kaip ji formuojama?

Gauname daug periodinių leidinių, knygų iš visų Baltijos, ir ne tik, valstybių. Kartą per savaitę į talką ateina profesionali bibliotekininkė, padeda susitvarkyti. Kaupiame informaciją apie centrą, patys aktyviai prašome mus sudominusių leidinių.

Be bibliotekos nebūtų centro, ji – Švedijoje unikali, kartais tenka atsakyti į Karališkosios bibliotekos paklausimus ir patvirtinti: taip, tokį leidinį turime. Esame įrašyti ir į katalogą "Libris", kiek leidžia galimybės, talkiname rimtai susidomėjusiems viena ar kita knyga. Deja, sunku viską aprėpti, būtų labai gerai, jeigu pavyktų gauti lėšų ir galėtume įdarbinti trečią etatinį centro darbuotoją.

Kai rašytojai pasakoja apie Gotlando salą, Visbį, būtinai pasako: "O, ten juk dirba Lena Pasternak! Jeigu nuvažiavęs turėsi problemų, kreipkis, viskas bus gerai". Papasakokite apie save.

Nebent labai trumpai… Gimiau ir mokiausi Rygoje, studijavau anglų kalbą ir literatūrą, dėl šeimyninių aplinkybių aštuoniasdešimtaisiais išvažiavau į Stokholmą.

Vyras – literatas ir architektas, sūnus studijuoja Medicinos institute. Stokholme bendravau su rašytojais, pradėjau versti iš anglų, paskui iš švedų kalbų. Viskas prasidėjo nuo architektūrinių tekstų, kalbos mane traukia, jas mokytis lengva. Kalbu švediškai, angliškai, rusiškai, latviškai, norvegiškai, skaitau prancūziškai. Taip, rašau eilėraščius, kai turiu laiko, verčiu poeziją. Tik to laiko… Dirbu, koledže dėstau laisvai pasirenkamą rusų kalbos ir literatūros kursą, norisi suspėti susipažinti su centro svečių kūryba.

Tuo, kuo tapau, tapau Rygos dėka. Man tai labai svarbus miestas, kitas reikšmingas momentas – Gotlando trauka. Žmonės įsimyli šią salą, stengiasi taip pakeisti buitį, darbą, kad galėtų čia persikelti. Man pasisekė. Gyvendama unikalioje Švedijos vietoje esu laiminga. Gotlandas nuostabus, o jo potencialas kūrybiniams projektams neišsemiamas. Jeigu nedirbčiau centre, veikčiau ką nors panašaus. O centre realizuoju save, atsiskleidžiu, be to, gaunu nepaprastą grąžą. Administracija gali būti ir nepastebima, svarbu sukurti teigiamą, darbingą aplinką, pasirūpinti, kad viskas talkintų procesui, vardan kurio rašytojai ir vertėjai atvažiuoja į Visbį.

Svečių knygoje pastebėjau Mariaus Ivaškevičiaus įrašą: "Pamaniau, kad čia tik komplimentai. O juk ne. Juk iš tikro kitas pasaulis". Dažnas gali paliudyti, kaip šaunu keletui savaičių atitrūkti nuo rūpesčių, rašyti ar versti žinant, kad niekas nesutrukdys, kad esi pats tikriausias savo laiko šeimininkas.

Ačiū už pokalbį, sėkmės centrui ir Jums!

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 11 
6:59:04 Feb 21, 2011   
Feb 2010 Feb 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba