ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-21 nr. 689

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Susipusiausvyrinimas (48) • Sigitas Geda. Kalba, pasakyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją (5) • KASPARAS POCIUS. Tarp Europos ir Honkongo (6) • Užuojauta (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (23) (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Kitas, tolerancija ir skirtumų Dievas (17) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (2) • RENATA DUBINSKAITĖ. Privatus dangus ir neišvaizdus vaizdinys (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Vienatvė tarp daiktų (11) • JEAN-SÉBASTIEN STILL ir JEAN PIERRE MOHENEM. Gelbėjimas ar naikinimas? (2) • RASA ŽIEMYTĖ. Ludwigas Wittgensteinas ir šiek tiek klinikos (26) • EMILIJA LIEGUTĖ. Jau sniego skranda suplyšo (2) • LIBERTAS KLIMKA. Apie Užgavėnių mitiškumą (16) • SAULIUS MACAITIS. "Marš, marš, tra-ta-ta" (6) • DINO BUZZATI. Tarakonas (5) • Iš Markaus Rodunerio asambliažų (2) • mano laiškas tau (126) • Julijus Lozoraitis. Mirtinas virusas (El. redakcijos priedas) (11) •

Ludwigas Wittgensteinas ir šiek tiek klinikos

RASA ŽIEMYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žmonės yra angelai ir gyvena danguje. 1921
Raoul Hausmann

Kasmetiniame Austrijos Ludwigo Wittgensteino asociacijos rengiamame simpoziume, kuris tradiciškai vyksta užburiančio grožio kalvų apsuptame Kirchbergo kaimelyje, susirenka vitgenšteinininkai ir kalbos filosofijos tyrėjai iš viso pasaulio. Čia galima sutikti Brazilijos, Kolumbijos, Indijos, Izraelio, Rusijos, Australijos, Japonijos ir kitų šalių mokslininkus, lingvistus, psichologus, sociologus, filosofus, išklausyti daugybę įdomių pranešimų, pasikeisti idėjomis.

Kaskart simpoziumą vainikuoja tradicinė kelionė į netoli nuo Kirchbergo esantį kaimelį, kuriame L. Wittgensteinas "viduriniu periodu" (tarp Tractatus ir "Filosofinių tyrinėjimų") dirbo pradinės mokyklos mokytoju. Tebestovi mokykla, kurioje dirbo ir gyveno kalbos filosofas, tebelaikomi kai kurie L. Wittgensteino asmeniniai daiktai, bylojantys apie itin kuklią ir šiek tiek ekscentrišką garsaus teoretiko buitį. Vienas iš įdomesnių ten matytų daikčiukų – klasėje ant mokytojo stalo stiklo dėžėje laikomi kačių šeimos žvėrelio griaučiai. Antrame aukšte į akis krinta ganėtinai plati L. Wittgensteino viengulė lova. Namą supa nedidelis sodas ir visai čia pat tų apylinkių puošmena – pievomis, gėlėmis ir miškais apvilktos kalvos. Pievose ramiai gromuliuodamos žolę ganosi karvės. Į kalvos viršų ir žemyn veda išminti takeliai, pusiaukelėje užsukantys į nedidukę parapijos bažnyčią. Lipimas į kalną ir nuokalnėn puikiai nuteikia ramiems pokalbiams filosofinėmis ir kitokiomis temomis.

Šalia daugybės įdomių simpoziumo pranešimų 2001 m. vasarą labiausiai įsidėmėtini buvo ne filosofų, o psichiatrų ar socialinių darbuotojų L. Wittgensteino filosofijos tyrinėjimai, kurie labai artimi sociologinių, psichologinių ir klinikinių diagnozių išskleidimui. Dažnai išskirtinių gabumų žmonėms mėgstama klijuoti įvairias etiketes, bet jos ne visuomet tinkamos ir pagrįstos. Be kita ko, nemalonu, kai tuo mėgaujamasi. Tačiau L. Wittgensteino simpoziume iš psichiatrų lūpų nuskambėję pranešimai nebuvo įžeidžiami. Galima sakyti, juose svarstyti dalykai atitiko filosofo biografiją, L. Wittgenstenui priskiriamos diagnozės buvo išties savotiškos ir išskirtinės.

Štai, pavyzdžiui, kalbos terapijos ir specialių poreikių specialistė Anna Maija Hintikka (Turku universitetas) surinko visus tekstualius požymius ir prisipažinimus, kad L. Wittgensteinas buvo disleksikas. Disleksija – gana keista liga, pasireiškianti keliais simptomais. Vienas tokių simptomų – negalėjimas išmokti taisyklingai rašyti. Disleksijos sindromą turintis asmuo ne dėl nemokslumo ar kokių kitų priežasčių nepajėgia rašyti taisyklingai, nors turi normalų intelekto koeficientą. Tokiam vaikui, paaugliui ar net suaugusiam žmogui raidės kaskart atrodo naujoviškai. Be to, jos išsilaksto ir nesusiburia draugėn, kai reikia skaityti tekstą. Tačiau jeigu disleksikui tas pats tekstas skaitomas, jokių supratimo sunkumų nekyla.

Įdomu pažymėti, kad skaitydami L. Wittgensteino užrašus ir neturėdami galvoje disleksijos prielaidos, į kai kuriuos prisipažinimus, kuriuos fiksuoja A. M. Hintikka, neatkreiptume dėmesio. Pavyzdžiui, 1931 m. L. Wittgensteinas rašė: "Jaunystėje maždaug iki 18 ar 19 metų blogas mano rašymas sietinas su visu mano charakteriu (visos mano studijų silpnybės)". Atrodytų, kas čia tokio, juk ne viskas gerai pavyksta, matyt, L. Wittgensteinas save kritikuoja, kad ne itin gerai ką nors užrašė. Apie aukštus reikalavimus sau ir kitiems L. Wittgensteino biografai yra prirašę daugybę puslapių, todėl sunkoka čia ką nors įtarti. Tačiau jei kalbėdamas apie rašymą jis turi omenyje ortografiją, tuomet viskas keičiasi. Būtent nepajėgumas išmokti ortografijos, kai rašant painiojamasi ir ne į tą pusę užriečiamos raidžių uodegėlės ar veidrodiškai rašomos kai kurios priebalsės – jau yra disleksijos požymiai.

Dar vienas išpažinimas, į kurį A. M. Hintikka siūlo atkreipti dėmesį, rodo, kad kalbos filosofas numanė apie tokią keistą savo ligą: "Ne daugiau nei pusę man pavykdavo išreikšti to, ką noriu. Tiesą sakant, nepavykdavo ir tiek, ne daugiau nei dešimtadalį. Tai vis tiek šio to verta. Dažnai mano rašymas yra ne kas kita, kaip "mikčiojimas".

Keblu komentuoti tokius nuoširdžius nerašytinio žodžio prieskonį turinčius išpažinimus, kurie daugelio L. Wittgensteino interpretatorių buvo įvardyti kaip asistemiškas, nelinijinis, gyvas filosofavimas, net perfekcionizmas. Daugelis ir dabar, praėjus daugiau nei 50 metų po filosofo mirties, iš L. Wittgensteino tebesimoko gyvos minties išraiškos. Tačiau filosofines išvadas kalbant apie ligas ir simptomus laikinai teks atidėti, kad gausioje interpretatorių grupėje pasigirstų ir nuskambėtų naujas, dar negirdėtas garsaus suomių analitinės filosofijos profesoriaus bendrapavardės vitgenšteinininkės balsas. Telieka pridurti, kad dėl to, kas toliau bus rašoma, L. Wittgensteino darbai ir raštai nenuvertėja, priešingai – jie naujai įvertinami ir pagerbiami.

Šiek tiek daugiau duomenų apie disleksiją, kuri neapsiriboja vien ortografijos sunkumais. Po pirmojo "įgimto aklumo žodžiams" (vėliau pavadinto disleksija) aprašymo jau praėjo daugiau nei 100 metų. Šis sindromas stebino ir domino psichologus, mokytojus, smegenų tyrėjus, lingvistus labiausiai dėl to, kad disleksija kamuodavo žmones, turinčius visiškai normalų ir net aukštą intelekto koeficientą. Ilgainiui disleksijos tyrimai išsiplėtė ir tokie naujieji mokslai kaip neurologija bei genetika taip pat atidavė duoklę šios keistos ligos tyrimui. Medicinos pasaulyje jau išplėtotos teorijos, aprašančios disleksiją biologiniu, mąstymo ir elgsenos lygmenimis. Naujausi genetikos duomenys rodo, kad genetiškai disleksiją lemia ne vienas genas, o daugelio genų specifinė sąveika. Panašiai disleksija pasireiškia ne vienu simptomu, o kelių simptomų konfigūracija.

Būtent kiti ir gana nutolę disleksijos simptomai kelia žmogui daug didesnius rūpesčius. Net ir L. Wittgensteino anksčiau minėta citata nurodo, kad rašymas susijęs ne tik su ortografija, bet ir su charakteriu, tad galima kalbėti apie disleksiko asmenybę. Kad būtų aiškiau, pridursime, jog disleksikai kai kuriuos savo trūkumus suvokia kaip stiprybes. Tai yra itin specifinių charakterių žmonės, išsiskiriantys savo požiūriais ir pasaulio matymu bei ypatingais santykiais su žmonėmis. Pastarieji dažniausiai būna labai komplikuoti.

Tarp kitų nutolusių disleksijos simptomų L. Wittgensteino atveju A. M. Hintikka mini tokius biografinius duomenis: vaikystėje Ludwigo vystymasis buvo lėtesnis nei įprasta. Jis pradėjo kalbėti tik būdamas ketverių metukų. (Paprastai vaikai prabyla sakiniais apie antrus savo gyvenimo metus.) L. Wittgensteino motina Leopoldina taip pat turėjo kalbos sunkumų. Be kita ko – kalbos filosofas mikčiojo. Kitas disleksijos simptomas dažnai yra ypač jautri klausa. Tai patvirtina filosofo biografijos duomenys, be to, šeimoje buvo daug puikių muzikantų, kuriems ypač jautri klausa – didžiausia dovana. Tuo tarpu kalbos teoretiką garsai trikdydavo, trukdė susikaupti. Nors L. Wittgensteinas sunkiai rašė, užsienio kalbų mokėsi tiesiog jų klausydamas ir kalbėjo ne tik vokiškai, angliškai, bet ir rusiškai. Čia jam padėjo būtent disleksijos simptomas – kalbos mokymasis pačiu natūraliausiu vaikišku būdu, girdint gyvos kalbos intonacijas ir nuotaikas, klausantis sakinių ritmikos.

Disleksinės lėtesnio vystymosi asmenybės dažniausiai visą gyvenimą nepraranda vaikiško pasaulio matymo ir suvokimo, todėl tokie žmonės išlaiko gebą nuolat stebėtis. L. Wittgensteino kalbos teorija yra nuolatinė pastanga perprasti kalbos paslaptį, nors jis pats visuomet teigė, kad daug mielesnė jam ne verbalinė, o grafinė išraiška. Prastesnis savęs vertinimas – tai dar vienas disleksijos bruožas, kuris bent jau tekstualiai būdingas ir kalbos filosofui. Tačiau disleksikai turi didžiulį nutylėtą rezervą, dėl to dažnokai jaučiasi neadekvačiai įvertinti, nes vertinimo skalė juk yra reliatyvus ir nestandartizuojamas dalykas.

Psichiatrijos profesorius Michaelas Fitzgeraldas iš Airijos (Dublino Trejybės kolegija) sudėtinguose L. Wittgensteino santykiuose su žmonėmis įžvelgia dar vieną plačiau ne itin žinomą Aspergerio sindromą, kuris šiek tiek artimas autizmo apraiškoms. Aspergerio sindromą, kaip ir disleksiją, apibūdina keletas požymių: abipusės socialinės sąveikos vengimas ar nenorėjimas; interesų siaurumas; prisirišimas prie rutinos; šnekos ir kalbos sunkumai; neverbalinės komunikacijos sutrikimai; judesių nerangumas. Spėju, kad visi šie požymiai tam tikru laipsniu ir gyvenimo laikotarpiu aptinkami kiekvieno žmogaus gyvenime, bet L. Wittgensteino biografija kupina duomenų visiems šiems požymiams patvirtinti. Aprašyta daugybė atvejų, kai L. Wittgensteinas turėjo didelių sunkumų bendraudamas su žmonėmis. Biografas R. Monkas aprašo, kad kartą L. Wittgensteinas vienam geresnių savo mokinių Maurice’ui Drury pasakė, jog Kembridže jam trūksta deguonies, ir patarė Drury vietoj filosofijos studijų susirasti kokį rankų darbą,. Vėliau, priverstas pakomentuoti jau spėjusį pagarsėti "deguonies trūkumą", L. Wittgensteinas pademonstravo autistinio mąstymo viršūnę, tardamas: "Aš gaminuosi savo deguonį" ir tai sakydamas atsisakė mokinių pagalbos kalbos filosofijos baruose.

Sakoma, kad L. Wittgensteinas domėjosi tik tuo, ką rašė, ir nematė prasmės niekur kitur. Šiek tiek tiesos čia yra, nes L. Wittgensteinas labai rimtai žiūrėjo į savo teorinius svarstymus. Jiems netgi dažnai atsidėdavo pasitraukęs nuo žmonių į Norvegijos fiordus, Skioldeną, kur visiška kalnų ramybė ir jokios erzelynės. L. Wittgensteino laiškuose yra užuominų, kad santykiai su "normaliais žmonėmis" jam yra didžiausia "kankynė" ir kad "daugelis žmonių santykių jam yra nuobodūs".

Anot biografų, L. Wittgensteinas jeigu įsimylėdavo, tai dažniausiai vyriškos giminės atstovą, ir, kas keisčiausia, jo meilės objektai apie tai dažniausiai net nenutuokdavo. Kaip žinoma, tik vieną kartą filosofas buvo pamilęs moterį. Tai buvo Marguerit Respinger, kuri irgi nenumanė apie L. Wittgensteino jausmų stiprumą iki savo vestuvių su kitu dienos. Tą dieną, likus valandai iki vestuvių, L. Wittgensteinas atvyko pas mylimąją ir išpažino jai savo jausmus. Panašiai kalbos filosofas, anot kai kurių interpretatorių, elgėsi ir su savo skaitytojais, nesivargindamas, ar jie supras jo mintis ir prie kokių išvadų tos mintys veda. Džiugu, kad ne visi L. Wittgensteino filosofijos tyrinėtojai taip mano. Juk neįmanoma apie viską pagalvoti vienu metu, juo labiau kad kalbos filosofija, be viso kito, yra dar ir autoterapija.

Dėl L. Wittgensteino ortografijos, kuri primena vadinamąjį "gydytojo braižą", abejonių nekyla mačiusiems teoretiko rankraščius. Vietomis tikrai ne kiekvienas galėtų įskaityti, kas ten parašyta, ir raidžių uodegėlės užriestos į visas puses. Tačiau galiu pridurti, kad yra ir dailyraščiu parašytų vietų, ypač gražiai iš atminties perrašyti A. Puškino eilėraščiai. L. Wittgensteinas rusų poeto eiles mokėsi atmintinai ir labiausiai žavėjosi apie dvasios kančias ir audras bylojančiomis eilėmis. Jis net persirašė į savo sąsiuvinius A. Puškino eilėraščius "Pranašas", "Demonai", "Elegija" etc. Štai viena "Demonų" stofa, L. Wittgensteino perrašyta kirilica:


Мчатся тучи, вьются тучи;
невидимкою луна
освещает снег летучий;
мучно небо, ночь мучна.
Мчатся бесы рой за роем
в беспредельной вышине,
визгом жалобным и воем
надрывая сердце мне...

Ir ką tuomet reiškia Aspergerio sindromas? Ar disleksija? Gal kalbos terapiją? Bet juk L. Wittgensteinas pats savo teoriją taip ir pakrikštijo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


13065. a.a. Waismann2004-02-24 13:55
Hmmm...siaubas,"televizija rodo sukcius", pasake ponia Freken Bok; o Satenai spausdina visokias nesusitupejusias vistas, kurios uz kazi kokius valdiskus pinigus tupcioja Austrijos kurotiniuose miestukuose nes kazkodel sugalvojo, jog priklauso "vitgenšteinininkams". Kaskoks protines dis-lokacijos sindromas...Geriau patyletai, vistele = "Wovon man nicht verstehen kann, darüber muß man schweigen".Tai yra minimaliai adaptuotas 7. is "Traktato".

13077. Hm2004-02-24 19:16
Sehr gehert Herr, a.a. Waismann, Vielen Dank fuer `vistele` und `vitgensteinininke`. Ich moechte noch ein mal fahren zu Kirchberg am Wechsel und "schweigen, essen,singen, uzw." Haben Sie Wunsch auch?

13085. Miumla2004-02-25 09:44
O man buvo įdomu: juk viskas galų gale yra tik interpretacijų interpretacija...

13095. ->Miumlai :-) 2004-02-25 11:49
Kažkur tarpuose tarp tų interpretacijų slepiasi daug visokių dalykų, nuorodų, prierašų, pabraukymų, aistrų, komentarų, perrašymų, svetimų ir savų replikų, kartais į kokį tarpą įkrenta gyvenimas - dar prieš jo interpretaciją.

13099. Zum: Hm2004-02-25 13:58
Nein,aber Vielen Dank für Ihren Vorschlag; Ich bin doch nicht blöd, Einen schönen Tag noch.

13107. -> 130992004-02-25 16:09
Bitte. Warum `nein`? "Es muss das Leben zu tanzen" (F. Nietzsche)

13122. zemaits2004-02-25 22:11
Hvis alle her skal skrive paa spraaket som de kan (eller tro at det er lurt), blir det kaos.. Ellers: Jeg skriver paa norsk fordi Wittgenstein hadde bodd i Norge, og sansynlygvis kunne snakke paa dette spraaket ogsaa.. Generelt er det ikke vist hvorfor han likte dette landet saa mye. Paa grunn av fjelle? Ingen vet. Paa grunn av stilhet? Kanskje.. Hvem av dere har lest Wittgenstein selv? Eg tror ikkje mange.. Stakars..

13124. sapiens "multilinguis" :) :-( 2004-02-25 22:25
Vere, non puto hoc opuscullum valde ad philosophiam pertinere, sed interim et talia iuvant in otio :) O šiaip Šiaurės Atėnai nepasižymi logiškais, konstruktyviais straipsniais...kažkokie "menai" [mėgstu meną, bet ne tokį :)]

13127. -->zemaits2004-02-25 23:28
Flott!! ...helvete...og ikke kaos. Jeg denke Wittgenstein likte synge `Ja, vi elsker dette Landet`:) og han hadde lyst paa norske karakterer:0,Han skrivte paa engelsk og tysk da sammen med Moore.

13130. -->s.multilinguis2004-02-26 08:40
Quad licet zemaits, non licet multilinguis? Tikrai kazkoks menas cion isisuko:)O lotyniškai supratau tik `hoc`. Gal malonetumet vertimuka? Zinoma, uz atlygi:)

13141. Against Being Right (fri oversettelse iš paraštės samogito kalbos)2004-02-26 12:20
"Jei kiekvienas paraštinukas užsimotų peckioti kalba, kurią moka (ar įsivaizdina "pergudravęs"), mumis užgriūtų sengraikis chaosas... (Man) Ir to negana (taigi vis maža ir maža): rašinėju noškių kalba, mat ir Wittgenštaineris gyvendavęs Norgėje, taigi galbūt mokėjo švepluoti dar ir šiuo žargonu. O ir kas kas kas pasakys, kodėl jis taip karštai mylėjo šitą nuošalę. Dėl kalnų? Velniai žino. Dėl šventos ramybės? Galbūt...Kuris iš jūsų, dundukai, perskaitė Wittgenštainerio traktatą filosofikumą? Manau, kad nedaug rasis tokių dundukų. Stakaš (žemaitis pavadina mus negražiu žodžiu)...Flott !!( vėl keikiasi)...jus man ne tik chaosas... bet suvis pragaras...Aš denke ( persimeta prie tyskių kalbos), kad Wittgenštaineriui tiesiog patiko giedoti noškių tautinę giesmę ( žamaičai irgi geba pajuokauti).... P.S.Toliau neversiu, bo nesupratau... minties.

13144. samogitams2004-02-26 13:16
Ir dar. El red. nesyk prašė rašyt trumpiau: kam tos aa, jei yra å.

13153. sapiens2004-02-26 13:43
Hae :), si mi scripsisti, respondeo: meus sermo mecum relinquet, - digno lectori nullius translationis opus est :) "Ir ką tuomet reiškia Aspergerio sindromas? Ar disleksija? Gal kalbos terapiją? Bet juk L. Wittgensteinas pats savo teoriją taip ir pakrikštijo". - tai bene "filosofiškiausias" šio straipsnio sakinių srautas...reikėjo man į Austriją varyt, kai buvo proga...

13163. ->sapiens2004-02-26 14:29
Sutinku su `digno nullius est`. Turiu ir nuosavo deguonies aplink W. - `veiksmo metaforos` vadinasi, bet gal kada kita karta.(å :>).

13171. -->131412004-02-26 14:56
Tai cia del samogitu. Aisku cia beveik jau menotyra, bet ar tai `indoslavai` -patys sau pasidainuojantys?

13206. Eliza Doolittle to 131712004-02-26 22:09
Klausimą peradresuoju profesoriui Henry Higginsui (Sapiensui)

13207. Prof. A. Donda2004-02-26 22:31
Disciplina turi bŪti interdisciplininė :)

13250. vitgenšteinininkai ante portas!2004-02-27 15:43
ką čia ir šnekėi: klinikos kur kas daugiau nei Vittgensteino. Ale už tai vitgenšteinininkų - nors vežimu vešk

13260. K. Jung2004-02-27 18:29
simptomatiška, kad žydeliai pretenduoja į žmogaus savivokos monopolį.

13269. --> K. Jung2004-02-27 20:26
Visa kas tvirta grindžia akmenys.

13284. --> laisvo laiko turiniems džentelmenams2004-02-28 01:22
Lietuwoj - poetai ir jumoras, plius komentarai :))

13292. <--- >1393 :-( 2004-02-28 11:06
Reikėtų plačiau žvelgti į gyvenimą visiems ;)

22246. šaras :-( 2004-09-28 18:49
nesamuonė,liurbiai

84699. ddange :-) 2007-05-28 15:37
labai patiko straipsnis

84700. danguole smaikstuole :-) 2007-05-28 15:38
o shiam taj liux man patiko gal zinot kur galeciau rast puskino eilerasciu nes ma vieno tajp reikia ir niekur neranu.....

87359. ivs2007-06-24 07:28
Nu labai įdomu. Labai.

Rodoma versija 22 iš 23 
14:52:55 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba