ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-21 nr. 689

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Susipusiausvyrinimas (48) • Sigitas Geda. Kalba, pasakyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją (5) • KASPARAS POCIUS. Tarp Europos ir Honkongo (6) • Užuojauta (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (23) (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Kitas, tolerancija ir skirtumų Dievas (17) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (2) • RENATA DUBINSKAITĖ. Privatus dangus ir neišvaizdus vaizdinys (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Vienatvė tarp daiktų (11) • JEAN-SÉBASTIEN STILL ir JEAN PIERRE MOHENEM. Gelbėjimas ar naikinimas? (2) • RASA ŽIEMYTĖ. Ludwigas Wittgensteinas ir šiek tiek klinikos (26) • EMILIJA LIEGUTĖ. Jau sniego skranda suplyšo (2) • LIBERTAS KLIMKA. Apie Užgavėnių mitiškumą (16) • SAULIUS MACAITIS. "Marš, marš, tra-ta-ta" (6) • DINO BUZZATI. Tarakonas (5) • Iš Markaus Rodunerio asambliažų (2) • mano laiškas tau (126) • Julijus Lozoraitis. Mirtinas virusas (El. redakcijos priedas) (11) •

Septyniolika brulijonų

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 683

Stulbiai reginčios akys. Yra tokių žmonių.
Veriančios – dar geriau. Nekalba, o viską žino. Mato, perpranta.
Dar keisčiau, kada praveria lūpas, šiurpiai koncentruodami žodžius. Melodingai.
Dažniausiai tatai yra nelaimėliai, patys prišaukiantys sau galą. Kitiems.
Kada Tomas V. pokalbyje su Gintaru Gr. Klaipėdoje pasakė, kad "iš tų nuotrupų (Antano) reikia kažką daryti...", tai paliudijo, kad jis absoliučiai nesuprato, apie ką Kalanavičius kalba.
Visiškai skirtingi pasauliai. Vienas iš knygų ir neurozių, kitas – iš gamtos, kalbos ir neurozių.
Vienas – iš "saliono", kitas – iš gryčios.
Jokio susikalbėjimo.
Be to: abu sklidini savotiškos puikybės.

Koranas, 4 sura, 32 (27)
Apie tai, kad "sukurtas žmogus yra silpnas, o Alachas nori palengvinti (jo dalią)".
Žmonių sukurtiniai (kloniai) bus dar silpnesni, nesgi nesilaikys jokių sutarčių su Dievu, neturės rašto nei įstatymų.
Juos valdys vėlgi žmonės, sklidini žmogiškųjų aistrų.
Sunku bus gyventi tokiame pasaulyje. Niekas nieko nedarys, tik "sprogdins" vieni kitus...

Balandžio popietę,



kai išėjau po lietaus bei sniego,
buvo beveik atšilę,
karklų žirginiai, gudobelė.
Ėmiau galvot,

reikia labai ilgai gyvent,
kad pamatytum, kokie gražūs
akmenys mūsų šiauriniuos laukuos.
Ypač tie, žalio granito,
su nuoskilom,

turiu padėkot Viešpačiui,
leido man gyventi tiek metų!
Užgyveni žmogus atspalvius,
ne spalvas...


Neįmanomybės. Ko negali būti.
Apie tai, kad žydai privers smarkiai juoktis pasaulį. Pavyzdžiui, du broliai reketininkai, žydų kilmės.
Vienas – vardu Sigitas.

Geriausia pasaulyje pavardė. Pasirodo, besanti – Sigitas Kregžda. Kodėl aš tokios neturėjau? Strazdanotas muzikologas. S. Kregžda...

PLAKATAS, MERGŲ NEŠAMAS
– Dulkinkit kaip norit! Tiktai apsiženykit!
BERNŲ CHORAS:
– Dulkinkitės pačios!
(Atbalsiai)

Irena, daktarė, kurios keliolika pacientų buvo traumuoti Čečėnijos karuose žmonės.
Klausinėjami, kaip jie galėdavę šaudyti, visi atsakydavo, kad padeda net tokie dalykai kaip šautuvo metalo paglostymas...
Perleidi jam dalį energijos. Tarsi sudarytum slaptą sutartį.
Tada palengvėja.
Žmogus privalo elgtis pagal senovinius ritualus, kurie, regis, nematomi.
Pirmiausia vidinis sandoris savo sieloje.
Susitaikymas.
– Aš atsiprašau, bet turiu taip daryti.
Tada palengvėja.

Balandžio 5,
penktadienis



– Socialų programa man labai įdomi, bet stosiu į liberalų partiją, – tarė "Šiaurės Atėnų" apačioje gyvenanti vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiovienė.
"Pranašas" – yra gerai sudarytas lietuvių kalbos žodis. Tai ne tik nešąs žinią, pranešantis, bet ir pranašus. Našesnis nei kiti, turį pranašumo, pirmenybės.
Tam tikrų reikalingų savybių. Našus yra "gerai derantis", "nešąs gerą derlių".
Dabar neatsimenu, kada pirmąsyk atsirado mūsų raštuose, kas jį padarė ir pavartojo.
Nei poetas, nei prophet, nei koks nors šventraščių "prarakas" neturi tokio gero užnugario.

Nietzsche ir moterų klausimas



Garsusis jo pasakymas, kad prie moters reikia artintis su botagu, pasirodo, yra ne jo, o jo senelio... Tarkime, paveldėtas.
Betgi aišku ir tai, kad iš Zaratustros, iš Korano, iš Oriento šventųjų knygų, kurių vokiečiai buvo prisisotinę XIX a. antroje pusėje.
Antai 4 sura "Moterys" (arba "Žmonos") turi tiesioginę nuorodą –
jeigu nepaklusnios, tramdykite, mokykite, įkalbinėkite, lupkite jas...
Prieš tai dar "apleiskite jų guolius".
Moterų lupimas pokario sodžiuje buvo įprastas. Ten, kur aš augau, nėr lupę gal 3–4...
Kodėl taip darė? Juokaujant galima pasakyti, kad elgėsi pagal raštą. Čia vyrai turi pranašumą (Viešpats taip patvarkęs), be to, leidžia savo turtus...
Moterys turi būti "pagarbios, saugoti tą paslaptį, kurią sergi Dievas".
Tai be galo svarbi misija. Dėl to – "atleidžiamos nuo kautynių"(!)...
Antra vertus, kas patikės, kad kokia nors amžiaus kūtvėla, reikalaujanti sau lygių galimybių, sergsti dieviškąją paslaptį? Tas pats ir apie vyrus: kurgi yra girtuoklio bei niekšo pranašumai?
Žinoma, visa tai veda į banalią tiesą, jog žmonija seniai smukusi ir jos laukia liūdnas galas.
Optimistai pasakys, kad ji visad buvo tokia – nėr ko jaudintis! Mūsų galas nėra žmonijos pabaiga.

"Pulkauninkas" – išgintas žodis vien dėl analogijos su kitomis kalbomis. Tuotarp turime ir "keliauti", ir "grybauti", ir "pulkauti" – pulku eiti.
Baravykas – visų grybų pulkauninkas...
Keliauninkas, taurininkas etc.
Mūsų kalbininkai manė, kad kalbą gina gramatikos, knygos. Kad kalba yra ant liežuvio galo – jiems buvo nusispjaut.
XX a. bėda – lingvistikos sudievinimas.
Kalba keičiasi tada, kai ja kalbama.
Tai, kas užrašyta, yra raštai, ženklai. Lingvistinės filosofijos tyrinėjo, kaip mąstoma raštuose?
Tai tėra problemos dalis, mąstymo fragmentacija.

Apie tikėjimą



Tie, kurie leidžiasi į diskusijas, turėtų priminti žmonėms (ir prisiminti patys), kad Dievas davė, siuntė raštą (Šventraštį) iš savo dosnumo.
Tikėjimas yra prabanga.
Dėl to J. S. tezė, neva čia "ligonių, luošųjų, nelaimėlių prieglauda", yra menka.
Šekite Raštą, nelaimėliai! Tai yra turtas! Didžiuokitės! Plokite delnais ir dėkokite!
Tokia turėtų būti skelbimo pradžia.
Tuotarp pas mus pradedama vapėjimu:
– Numirė, kentėjo, nebeprisikelia...
Klaupkimės!..
Visa tai yra iš pragarų dugno.

Maniškė gydytoja apie vieno vengro pranašystę, neva birželio 14-ąją tatai bus jau "išties".
Susikeis Šiaurės ašigalis su Pietų ašigaliu.
Užeis tvanas, nusiaubs viską magnetiniai viesulai...
Sakiau (o ir kiti taip, mano galva, mano):
– Tegul. Tegu tik viskas iš karto...
Kad nieko gyvo neliktų.
Visiems vienas galas.
Jeigu anas toks gudrus ir slapta mano: "Uždirbsiu iš to!"

Koranas apie tai, kad Viešpats "nenubaus Jūsų nė per dulkės svorį, o jeigu Jūs darysite gera, padvigubins pas save ir apdovanos kuo labiausiai!"
Tą suvokti tegali žmogus, išsaugojęs savo visybę, integralumą.
Tik VISAS žmogus gali daryti gera, reikalauti ko nors iš kito.
Kitas irgi privalo būti nedaloma VISATIS. Viso santykis su Visu, Visaties su Visybe...
Tatai yra pilnas pasaulis!
Kad ir kaip keista, tatai yra ir poezijos idealas. Rojuje nereikia poezijos, pats Rojus yra poezija. Ten viskas skamba ir gieda.
Laimingiesiems nereikia "literatūros"!

Tatai, kas už lango



Pavyzdžiui, Vilniaus televizijos bokštas. Jį nori pirkti prancūzai. Kodėl gi ne vokiečiai?
Rytų Berlyne yra toks, tik didesnis.
Visa tai žadina mintį, jog šita valstybė yra bankrutavusi. Vyksta varžytinės, išparduodama viskas.
Kas laukia ūkio, paleisto į varžytines?
Juro Taručio dalia ("Žemės maitintojos" galas).
– Va, vyrai, kai komunoj gyvensim, ranka į ranką, širdis į širdį...
Ir sukasi vakarėly, ieškodamas sau naujos bobikės.

Apie lietuvių tikėjimą



Neva mes labiau tikėjome žeme etc.
Tai greičiausiai ėjo iš nevilties. Kad ir Strazdelio "iš žemės – žemėn pareisma..."
Šventraščiuos tokia apokaliptika apima netikinčius žmones Paskutinio teismo dieną.
Lenkai dar turėjo vilties, lietuviai – nebelabai. Dėl to ir nuotaikos kitos. Ir noras atsiriboti. Apriboti savąją bendruomenę (tautą).
Žmonės, kurie "išjungia" iš mąstymo bendruomenę, išjungia ir tautą. Ir kalbą, ir savastį.
Neva ateitį turi tik "kosmo piliečiai", individai.
Kokie greiti tie žmonės!
P. S. Ir aš pats andai norėjau "susilyginti su žeme". Mūsų tautai nestigo tikėjimo, tik jis buvo pernelyg neviltingas.
Pasmerktųjų, nukariautų, asimiliuotų tautų tikėjimas.

Tikinčiojo košmaras



Nuo Dievo nieko neįmanoma paslėpti, o žmogus vis vien priverstas, kasdien verčiamas slapukauti.
Arba: gėdingieji gyvenimo momentai. Tai, ką žmogus išmeta iš atminties...
Tai čia ir yra siaubas gyventi.
Netikintysis nusispjauna į visa tai.
Neįsijauskite, tikintieji! Neatsilapokite kaip tvartų durys... Gyvenimas yra gėdų aikštė, turgus... Nerodykit savo šiknų.

Kasdienės mintys



Žmonės skiriasi tik padorumo slenksčiu.
Negali būti padoru prieit ir duot per galvą!
Iš niekur nieko! Lyg tarp kitko!
Gąsdinti, skųsti, šantažuoti, terorizuoti, vogti...
Nepadoru, visi sutinka, o kasdien dedasi ir dar šimtąsyk nepadoresni dalykai.

Tušinukų užpildymas



Buvo tokia "manufaktūra" Trakų gatvėje, priešais A. Mickevičiaus biblioteką. Prieš 36-erius! Gerai atmenu, parsivežiau iš Krokuvos šešių spalvų tušinį parkerį. Spust – raudona, spust – žalia!
Storam žmogui, dirbusiam prie tokio automato, kur užpildo ištuštėjusią šerdutę, užduodavau gražaus vargo.
Buvo kantrus, geraširdis anų laikų žydas. Gal gyvas dar kokioj Ramaloj?
(iš ciklo "Mano gyvenimo žydai")

Skelbimai Justiniškėse



Dyngo kačūkas! 4 mėn.
Ryžai raudons
Prašum skambynti
441809
Nū 16 val.

Didieji rašytojai



Sodžiuje per šv. Velykas. Boba – 20 metų jaunesnė. D-ydysai ėmė grasinti:
– Mirsiu!
Boba į ašaras.
D-ydysai:
– Tada sodinkim eglę! Mano atminimui...
Boba prasidžiugo, geriau eglė nei "pagrabas". Nuėjo abudu, išsikasė girioje, sodina.
Tada perpyko sodžiaus katalikės.
– Eglę! Per Velykas! An pacū mišų! Aik, Stasiu!
Atbėgo Stasia, įniko barti, gėdinti.
– Kap jūs šitep galit? O ir mum užtamsysit langus! Miški gyvena ir dar sodzina...
Abu didieji sėdo į mašinėlę ir išlėkė.
– Matai, ar matai? Mentalitetas...
Mentų menta-litetas...


Iš moralės dėsnių



Bet kuris profesionalas prasideda nuo etikos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


13091. Čia tai bent2004-02-25 11:10
Ir su `pasidulkinimais`- virtualiai, iš pradžių...

13256. Skelbimas2004-02-27 18:06
Sakoma, kad žmogų kasdien aplanko vid. 60 tazentų minčių. Kai kurios iš jų - įkyrios. Norėčiau rast bent pora skaitytojų savosioms. (už perskaitymą atsilyginčiau).

Rodoma versija 22 iš 23 
14:52:50 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba