ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-21 nr. 689

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Susipusiausvyrinimas (48) • Sigitas Geda. Kalba, pasakyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją (5) • KASPARAS POCIUS. Tarp Europos ir Honkongo (6) • Užuojauta (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (23) (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Kitas, tolerancija ir skirtumų Dievas (17) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (2) • RENATA DUBINSKAITĖ. Privatus dangus ir neišvaizdus vaizdinys (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Vienatvė tarp daiktų (11) • JEAN-SÉBASTIEN STILL ir JEAN PIERRE MOHENEM. Gelbėjimas ar naikinimas? (2) • RASA ŽIEMYTĖ. Ludwigas Wittgensteinas ir šiek tiek klinikos (26) • EMILIJA LIEGUTĖ. Jau sniego skranda suplyšo (2) • LIBERTAS KLIMKA. Apie Užgavėnių mitiškumą (16) • SAULIUS MACAITIS. "Marš, marš, tra-ta-ta" (6) • DINO BUZZATI. Tarakonas (5) • Iš Markaus Rodunerio asambliažų (2) • mano laiškas tau (126) • Julijus Lozoraitis. Mirtinas virusas (El. redakcijos priedas) (11) •

Kalba, pasakyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją

nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo proga

Sigitas Geda

[skaityti komentarus]

Jūsų Ekscelencija, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas Respublikos Premjere, aukštieji svečiai, ponios ir ponai!

Šiemet turime gražią progą susitikti vienoje iš lietuvių meno šventovių – nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Netrukus bus įteikti apdovanojimai 2003 metų nacionalinių premijų laureatams, t. y. devyniems iškiliausiems įvairių sričių menininkams.

Mūsų komitetas, susidedantis iš penkiolikos pripažintų šalies kūrėjų ir kūrybos analitikų, ilgai ir kantriai nagrinėjo, svarstė, ginčijosi, kvietėsi autoritetingus ekspertus tam, kad garbingiausias šalies apdovanojimas būtų įteiktas tikrai vertiems talentingų darbų autoriams ir atlikėjams. Nors nuostatos ir taisyklės, pagal kurias mes dirbame, įgalioja mus vertinti paskutinių penkerių metų menininkų kūrybą, regis, nebūna, nėra taip buvę, kad neatsižvelgtume ir į viso gyvenimo kūrybą ir jos foną.

Dar nėra buvę taip, o premijos teikiamos nuo 1989 metų, kad kas nors ją būtų gavęs du kartus. Tai kas, kad tokia galimybė yra. Priežastis gana paprasta: turime talentingų žmonių atsargą, tam tikrą rezervą. Kasmet jau minėtam įvertinimui pasiūloma 25–30 kandidatų. Slaptu balsavimu galop paliekame devynis.

Nepasakyčiau, kad mano paties, manau, kad ir mano kolegų sąžinė bei išmanymas leistų tvirtinti, kad tie, kurie lieka už to lemtingo skaičiaus, t. y. nesurenka reikalingų balsų daugumos, yra šio apdovanojimo neverti. Bent jau 3, 4, 5 dažnai išties pritrūksta to, ką galėtume vadinti fatališkos sėkmės ar "laimės šypsenos" vardu. Guodžiamės tuo, kad yra išeičių, esama ir kitų garbingų premijų bei apdovanojimų. Kad šie metai – nei pirmi, nei paskutiniai. Klaidas galima ištaisyti, o minėtoji laimės šypsena beveik sutampa su tuo, kuo vaduojamės sunkioje kasdienybėje – viltimi.

Prie šito palaimingo žodžio norėčiau minutėlę stabtelėti. Nors ir mano, manau, kad ir jūsų tėvai kartais mestelėdavo tokį posakį: "Viltis – kvailių motina!", betgi kas liktų pasaulyje be šitos tegul ir ne visur ir ne visad suspėjančios motinos? Mus visus gelbsti kruopa tikėjimo ir kruopa idealizmo. Ir tuos, kurie augina išjuokiamus runkelius ar bulves, ir tuos, kurie vairuoja sunkiasvores mašinas iki kokios Portugalijos ir atgal, galop – kurie geriau ar blogiau vairuoja mūsų valstybę.

Ten, kur prasideda menas ir kūryba, o prasideda jie toje pačioje kasdienybėje, viltis dar labiau groja nematomais savo smuikais, vargonais ir violončelėmis, žaidžia visomis vaivorykštės spalvomis, vejasi žodžiais, vaizdais.

Žmonės, kurie šiandien čia pagerbiami, regisi man, beveik nieko kito ir nedarė visą gyvenimą – jie audė vilties voratinklį, jų siūlai buvo iš meilės ir vilties, kartais gal net iš įtūžio, iš skausmo. Krisdami į savas nevilties ir depresijos gelmes, jie patyrė daugiau pralaimėjimų negu pergalių. Kitaip gal nebūna. Taip kuriamas grožis. Visų mūsų esmės ir prasmės atsiranda ten, kur skaudūs nuopuoliai ir išganingi prisikėlimai.

Toji muzika, kuri kuriama ir atliekama mūsų krašte, toji literatūra, kuri rašoma ir leidžiama, toji dailė, toji fotografija... Visa tai yra reikšminga, nors tik iš dalies matoma tikrovės dalis, galop tradicijos ir paveldo dalis, – atramos, kurių galbūt nespėjome įsitverti mes, bet įsitvers mūsų vaikai.

Nėra tokio meno, tokios kūrybos, kuri būtų nereikalinga žmonėms. Tiesa, iš pradžių tatai būna reikalinga daliai žmonių, o paskui – visuomenei, tautai, valstybei, pasauliui.

Sykiu su jumis džiaugiuosi, kad uždėtas dar vienas statomo rūmo vainikas, susivijo dar vienas tamprios ir elastingos spiralės žiedas. Jeigu reikia kokio skepsio, tai, žinoma, aš esu iš tų, kurie nuolat primena, kad kultūrai per maža dėmesio, per maža... Tačiau net ir didžiausias skeptikas krašte turėtų pripažinti, kad vis dėlto esama didelio dėmesio, bent jau kartkartėmis, bent jau premijas ir apdovanojimus skiriant. Negalėčiau pasakyti, jog čia kažkoks atmestinis veiksmas. Kelias, kuriuo mėginame eiti, yra teisingas.

Dėkoju komitetui už atliktą darbą, o visus laureatus nuoširdžiai sveikinu. Taip pat: neužmikite ant laurų!

Sigitas Geda

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


12994. Cinikas2004-02-23 11:05
Zmogus, keverzojantis pseudokulturinga pranesima vasario 16 proga, ir nebezinantis uz ko griebtis literaturos klasikas is dienorascio puslapio - skiriasi kaip dangus nuo zemes. Kas atsitiko su Gedos iskalba cia? Kodel nieko neisdulkina, nu nors karta? Kaip cia atsitiko? "Mus visus gelbsti kruopa tikėjimo ir kruopa idealizmo." Cha cha cha...

13038. viesulas :-( 2004-02-23 23:54
...PYYYYYYP....

13049. šiaip2004-02-24 10:19
Tiesiog žmogus žino, ką, kur ir kada kalbėti.

13110. Mazepa2004-02-25 18:14
Kalba teisinga. O jei apie cinikus, tai iš visų stebėtų cinizmo atmainų, lietuviškoji kažkol regisi šlykščiausia.

13251. Iš didelio rašto...2004-02-27 17:38
"Taip kuriamas grožis" Tas darbas ne jūsų. Grožį kai kas mato, kai kas bando jame gyventi, bet nežinau ne vieno, kuris jį kurtų.

Rodoma versija 22 iš 23 
14:52:46 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba