ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-05-24 nr. 653

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Istorijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuščiuvimas (5) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Eilėraščiai (30) • Patikslinimas (8) • JURGIS JANAVIČIUS. Apie regbį (3) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (15) (11) • MILDA ALIŠAUSKIENĖ. Satanizmo apraiškos Lietuvoje (84) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (24) • JURGITA LUDAVIČIENĖ. Tinklo viduje (4) • ANNA GAVALDA. Ambra (2) • JŪRATĖ BARANOVA. Kaip surasti Jorgės Luiso Borgeso namą? (7) • AKVILINA CICĖNAITĖ. Kvapai: erotika ir teologija (16) • Buvusį tautodailininko Liongino Šepkos kaimyną ANTANĄ TUNAITĮ kalbina Gytis Norvilas. "Šapka. Lietuviškai – kepurė" (2) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • VIDMANTAS JANKAUSKAS. Prieš šimtą metų Bernardinų sode... (2) • KAZYS SAJA. Cugcvangas (38) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (47) •

Supratimai: kasdienės mintys (15)

ROMUALDAS OZOLAS

[skaityti komentarus]

2003. IV. 1 APIE HUMORĄ. Melagių ir juokų dieną apie ką daugiau, jeigu ne apie humorą mąstyti?

Tačiau humoro jausmo aš neturiu, todėl nepretenduosiu į humoravimą ir kalbėsiu, kas mums visiems nepriimtina netgi humoro dieną.

Nepriimtina, kad politika paverčiama juokeliais. Nežinau, gal "Be tabu" ir turi teisę marionetizuoti Seimo ir Vyriausybės narius, slapčiom nufilmuodami juos ir įsprausdami į lūpas sugalvotus neva humoristinius tekstus. Nors tai jau "ant ribos", bet dar nesunkiai atsiskiria kaip vykusi ar nelabai vykusi humoristinė konstrukcija, už kurią atsakinga tik televizijos laida, nes patys valdžios žmonės laisva valia kuriant laidą nedalyvauja.

Bet kada į tą pačią "Be tabu" tribūną veržte veržiasi netgi aukščiausio lygmens politikai ir kliedi apie ką tik Ramunė panori – tada jau atsiprašau: riba peržengta, politikas tampa komiku, tiksliau – komiku diletantu, paprastai – nevykėliu. Už tai atsakingas visų pirma jis, nes kompromituodamas save kompromituoja visą valdžią. Kai kurios laidos, kaip antai "Orbita", politikams apskritai užribis.

Na, ir galutinai viską sujaukia tokios laidos kaip Bratkos ir Prezidento agitacija už Europos Sąjungą. Ar taip išsikerojo televizijos galia, ar Lietuvos Prezidentas teturi tiek supratimo, bet šitokia agitacija diskredituoja viską – ir politiką, ir humorą, ir gyvenimą. Nes jeigu Prezidentas humoristas, tai gal ir jo propaguojamas reikalas – humoras? O kadangi humoras prastas (nes tai tikrai ne humoras), tai gal eikit jūs visi po velnių, nes nežinot, ką darot! Manau, taip ir bus: tokia agitacija duos priešingą rezultatą.

Nebent visa Lietuva būtų galutinai nusigyvenusi.

2003. IV. 4 BE ORIENTYRŲ. Artėja Sąjūdžio penkiolikmetis. Rengiam įvairias publikacijas. Žiūrinėju, ką pats esu rašęs tada.

"Atgimimo" pirmam numery kaip leidinio redaktorius rašiau vedamąjį straipsnį, kurį pavadinau taip: "Svarbiausi Sąjūdžio žodžiai: dora, protas, dvasia". Kalbama apie sąžinę, protą ir valią kaip žmogaus savybes, su kuriomis žmogus ir tegali būt patikimas sau ir kitam. Net nepatogu, kaip naiviai dabar atrodo man tas tikėjimas, kad visos tos kokybės yra kiekvienam žmogui būtinos ir kad jas gali turėti visa tauta. Ne dėl to, kad neteisingai tame straipsnyje būtų buvę mąstoma, man dabar nepatogu, o todėl, kad taip subrendome, jog kalbėti apie tokius dalykus pasidarė nepadoru – blogas tonas.

Matyt, kai kam jau ir tada tokie raštai buvo nepriimtini, nes labai greitai buvo pradėta formuot nuomonę, kad šneku nesuprantamai, kad esu filosofas ir šiaip realybės po kojomis neturįs ar nejaučiąs žmogus. Tai buvo "filosofų" nušalinimo psichologinė ir teorinė bazė. Ir kokie gi rezultatai?

Gyvenam šiandien ne tik be svarbiausių savo tautai ar bent valstybei žodžių, gyvenam be moralės, be drąsos, be atsakomybės, blaškydamiesi ir savy, ir pasauly be jokių orientyrų ir tikslų. Pasimetusi tauta. Pasimetusi ir buity, ir būty.

Ar galėtų būti kitaip? Ne tik galėtų – turėtų.

Kada tautos gyvenimo tikslai neįdomūs valdžioms, jų išsiryškinimas yra svarbiausia žiniasklaidos priedermė. Deja, mūsų žiniasklaida tapo verslininkavimo būdu, ji katastrofiškai persmelkta pinigų ir pelno vaikymosi sumaišties, o ta, kuri yra iš dalies finansuojama valstybės ir gali būti laisvesnė, tenkinasi autorių pasiūlomais straipsniais, t. y. vienišame prote spontaniškai gimstančiomis temomis, nors už visuomenę atsakomybę jaučianti žiniasklaida pati organizuoja protų apklausą svarbiausiais nacijai klausimais, šitaip padėdama įveikti net intelekto mažakraujystę.

Atgimimo pradžioj nacijos intelekto pertekliaus irgi nebūta.

Bet tada nors bandyta anemiją įveikti.

Dabar – gerai, kaip yra.

2003. IV. 5 ŽODŽIAI, PRABANGOS IR SKURDO SLĖPTUVĖS. Anksčiau kalbėta apie išnaudotojus ir išnaudojamuosius, kapitalistus ir proletariatą. Paskui prabilta apie elitą, nelabai rūpinantis, kokiu žodžiu apibūdinti tuos, kurie atsiduria po elitu, kurie elitui nepriklauso. Tie paniekinamai kartais vadinti tauta, liaudimi, kartais dar įžūliau – skurdžiais. Liaudis jau ima reikšti nepasitenkinimą ir bent per rinkimus nubloškia netesėjusias politines jėgas. Kitaip kovoti liaudis dar nemoka. Todėl ir didžiūnai dar nežino, kaip liaudį vadinti. Pastaruoju metu apyvarton stumiami žodžiai sėkmingieji (pasiturintys) ir nesėkmingieji (nepasiturintys). Būtų juokinga, jei nebūtų ciniška.

2003. IV. 7 KAM JUMS MEDŽIAI MIESTE? Dar kartą klausiu jūsų, dendrologai ir kiti "žaliojo miesto rūbo modeliuotojai": kodėl kaišot medžius palei gatves, jeigu juos ne formuojat, o žalojat, paversdami šlykščiomis šluotomis?

Geriau jau paliktumėt juos laisvai augti guotais skveruose ir namų kiemuose. Neturit supratimo, ką daryti su medžiais urbanistinėse struktūrose, tai gal bent paieškokit mieste tokių vietų, kurios bent kiek primena laisvę. Medžiai žinos, ką su ja daryti.

2003. IV. 8 ES – TAI BRANDUS SOCIALIZMAS. Pagaliau ir Lietuvoje atsirado žmogus, kuris tiesiai ir šviesiai viešai pasakė, kad šiandieninė Europos Sąjunga yra brandaus socializmo šalis. Tarybų Sąjunga jį kūrė, o Europos Sąjunga sukūrė.

Taigi iš vieno "brandaus socializmo" mes veržiamės į kitą, tuo pat metu giedodami liberalizmo himnus ir išpardavinėdami gamybos priemones. Kas tąsyk yra liberalizmo teoretikai ir praktikai? Tai tie patys "brandaus socializmo" komunistai, tada slaptai, o dabar atvirai besigviešią turto ir išnaudoją tuos, kurie taip gvieštis nepajėgia. Stojimo į ES referendumas yra tokia baisi žmonių išdavystė, prieš kurią nublanksta ir 1940 metų Liaudies Seimas.

2003. IV. 10 PERGALĖ BAGDADE. Netikėtai patiems amerikiečiams (sakoma: sąjungininkams, – šitaip norint pagerbti britus) Bagdadas krinta dvidešimt pirmą karo dieną. Kad ir su sukliuvimais (kažkoks kareivis ant Sadamo akmeninio veido užmeta JAV vėliavą, bet greit nuima, paskui kliūvama už paminklo kojų įtvirtinimų), teatrališkai nuverčiama diktatoriaus statula Bagdado centre, o minia ją trypia ir daužo. Ir tuoj pat prasideda tai, ko niekas nelaukė: marodieriavimas. Amerikiečiai stovi ir žiūri. Ir saugosi, ar dar nepuls koks savižudis. Deja, niekas nepuola. Ir nebegina savo Tėvynės, kaip spiegia paklaikę palestiniečiai. Ar tai dėl to, kad Huseinas buvo diktatorius, ar kad tokia ir yra žmogaus prigimtis?

2003. IV. 14 PUOLIMO KVĖPTELĖJIMAS. Bijau suklysti, nes tai pernelyg svarbu. Ir vis dėlto drįstu sakyti, kad šeštadieniniai mitingai buvo aksominis tautos sukilimas. Bent jau jo repeticija. Prie valstybės vairo stovi žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tautos gyvenimo tikslus, o tuo labiau – kaip konkrečiai ko nors galima būtų pasiekti. Antai estai premjeru išsirinko bent jau tą iš trijų, kuris ir anksčiau rimtai dirbo ir pažadėjo daug nuveikti konkrečiose srityse, netgi tokiose probleminėse kaip gimstamumas.

Mes ir toliau tik integruojamės. O teisėjų klanas toliau trempia teisėtumą ir teisę, korumpuoti valdininkai dalijasi "finansinius srautus", mafijos struktūros bene atviriausiai iki šiol kyla į pačias viršūnes. Jokia evoliucinė įvykių raida nebegali sulaužyti susiformavusių visuomenei žalingų darinių, ir jaunimui – ypač jaunimui – lieka du keliai: arba išvažiuoti kur nors į pasaulį, arba daryti tvarką čia, griebiantis ir nekonstitucinių priemonių, laužant ar daužant auglius jėga.

Mitingai buvo labai korektiški. Nuo Prezidentūros žmonės net šiukšles (pasipriešinimo daiktinius pėdsakus) surinko. Tačiau šūkiai ir lozungai buvo tikrai nebešvelnūs, tokie ant ribos, ir dar ganėtinai šviesi, koncertinę primenanti susibūrimo nuotaika labai greitai galėjo keistis į grėsmingą: pajutę savo jėgą, žmonės nebepamiršta jos traukos.

Šiandien puolimas dar neprasidėjo.

2003. IV. 16 KARO IRAKE REZULTATAI. Dvidešimt septintąją karo su Iraku dieną, balandžio penkioliktąją, JAV oficialiai paskelbė, kad karo veiksmai baigti ir pradėtas Irako atkūrimo etapas. Kokie pirmieji karo rezultatai?

Pirmasis ir svarbiausias (politiniu požiūriu): JAV okupavo Iraką, netgi pereinamuoju laikotarpiu jo valdymą pavesdama savo generolui. Kaip vadinosi Lietuvos prižiūrėtojas 1940 metais? Neverta minėti jo pavardės mąstymuose, svarbu suprasti, kad okupantai – nesvarbu, kokio plauko jie, raudoni ar balti – lojalų režimą formuoja vadovaujami generolų.

Antras (mentalumo požiūriu) – masinis marodieriavimas, išgrobstant ne tik ankstesniojo režimo elito turtus, bet ir viešąsias įstaigas, net privačias parduotuves, o svarbiausia – Nacionalinį muziejų su neįkainojamomis Vakarų civilizacijos aušros vertybėmis. Tai visiškai netikėtas ir itin daug dėmesio reikalaujantis faktas. Tokio fakto nebūta nuo Rusijos revoliucijos laikų. Rusų plėšikavimai po Antrojo pasaulinio karo buvo priešų siaubimo programos dalis. Čiagi savi plėšė savus, net patys save, jeigu kalbėsime apie Nacionalinį muziejų.

Ir trečias (civilizaciniu požiūriu) – Nacionalinės bibliotekos sudeginimas. Anksčiau klausdavau savęs: negi romėnai galėjo sudeginti Aleksandrijos biblioteką? Kaip tai galėjo atsitikti? Ogi taip, sakau dabar, kaip Bagdado nacionalinę biblioteką. Nes problema ne ją atkurti, kaip siūlo JAV šviesiagalviai. Problema ta, kad JAV kareiviai stovėjo ir žiūrėjo, kaip dega Irako intelekto saugykla, vienas didžiausių arabų kultūros centrų. Ne atkūrimas, o sunaikinimas bus nepamirštamas. Abejingumas knygas – tautos atmintį – ryjančiai ugniai.

Neblogos demokratizacijos dovanėlės ir arabams, ir pasauliui apskritai.

2003. IV. 18 KUR ŠIANDIEN ŽMONĖS SU PRINCIPAIS? Dabar, kai partijų jungimasis iš dešinės pasistūmėjo ir į centrą, o kalbos apie jungimąsi ar nesijungimą vyksta per visą politinį spektrą (netgi kairėje), ryškėja vienas svarbus faktas: pasiliekantieji. Pasiliekantieji centre, pasiliekantieji dešinėje, o ne smunkantys į neaiškias dešinės centro ar centro dešinės pozicijas. Kas jie?

Perspektyvoje ryškės nauji jų bruožai ar kokybės. Šiandien jau galima pasakyti, kad tai žmonės, kuriems valdžia nėra jų troškimų viršūnė ir dėl jos jie negali parduoti savo pozicijų, savo draugų; tai žmonės, kuriems svarbu idėjos, dėl kurių jie atėjo į partijas, dabar draskomas trumpalaikės naudos ir mutuojančias į neaiškius naujadarus; tai žmonės, kurie sutinka ilgai ir atkakliai dirbti, atlaikydami politinių konjunktūrų kaitų griaunamuosius poveikius ir puoselėdami savo idėjų kuriamas gyvenimo vertybes; ir pan. Kitaip tariant, tai žmonės su principais. Kadangi principai neįmanomi žmogui be sąžinės, jie yra sąžiningi žmonės. Nenuperkami ir nepaperkami. Todėl jie labai pavojingi ir nepriimtini mutantinės kultūros ideologams ir politikams, dėl ko jau šiandien visokeriopai šalinami iš viešojo gyvenimo ir kietai blokuojami užribiuose.

Ir vis dėlto!

Ir vis dėlto jie yra. Ir vis dėlto jie pamažu ryškinasi vienas kitą ir telkiasi. Ko gero – ilgai netruksiančiam veikimui. Kuris duos ir naują politinio gyvenimo kokybę. Bent jau naujos kokybės politinius reiškinius. Centro sąjunga, pradėjusi tą trumpalaikės naudos ieškojimo jungiantis su kitomis partijomis epidemiją ir sulaukusi dalies centristų nepritarimo, pradėjo išsigryninimo procesą visoje politinėje sistemoje. Ačiū Dievui, kad tai vyksta Lietuvai smunkant į Europos Sąjungos juodąją skylę: Lietuva politiniame gyvenime jau turės kuo remtis gindama savo interesus – ta jėga bus centristinio tipo partijos, susijungusios į kiek galima platesnę vidurio jėgų koaliciją.

2003. IV. 19 ŽMOGAUS DVASIĄ KURIA VAIKYSTĖ. Lygiai kaip šiandieninės žmonijos vaikystės išgyvenimai ir suvokimai lemia visą jos dabartinį gyvenimą (ką naujo pagimdė Žemė po graikų išrasto mąstymo būdo – tik variacijas Europos istorijoje ir interpretacijas kitose civilizacijose), lygiai taip ir kiekvienas žmogus turi tokį gyvenimą, kokią dvasią jis sugyveno vaikystėje ir jaunystėje. Paskui viskas yra to paties genofondo pagrindu patirtų sugyvenimų interpretacijos skirtingais brandos tarpsniais, iš esmės nieko naujo nebeduodančios asmenybei, tik plėtojančios ir įdaiktinančios rytmetį apčiuoptus savo pradmenis. Štai kodėl vaikystės ir jaunystės metas mums yra artimesnis už visai nesenus gyvenimo metus, ir ankstyvąsias savo dienas mes stengiamės prisiartinti, netgi atstumdami "aukštosios brandos" išgyvenimus.

2003. IV. 22 PRANCIŠKONŲ VELYKOS. Visiškai netikėtai užkliūvu už pranciškonų Velykų pamaldų transliacijos ir išsižioju: negi? Pirmiausia brolis Astijus degina laužą kažkur pievelėje prie bažnyčios, šventina ugnį, sako jai reikalingus žodžius.

Paskui – bažnyčia su nedaug kalbėjimo ir itin daug giedojimo. Gal net ne giedojimo, o dainavimo – taip galėtume pavadinti tą giedojimo būdą ir stilių. Melodika aiškiai modernizuota, bet svarbiausia – džiaugsminga, o gieda jaunos moterys ir vyrai, irgi su šypsenom, vos nekildami skristi. Nepasakysi, kad angelai, bet – laikykitės, Angelay! – turit tikrai rimtą atatrauką! Na, o vargonuotoja – vos ne džiazuotoja ir groja tarsi ne bažnyčioj. Bet svarbiausia – visa tai tinka!

Ilgas viduramžių stiliaus vaidinimas bažnyčioj – vėl nuostabi sąsaja ir su istorija, ir su lietuviškai perskaityta ir persakyta amžinybe.

Ko čia nebūta šįvakar – ir kūdikėlių, ir visai suaugusių krikštijimo, ir valgių bei kiaušinių šventinimo, ir ramybės linkėjimo, sveikinimosi su Velykom, žibučių dalijimo. Kur ir kada taip Lietuvoj būta?

Dabar suprantu ir brolio Astijaus televizinius vojažus po namus, ir brolio Juliaus rašymus ir pamokslinius mąstymus – pranciškonai persiima mūsų dienomis ir kuria naują Katalikų bažnyčios stilių.

Monsinjoras Vasiliauskas, Tėvas Stanislovas yra tos Lietuvos kunigų kartos atstovai, dar gyvi gavę garbę žmonėse, nes bendravo su kiekvienu pusbalsiu, užjausdami, suprasdami ir likdami kartu kentėti ir padėti. Šitie jauni vyrai bendrauja garsiai, viešai, kviesdami ne liūdėti, kentėti, o džiaugtis gyvenimu ir šitaip įveikti jo negandas, kurių niekada netruks. Ką gi, tepadeda jiems Dievas! O tai atrodė, kad tik sektos gali būti gyvos ir gyvybingos!

Na, tenka pripažinti, kad be televizijos aš nebūčiau sužinojęs apie tokias Lietuvoj, pačioj jos širdy – sostamiesty – vykstančias pamaldas. Šita transliacija – didelis pliusas ir nacionalinei televizijai, vis dar bandančiai susivokti, ko labiausiai reikia didžiajai Lietuvos žiūrovų daugumai. Ne tik vadinamajam elitui.

2003. IV. 28 Į REFERENDUMO MĖSMALĘ – IR VAIKAI. Kokia baisi yra referendumo dėl ES pralaimėjimo baimė, rodo tas faktas, kad Lietuvoj į agitacinius žaidimus įtraukiami ir vaikai. Vadinamasis moksleivių referendumas, kuriame už ES turi balsuoti 5–12 klasių mokiniai, yra ne tik nemoralus, bet ir neteisėtas: nepilnamečiai į politinius apsisprendimus tokiu būdu negali būti traukiami. Kodėl mes smerkėm ir smerkiam prievartinį vaikų varymą į spaliukų, pionierių ir komjaunuolių organizacijas tarybiniais metais? Todėl, kad tai buvo prievartinis vienmatis nepilnamečio jaunimo siejimas su politika ir valdžia. Ar dabar mokinys turi daugiau pasirinkimo? Eilute prie urnos žengiančios klasė po klasės, žinoma, organizatoriams gražu, bet ar teisinga? Beje, iniciatoriai ir organizatoriai nė neslepia, kad ši moksleivių akcija yra tik pagalbinė priemonė tėvams agituoti.

O kaip vaikai po Lietuvą laigančių mėlynųjų autobusiukų propagandistų papirkinėjami mėlynais balionėliais (televizijos komentatoriai taip ir sako: vaikams to pakanka, suaugusiems reikia daugiau) ar kokiais lankstinukais, kaip jie "balsuoja" Moksleivių parlamente, kaip kalba kokiose nors televizijos ar radijo diskusijose - gaila žiūrėt ir klausytis: jaunieji verčiami tokia euromėsa, kokiais Sibiro džiūvėsiais buvom verčiami mes tarybiniais metais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3107. Sventasis2003-05-26 01:10
Tokiu straipsniu nera ko komentuoti. Autorius isreiske savo nuomone apie Lietuvos gyvenimo (dazniausiai-politinio) realijas ir tam jis turi pilna teise. Su R.Ozolu galima sutikti arba ne, taciau ka cia bepakomentuosi ?

3110. keule2003-05-26 06:40
Euromėsa - mes, keules!

3111. xX2003-05-26 08:50
KARO IRAKE REZULTATAI: ... Nacionalinės bibliotekos sudeginimas --- užtat coca-colos bus pakankamai.
Jankiai eilinį kartą (lyg ir subtiliau) išdulkino pasaulio visuomenę. Taigi, intelektas ir kultūra yra mitas, vertas laužo liepsnos, elementaraus perdirbimo į šukes - na galės mokslininkai klijuoti duženas, atstatinėti apdegusius tekstus - turės darbo, dar ir kokių reikšmingų atradimų padarys. O turint jankiškos jėgos, pasirodo, protas yra kaip šuniui penkta koja. Nes civilizacijos progreso sandara jau tūksčius metų lieka ta pati - 6 procentai intelekto - likusioji dalis - force. Tiltas (ar bent jau tiltelis) tarp kultūros ir jėgos (verslas, krašto apsaugos:) ministerija) nesiklijuoja, o būtų visai nieko...

3149. Kada gi?2003-05-26 19:02
Tikra tiesa: Ozolo neimanoma komentuoti-jam tiesiog reikia "isspardyti uzpakali". gal ger. redakcija gali paaiskinti kodel sie vieniso ligonio kliedesiai spauzdinami be atitinkamo ispejimo ar bent red. prieraso? Kokiu pagrindu is biudzeto islaikomas laikrastis suteikia privazia skilti asmenininio integralumo problemu turinciam individui. kada pasibaigs sita teisingu banalybiu (zr.pirmuosius "irasus")pusiniu tiesu, NESAMONIU IR PIKTYBINIO KURSTYMO KOShELIENA?

3157. Lanka2003-05-26 20:56
Sutinku su xX visu 100%, net atsiminiau fraze is vieno seno (beje holivudinio)filmo apie Trojos Elena, kur ji baisiausiai nustebusi su giliu isitikinimu atsako savo pasnekovui "Great power doesn`t need knowledge"

3164. Protestas2003-05-26 22:52
Civilizuotuose krastuose etikeciu (siuo atveju "jankiai") kabinejimas kitiems, nesvarbu kas tai bebutu, arabai, amerikieciai ar lietuviai, netoleruotinas ir tvarkomas istatymais.

3171. xX2003-05-27 05:21
Man jankiai=p*r*t*i, tokia to žodžio etimologija. Dainelė "Yankee Doodles" buvo kažkada viena iš patriotiškiausių etikečių, jų pačių prisiklijuota, o Pirmąjį Pasaulinį gyveno su
Over there, over there
Send the word, send the word over there,
The Yanks are coming, the Yanks are coming

Taigi, jankiai savo dvasią visada kėlė ir kelia p*r*t*n*m*s dainomis, kurios atitinka tautos p*r*t*š*ą/kaubojišką esmę. Kokiais jie įstatymais tvarkosi, ypač tarptautinėje teisėje? Tais pačiais. Pritrūko naftos, "nuginklavo" Iraką, tik tų ginklų kažkaip iki šiol neranda. Na atstatinės griuvėsius, kad legaliai prasiskverbtų prie naftos pinigų (už darbus gi reikia kažkam mokėti - ateičiau į Protesto namus, išdaužčiau langą, po to įstiklinčiau...), įrengs oro uostus, kad verslo klasę galėtų priimti, etc. P*r*t*v*m*s darosi subtilus, bet esmė išlieka nepakitusi.


3185. to:6)protestas2003-05-27 15:53
tamsta noriu ispeti, kad su tokiu xX tikrai neverta siomis -kaip ,speju, ir kitomis - temomis diskutuoti...speju, kad si persona-tai po antiamerikanizmo bei antisemitizmo bei tautiskumo puoseletojo kauke besislepentis seno raugo postnomenklaturinis komuniaga/sicilikas. Su juo racionali diskusija neimanoma...beje, kaip ir su vis labiau ir spartesniais tempais manijakejanciu (o ir manichejejanciu)Ozolu...

3189. xX2003-05-27 17:36
Na va - iš karto "neverta diskutuoti", prisagstėt man etikečių (tarp kitko, nežinau, ką reiškia sicilikas ir manichejėjimas). Jokių anti- nepropaguoju, esu pozityvus ir geranoriškas, myliu tiesą, nemėgstu bandos jausmų puoselėtojų. Seno raugo kažkas irgi nesu, nes esu pakankamai jaunas, be to, jokiai partijai nepriklausiau ir nepriklausysiu (pionierius lyg ir buvau - įspūdžio nepadarė ir traumų nepaliko). Mačiau didelį gabalą pasaulio, todėl turiu argumentų, kad Lietuva turi geriausius šansus būti pavyzdžiu kitoms šalims. Didžiausias pavojus - sujankėjimas/supiratėjimas, apsirijimas/aptingimas. Ekologijoje žinomas fenomenas.
P.S. Matau, kad mane šiek tiek užtapė redakcija, ką padarysi, jos reikalas. Šiaip iš kiekvienos šalies turime ko gero pasimokyti, tuo tarpu iš JAV - kaip negalima gyventi. Gal kas turite kitokių pavyzdžių?

3190. Toks padūmojimas2003-05-27 17:52
Ar mes kitokie nei jankiai?

3196. xX2003-05-27 20:21
Manau, kad taip - mes kitokie. Bet aš visur kalbu apie istoriškai susiformavusius tautos bruožus, daugumą, o ne apie atskirus asmenis.

Rodoma versija 22 iš 22 
14:52:44 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba