ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-05-24 nr. 653

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Istorijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuščiuvimas (5) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Eilėraščiai (30) • Patikslinimas (8) • JURGIS JANAVIČIUS. Apie regbį (3) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (15) (11) • MILDA ALIŠAUSKIENĖ. Satanizmo apraiškos Lietuvoje (84) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (24) • JURGITA LUDAVIČIENĖ. Tinklo viduje (4) • ANNA GAVALDA. Ambra (2) • JŪRATĖ BARANOVA. Kaip surasti Jorgės Luiso Borgeso namą? (7) • AKVILINA CICĖNAITĖ. Kvapai: erotika ir teologija (16) • Buvusį tautodailininko Liongino Šepkos kaimyną ANTANĄ TUNAITĮ kalbina Gytis Norvilas. "Šapka. Lietuviškai – kepurė" (2) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • VIDMANTAS JANKAUSKAS. Prieš šimtą metų Bernardinų sode... (2) • KAZYS SAJA. Cugcvangas (38) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (47) •

Cugcvangas

Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus"

KAZYS SAJA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ozirio statula

Šachmatai yra nepaprasta ugdymo mokykla. Analizė ir prognozė, įžvalga to, kas gali būti ir greičiausiai bus, numatymas ir pasirengimas. Tai reikalinga visur. Galų gale supratimas, kad partija nepralošta, kol žaidėjas nenuleido nosies ir nepasakė pirmiausia sau: pralošiau.
V. Landsbergis, "Būta ir pasakyta"

Vidmantas Bergas, daugeliui pažįstamas politinis veikėjas, be viso kito, buvo šachmatų didmeistris, tačiau pastaraisiais metais dažniausiai žaisdavo su menamu varžovu. Kitaip sakant, pats su savimi, negalėdamas suprasti, kodėl tam įsivaizduojamam priešininkui jis ima vis dažniau pralošti. Greičiausiai taip atsitikdavo todėl, kad Bergas Nr. 1 nejučiom užsimiršęs lentoj matydavo Lietuvą, kuriai dažnokai grėsė koks nors cugcvangas – priverstinis nenaudingas ėjimas, o Bergas Nr. 2 išlikdavo racionalus, šaltas, kartais ir ciniškas pirmojo priešininkas. Pralošęs partiją pats sau Vidmantas Bergas net būdavo linkęs įtarti, kad jo virtualusis varžovas yra šėtoniškos prigimties intrigantas, jam pakišantis koją ne vien prie šachmatų lentos.

Bet jis nesiliovė su juo rungtyniavęs, nes niekur kitur – nei diskutuodamas su savo oponentais, nei bažnyčioje vargonams gaudžiant, nei nemigos valandomis – nesulaukdavo tokių prieštaringų minčių, nepadarydavo tokių toli siekiančių įžvalgų, kaip susirėmęs su tuo paslaptinguoju partneriu, pakaitom žaisdamas baltom arba juodom figūrom.

Bergas jau buvo išmokęs atpažinti kai kurias blogio jėgas ir patyrė, kad jos kaip svetimi šunys, pavadinti vardu, dažniausiai sutrinka ir pradeda vizginti uodegą. Pasitraukia niekam nespėję įkąsti ir apkrėsti pasiutlige. Tačiau šitaip atitolinęs nuo Lietuvos kokią nors negandą Vidmantas Bergas dažniausiai likdavo išjuoktas, pažemintas, iš naujo pavadintas panikierium ir melaginguoju pranašu.

Atkuriant mūsų valstybę, Bergas daug kam girdint kalbėjo:

– Aš bijau Vakarų, bijau kokio nors sąmokslo už mažųjų valstybių nugaros.

Žurnalistai tuos nuogąstavimus citavo laikraščiuose, kartojo per visas radijo stotis ir televiziją, bet, ačiū Dievui, tokio sąmokslo nebuvo, ir kai kas jau ėmė vadinti Bergą bereikalingos isterijos kėlėju.

Vėliau Bergas ėmė nerimauti, kad naujai išrinkti kairieji politikai nepakreiptų mūsų valstybės Rusijai naudinga kryptimi. Komunizmas, tikino jis, tik apsimeta miręs... Ir vėl Vidmantas Bergas "apsijuokė", nes Lietuva nuo savo kelio nenukrypo, o komunistai, pakeitę partijos vardą, regis, pradėjo keisti ir savo taktiką.

Bergas dar nesiryžo galutinai patikėti, o juo labiau kam nors prasitarti apie savo pastebėtą dėsningumą, tarsi nerašytą sutartį su pačiu nelabuoju. Juk už kiekvieną nubaidytą "šunį", už kiekvieną įvardytą cugcvangą KAŽKAS paskui lupa nuo jo devynis kailius, siekia apnuoginti jo sielą, kad vieną dieną jis pagaliau pasakytų sau ir kitiems: pralošiau. Man laikas pasitraukti.

Už viską reikėjo sumokėti, bet ne viską buvo įmanoma nupirkti. Ne visas šunybes jam pavykdavo iš anksto numatyti ir įvardyti. Netikėtai užklupdavo ligos, Bergą išduodavo tie, kurių padorumu neabejojo ir kurių draugystę jis labiausiai brangino. O galėjusieji tapti tvirtais jo šalininkais likdavo nepastebėti ir nenorom pritardavo sakantiems, jog šachmatų didmeistris mato tik savo lentą, žaidėjų komanda jam nereikalinga.

Kartą, iki pat vidurnakčio užtrukusios šachmatų partijos metu, Bergas mintimis diskutuodamas su savo paslaptinguoju partneriu arba su Bergu Nr. 2 "išgirdo" siaubingą ereziją. Esą Viešpats Dievas yra tik įstatymų leidėjas mūsų žemėje, o vykdomoji valdžia priklausanti velniui.

– O kas tada teisėjas? – paklausė Bergas, žirgu užstodamas karalių.

– Teisėjas – žmogus. Tik dar neišprusęs, dar kol kas korumpuotas, – atsakė TAS, kuris žaidė su juo, nukirsdamas rikį.

– Bet juk demokratinėj santvarkoj vykdomąją valdžią turėtų skirti parlamentas. Arba tas, kuris leidžia įstatymus, – Bergas paspendė spąstus juodajam bokštui. – Išeitų, jog Dievas Pragaro galybėms pavedė valdyti visą pasaulį. Ne angelams, o velnių legionui.

– Visų pirma velniai nėra tokie juodi, o angelai tokie balti kaip šitos šachmatų figūros. Pajutę valdžios skonį, ir vieni, ir kiti supanašėja. Daug kur esi buvęs, matei – visur ta pati niekšybė, kvailybė ir nuobodybė.

– Na, gal jau ne visur, ne visada. Argi nebūna taip, kad ir velniai priversti prie angelų prisitaikyti?

– Būna. Bet velniams nieko nereiškia suvaidinti angelus. Jie mėgsta cirką, mėgsta kaukių balius, mėgsta populizmą. Šachas!

– Nemanau, kad angelai arba – nusileiskim ant žemės – sakykim, žmonės būtų tokie kvaili ir bestuburiai. Savęs aš tokiu nelaikau. Stuburas linksta, tai tiesa, bet dvasia išlieka ta pati.

– Viskas priklauso nuo liaudies, nuo žmonių. Rodos, nesi jiems nusikaltęs, o jie tavęs jau nebemyli. Esi ne toks kaip jie, o supanašėti nesistengi.

– Supanašėti? Su kuo? Aš vis dar skiriu sąvokas – tauta ir liaudis.

– Bet sutinki, kad kiekviena tauta turi tokią valdžią, kokios ji nusipelnė? Šachas!

– Arba tokią, kokią tautai, piliečių visuomenei, užkaria liaudis, kurią demagogams nesunku apmulkinti. "Prie ruso buvo geriau..." Tegul užbaigia sakinį: "Prie ruso buvo geriau negu prie lietuvio". Tai kas jūs tokie? Beveidė masė? Betaučiai ir bepaučiai?

– Tik nesakyk šito garsiai. Matas, Vidmantai Bergai!

– Pralošiau, taip... Tik dar klausimas, katras iš mudviejų yra tikrasis Bergas.

Jis pasitraukė nuo lentos su slegiančia nuojauta, kad prie jo sėlina nauja grėsmė, kurios vardo šį kartą neatspėjo. Čia ir slypėjo tikrasis Bergo pralaimėjimas.

Vieną rytą paskambino nepažįstamas vyras. Bergui pasirodė, kad jis kalba pirštais gniauždamas nosį, norėdamas pakeisti savo balsą. Sakė norįs apsaugoti Bergą nuo jam rezgamų pinklių.

– Iš kur man žinoti, ar jūs pats ko nors nerezgat?

– Rezgiau ir aš, – prisipažino vyriškis. – Jeigu manęs neišklausysit, aš jau savęs nebekaltinsiu.

Toks atsakymas Bergui pasirodė įdomus, ir jis paskyrė tam žmogui pasimatymą.

Jis, rodos, niekad nebuvo to svečio sutikęs, tačiau žmogus atrodė kažkur matytas arba pažįstamas iš savo elgesio. Vidutinio ūgio, gerai įmitęs, trumpai kirptais žilais plaukais, su randu smakre ir palei antakį. Ištiesdamas ranką pasivadino Žibu, veikiausiai netikra savo pavarde. Kalbėjo valdingu balsu, tačiau giliai įsodintos rusvos jo akys kažkodėl vengė susitikti su Bergo akimis. Jis pastebėjo, kad svečio kairioji ranka, gniaužianti kampuoto portfelio rankeną, daug stambesnė už dešinę.

– Atvažiavau iš Kauno norėdamas perspėti jus, kad mes paruošėm jums vieną kiaulystę, – šitą efektingą frazę Žibas tikriausiai buvo išmokęs pakeliui. Nesulaukęs jokios reakcijos šypsodamas pridūrė: – Esu iš tos šunaujos, kaip jūs kadaise pareiškėt, bet galutinai dar, rodos, nesu sušunėjęs.

– Jūs – iš kokio nors laikraščio? – paklausė Bergas.

– Ne, aš ne žurnalistas. Bet mes kontaktuojam ir su jais. Aš šiek tiek rizikuodamas nusprendžiau jums kai ką parodyti.

Bergas pasiruošė, užsidėjo akinius, tačiau svečias vis dar tebelaikė pasidėjęs ant kelių savo diplomatą.

– Pirmiausia, – perspėjo, – aš turiu išgauti jūsų pažadą, kad apie tą mano apsilankymą ir apie dokumentą, kurį jums parodysiu, niekam neprasitarsit. Kitaip man būtų galas. Jie iš karto suprastų, kas jiems tą kiaulę pakišo.

– Gerai, – sutiko Bergas. – Jūs iš tikrųjų meistras sukurti intrigą.

– Aš joks meistras, aš – kaip tas vabalas, įsivėlęs į pakulas, – atsakė Žibas ir kairiąja, treniruota, ranka padavė Bergui suglamžytą, paskui, matyt, vėl rūpestingai išlygintą popierių. – Štai, pasigrožėkit.

Tai buvo kažkoks keistas, nemokšiškas pakvitavimas, kuriame mašinėle spausdintu tekstu buvo pasakyta, kad Vidmantas Bergas per savo įgaliotą asmenį, profesorių Čebatorių, iš verslininko Turklio gavo tris šimtus tūkstančių dolerių, įsipareigodamas šią skolą grąžinti praėjus metams po Seimo rinkimų. Buvo nurodyta data ir nevykusiai suraitytas Bergo parašas.

– Baisiai mėgėjiška klastotė, – tarė jis grąžindamas popierių. – Tasai Turklys, rodos, neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Negi jis toks kvailas, kad sutinka leistis į naują avantiūrą?

– Kvailiams dažniausiai sekasi, – atsakė Žibas. – Įsivaizduoju, ką jis pasakys... "Jeigu Bergas prašo, Bergui reikia paskolinti. Gal tie pinigai ateity apsaugos mane nuo bėdos..." Dabar daugelis veikia per tarpininkus.

– Čebatorius atseit mano tarpininkas... Žmogus prieš mirtį atsiribojo nuo tų, kuriems tarnavo, todėl ir jį mėgins apjuodinti ta pačia proga.

– Taip, – sutiko informatorius. – Žinokite, kad čia tik nevykęs mėginimas. Iš trečio ar ketvirto karto jūsų parašas išėjo panašesnis. Net labai panašus.

– Tai gal jūs bent pasakysit, kas ten tokie buvo?

– Ne... – Žibas ilgai purtė galvą. – Pasakysiu tik tiek, kad jų buvo ne vienas ir ne du. Jūs ir pats tikriausiai žinot, kas su Turkliu sėdėjo tam pačiam kalėjime ir kas galėjo jį tam žingsniui prikalbinti.

– Ne vienas, ne du... Tačiau tarp jų buvot, esat ir jūs. Kodėl jūs taip darot? – Bergui nebesisekė kalbėti ramiai ir nuosaikiai. Bet jis pastebėjo, kad svečias dėl to pasijuto kaip tas varžovas, pasakęs jam šach. – Negi jie tikisi, kad aš jiems iš tikrųjų surinksiu tuos pinigus?

– Ne, žinoma, ne, – atsakė Žibas. – Jiems užteks ir to, kad būsite viešai apvagintas, negrąžinantis tam vargšui Turkliui skolos. Jūs puikiai žinot – atsiras tokių, kurie patikės.

– Atsiras, taip. Bet kas jums iš viso to? Kokie tų žmonių motyvai? Kodėl jie taip trokšta mane pažeminti?

– Motyvai? Daugeliui atrodo, kad jūs per ilgai... Per daug aukštai iškilęs. Vieniems galbūt nesuprantamas, kitiems nesukalbamas.

– O jūs? Jeigu jūs nepritariat jiems, tai padarykite taip kaip Čebatorius, nusigręžkit nuo jų.

– Prieš mirtį galbūt ir aš... Bet kol kas aš dar noriu gyventi.

– Jūs nei šaltas, nei karštas. "Kadangi tu esi drungnas, aš išspjausiu tave iš savo burnos". Maždaug taip Viešpats vertina tokius Apreiškime.

– Tegul išspjauna. Aš jau sakiau – nenoriu, kad mane kas nors prarytų.

– Gerai. Ačiū, kad jūs rizikavot, paimdamas tą kopiją, gaišot važiuodamas į Vilnių... Bet ar pagalvojot, kas man iš viso to? Tos kopijos man nepalikot, nepasakėt, kas ten tokie darbavosi... Išvažiuosit šiek tiek sujaukęs mano nuotaiką, ir tiek. Tai kam tas jūsų žygis? Norėtumėt, kad kada nors pasakyčiau: ponas Žibas ne toks kaip anie, jis buvo atvažiavęs, jis mane perspėjo...

– Aš buvau ir esu įsitikinęs, kad jūs kaip nors užbėgsite tai bėdai už akių.

Bergas pajuto, kad Žibui kaip tik tai ir rūpi – sužinoti, ką jis ketina daryti toliau.

– Gal jūs pagaliau nuspręsit pasiųsti visus tuos niekšus po velnių, – tarsi patarė svečias glostydamas savo diplomatą. – Pasakysit – užteks, pasitrauksiu, jeigu liaudis taip nori. O gal surasit kokį palankesnį teisėją arba prokurorą, kuris tą poną Turklį suriestų į ožio ragą... Jūs manot, kad tarp jūsų gerbėjų neatsirastų žmogaus, kuris tą pūzrą pamokytų taip, kad tas nebežinotų, katra koja raišti?

– Iš visko sprendžiant, jūs žaidžiate šachmatais... – šyptelėjo Bergas.

– Žaidžiu, – patvirtino Žibas. – Tikriau sakant, žaidžiau.

– Ne, jūs žaidžiat ir dabar. Paspendėt man cungcvangą, bet aš dar apgalvosiu savo ėjimą.

Išleidęs neprašytą svečią Bergas išskleidė šachmatų lentą, išdėliojo figūras, tačiau žaidimo nepradėjo. Apmąstė, kaip jis pasielgs, kai tie pašlemėkai išmes į viešumą savo klastotę.

Kito kelio nėra – teks jam pereiti visas teismų kalvarijas, iškęsti visas Turklio advokatų insinuacijas. Anksčiau ar vėliau tiesa bus įrodyta. Gal nors tada lengvatikiai žmonės šio to pasimokys ir nebeskubės pritarti kiekvienam prieš Bergą skleidžiamam šmeižtui.

Po kelių dienų viena isteriško stiliaus žurnalistė "Veide" išspausdino tulžingą straipsnį, kuriame puikavosi Bergui pažįstamas tekstas – faksimilė su šiek tiek sėkmingiau suklastotu jo parašu.

Žurnalas Vidmantui Bergui paskelbė šachą, tačiau iki endšpilio dar buvo toli.

2003

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3129. keule2003-05-26 15:44
Vėjelis jaučiasi. Matyt, kažkas vizgina uodegą.

3135. zr2003-05-26 16:43
Kam ta ezopinė kalba dešimties metų senumo įvykiams? Nei meno, nei naujienų.

3148. no :-( 2003-05-26 18:59
Kažkuo primena 1947 - 1954 metų literatūrą, tik dabar pasuktą 180 laipsnių kampu... Šio bulvarinio skaitalo net literatūra negalima pavadinti. Blogai, eksrašytojau Saja, visai blogai.

3158. ekonomistas2003-05-26 20:57
po kiek reikėtų atėnų skaitytojams susimesti, kad vietoje panašių opusų liktų tuščias plotas akims pailsėti?

3166. keule2003-05-26 23:05
Ir kodėl gerb.redakcija šįkart nepaliko plotelio kur pasiganyti su laisva nuomone? Pasikalbėt, pavyzdžiui - apie orą.

3172. @2003-05-27 10:16
Vargšas Saja. Visą laiką stengėsi įtikti bergui, per tas pastangas prarado analitinį protą. galėtų, žinoma, toks egziostuoti, bet kam savo nevykėliškumą demonstruoti rimtame laikraštyje.

3173. V.V.2003-05-27 10:53
Jie abu su Ozolu aiškiai kvanktelėjo Seime. Pavojinga vieta, po jos žmogus tampa nebeveiksnus.

3211. keule2003-05-27 22:50
Pritariu V.V. S.Šaltesnis irgi "smigo". "Mėnulio Lietuva" paperėjo ir nuspango straipsniukais viename dienraštyje. K.Saja tiesiog stulbinančiai neteko kūrybinės potencijos.

3213. Reikia scenarijaus2003-05-27 23:33
Kuriamas lietuviškas "Matricos" variantas.

3215. keule to 9)2003-05-28 01:39
:))) Nuloožau. Bet gerai pagalvojus, labai lietuviškas bajeris.

3236. lolišvilis2003-05-28 18:56
Redakcijai: ar privalu spausdinti tai, ką pateikia buvusieji spausdinamieji?

3252. Vetustis2003-05-28 22:32
Manau, Saja šiame kūrinyje be galo tiksliai nusakė būtent KAIP IŠ TIKRO VISKAS BUVO. Meno iš tikro ne per daugiausia čia, bet, ko gero, tai nebuvo kūrinio pagrindinis tikslas. O kad rašoma ezopine kalba... Na ir kas? Tai visai netrukdo.

3271. v.d.2003-05-29 19:28
Jo, 12)teisus: Ne apie meną čia giesmė-Bebaimį RobinHoodą...forma - marazmatinė, turinys- tikslus.Dar amžinatilsį Gottlobas Frege mokė, jog reikia skirti Sinn und Bedeutung (arba kap sako tie prancūz-leviai: signifikatas ir signifikantas).Deja.

3272. Margarita to 9)2003-05-29 19:33
Aš noriu vaidinti Matricoje,užrašykit į peržiūrą:)

3274. "Matrica"2003-05-29 20:00
Margaritai paskirtas vienas pagrindiniu vaidmenu.

3275. keule - 9)2003-05-29 20:19
Parašiau 1 puslapio scenarijų. Labai staigaus veiskmo "matrica" gavosi. Gal reikia specialiai Margaritai scena parašyti. na ten vaikšto, vaikšto, o paskui nusirengia. Ar filmo biudžete yra numatyti sumikė saulės akiniams nupirkti?

3277. "Matrica"2003-05-29 20:37
Tai tik pradzia, reikes ne vienas puslapio. Kai veiksmas prasides, nebus kada apie akinius galvoti. Nemokamu pietu nebus, Margarita vaiksto nuoga tik pirmam (keules matricos varianto) puslapy.

3278. Margarita2003-05-29 20:41
Brangi,"Matrica",ačiū už pasitikėjimą.Aš neapvilsiu ir žiūrovams akinių pirkti nereikės.Galėsiu ir antrame puslapyje suknelę nusirengti.Išsipirkau 100 minučių soliariume,būsiu šokoladinė:)keule,tiesiog pavydus,ne suvalkietiška prasme žinoma:)

3279. "Matrica"2003-05-29 21:09
Margarita, jusu svarbus vaidmuo, susikaupkite. Kodel Jus kalbate apie suknele, soliariuma ir akinius? Tai praeitis. To gyvenimo jau nebeliko, Jus pati norejote vaidmens, ji ir gavote. Pagalvokite geriau apie vaidmeni.

3280. keule2003-05-29 21:19
Parašiau jau 2 puslapį. labai gerai gaunasi. Tik va, reikėtų su Margarita parepetuoti vieną sceną telefono būdeleje: jinai nusirenginėja, o aš stoviu ir abejingai spoksau. Kažin ar pavyks!?

3281. "Matrica"2003-05-29 21:27
Keule, jus veluojate. Rasykite skubiau 3 psl, pamatykite pagaliau "matricos" tinkla ir juodus akinius aplink smezuojant. Laikas nelaukia, jus jau isnaudojote du puslapius.

3282. Margarita2003-05-29 21:29
Mielas "Matrica".Nejau lietuviškame variante man numatyta tik sotfware prikimštos skaitmeninės būtybės,valdomos distanciniu pulteliu,rolė?:)Aš noriu vaidmens su suknelėmis iš ateities:)

3283. Margarita2003-05-29 21:31
Brangus keule, susitinkam scenarijaus aptarimui.Aš jau Varniuose:))

3284. "Matrica"2003-05-29 21:47
Margarita, suknele jus turite, tik nezinau ar butent tokios troskote, ar tai skaitmenine apgaule. Nuostabu, kad norite vaidmens is ateities, tai pirmas zingsnis i ji. Scenarijuje butent nuo jusu priklauso, ar skaitmeniniai kodai bus istrinti. Aplankykite keule, bet ilgai neuzsibukite.

3285. Margarita2003-05-29 22:15
keulė užsibarikadavo telefono būdelėje nuo manęs:))Padėkit išvilioti kaip nors.Aš noriu tik pasirodyti jam su suknele prieš Matricą ir be suknelės - po Matricos.Kaip būtų gražiau.Žiūrovams žinoma.

3286. "Matrica"2003-05-29 22:29
O kaip kitaip turejo buti? Jis raso scenariju, tai rimtas darbas. Margarita, Jus, atrodo, labai paveike vienas Bulgakovo personazu is matyto spektaklio, bet sis projektas rimtas, daug rimtesnis, ir vaidmuo ypatingas, specialiai Jums.

3287. Margarita2003-05-29 22:59
Aš nenoriu būti taip lengvai nuspėjamo amplua,net komentuodama,o ką jau kalbėti apie vaidmenį tokiame super filme:)Margarita - tai indas,kuriame sudėta po dalelę ne tik Bulgakovo personažės bruožai:)

3288. "Matrica"2003-05-29 23:13
Margarita, butent, Jus nesate. Pamazu tampa lengviau, Jus isijauciate i vaidmeni. Siame filme tenka visas svetimas daleles isimti, tik taip issigelbesime nuo Matricos. Jums skirtas teigiamas vaidmuo. Negi tuo nors akimirka suabejojote?

3289. Margarita2003-05-29 23:20
Aš sugalvojau!Paspauskim Shut down ir atsidursime anapus ekrano,kur mūsų niekas neatpažins kaip Matricos herojų.Naktyje pasislėpsim angelys iš deamonų pavirtę,o ryte,saulei patekėjus,sužaisime simultaną su culture.lt el.redakcija:)OK?:)

3290. "Matrica"2003-05-29 23:22
Margarita, sutinku. THE END

3291. keule2003-05-29 23:46
MATRICA LT. Prie telefono būdelės - ten aš sėdėjau verkdama... 1.1/eksterjeras/Varniai, telefono būdelė/vakaras Tipu tapu, pasirodo Margarita. Ji žengia grakščiai siūbuodama klubais. Ji be galo žavi, nors ir be juodų akinių. Aš - kur kas gražesnis už Bredą Pitą, mąstau apie matricą. Atsainiai nužvelgiu gundančioj pozoj sustingusią Margaritą. Ji lėtai lėtai kelia suknelę aukštyn... Aš pašoku ir imu daugintis. Vienas... du... dešimt... šimtas Bredų Pitų prieš Margaritą. Nuostaba. Žavesys. Ir skausmas jos akyse. Nori atsiduoti, bet mano fantomų tiek daug! Akys bėgioja nuo vieno mano gražaus pavidalo, prie kito... Suknelė krenta žemyn. Šimtai mano antrininkų šveičia juodus akinius į dangų, kur lyg tiršta grietinė varva raidės:" MATRICA:KEULE KRAUNASI".

3292. keule - Margaritai2003-05-29 23:51
Nu tu Varniuose mane gerai išgąsdinai! Kaip puolei!.. Visa telefono būdelė sudrebėjo. Virpėjau iš seubo. Galvojau, keulių deivė Kriūkė užpuolė. Tamsu buvo. Atleisk. Neįžiūrėjau tavo rietų.

3294. Margarita2003-05-30 09:06
keule, tu toks bailus? Nesitikėjau. Lietuviška Matrica kvepia Moterim ir keturiais jos vyrais interpretacija:)))

3295. veu2003-05-30 14:25
veu, el.redakcija labai aplaidžiai atlieka savąjį sanitarinį darbą...

3302. El. Red.2003-05-30 22:59
Viskas vyksta legaliai pagal vidinį mūsų viešai-slaptosios organizacijos planą. Tekstas gali inspiruoti visokiausias mintis - tyras ir netyras, švankias ir nešvankias, ir t.t. Tegul komentarai liejasi laisvai - ir auka pati įžengs mums į nasrus:)

3313. sakuda2003-05-31 16:12
Akivaizdu, kad Saja tarp eilučių klastingai paslepia pasąmoninį norą (25 kadro analogija) nusirenginėti viešose vietose, santykiauti telefono būdelėse ir t.t. Cituoju: "– Atvažiavau iš Kauno norėdamas perspėti jus, kad mes paruošėm jums vieną kiaulytę, – šitą efektingą frazę Žibas..."

3315. Ant lapo kabo rasos lašas2003-05-31 16:46
Tekstas (veiksmas), kaip Saja raso, "paskelbė šachą, tačiau iki endšpilio dar buvo toli."

16042. FlatreX :-) 2004-05-05 16:17
Ku jus hebra kas sedit mirce ateikite visi i kanaliuka #eSaMeS O siap straipsnis visai nieko!

Rodoma versija 21 iš 21 
14:52:41 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba