ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-05-24 nr. 653

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Istorijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuščiuvimas (5) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Eilėraščiai (30) • Patikslinimas (8) • JURGIS JANAVIČIUS. Apie regbį (3) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (15) (11) • MILDA ALIŠAUSKIENĖ. Satanizmo apraiškos Lietuvoje (84) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (24) • JURGITA LUDAVIČIENĖ. Tinklo viduje (4) • ANNA GAVALDA. Ambra (2) • JŪRATĖ BARANOVA. Kaip surasti Jorgės Luiso Borgeso namą? (7) • AKVILINA CICĖNAITĖ. Kvapai: erotika ir teologija (16) • Buvusį tautodailininko Liongino Šepkos kaimyną ANTANĄ TUNAITĮ kalbina Gytis Norvilas. "Šapka. Lietuviškai – kepurė" (2) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • VIDMANTAS JANKAUSKAS. Prieš šimtą metų Bernardinų sode... (2) • KAZYS SAJA. Cugcvangas (38) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (47) •

Istorijos

PETRAS RAKŠTIKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Petras Rakštikas. Mauduolė

Apie Rojų

Rojus neturi jokių tvorų ar sienų. Yra tiktai durys. Žemė yra pragaras, o jame stovi durys į Rojų. Pra- – veiksmažodžio priešdėlis, nusakantis pasikeitimą. Prabėgo, pralėkė metai, pralindo praslydo pro šalį pražiopsoję panosėje Rojaus duris. Rojaus žmona – Roja. Žemaičiai panašiai vadina žvėriukų rują. Pavasarį, kai pasirodo Roja, gyvūnėliai praregi. Tuomet jie pamato Rojaus duris ir lenda į jį, triauškia pažinimo obels krituolius, mylisi, dauginasi bei džiaugiasi visais spec. zonos privalumais. Atlikę visas privalomas procedūras, jie ilsisi. Bendras Rojaus vaizdas tuomet primena Palangos pliažą. Durys uždarytos. Išėjimo nėra. Aš, Petras, sakau jums, durys uždarytos, bet rakinti jų niekados nė nebandžiau. Jose net rankenos nėra. Sulekia perlais apsikarstę per Rujos lengvabūdiškumą, prišnerkščia, pridirba... Kol su angelais apsivalome, žiūrėk, ir vėl nauja banda atlekia. Buvo toks vienas geradaris, kuris čia kasdien lyg į knaipę užeidavo. Negana to, pradėjo ir kitus už rankelių vedžioti. Pabudo kartą tėvelis nuo triukšmo, davė sūnui pylos, uždraudė perlus kiaulėms mėtyti ir pasiėmė į savo UAB-ą asmeniniu vairuotoju. Tai va. Stovi tas Rojus lyg telefono būdelė dykumoje, ne būdelė net, o tik durys. Šalia jo trainiojasi Ruja, vis patepa vyro vyrius, kad negirgždėtų. Aš durų fiksatorių prižiūriu. Kad nesugestų... O kažkokia merga Metafora mane sargu pavadino, raktais apkarstė, sutaną apvilko... Pliurpalai visa tai.

Svečias

Jis ateina pas mane. Ką tai galėtų reikšti? Gėriau tik vakarais, tik namie, tik su stikline, su pelenine, tik su televizoriumi. Nieko nesudaužiau, neapkalbėjau, nesimušiau, mergoms neskambinau, durų netrankiau, nevėmiau, tvarkingai šlapinausi į unitazą ir reguliariai nuleidinėjau vandenį. Nieko nedirbau, vadinasi, nieko ir neprisidirbau. Gal jis dėl to, kad tinginiavau, nieko nedirbau, neprisidirbau, ir nori aplankyti? Priekaištaus, gėdins, keiksis. Vargu. Jis ir pats tinginys. Bet be reikalo jis neaplankys. Per tingus. Ką aš jam padariau? Skolų daug neturiu. Už tai nebaus. Ir ne jo tai reikalas. Gyvenu švariai. Dantis valau beveik reguliariai. Tuk, tuk. Viešpatie! Čiupau šilto vandens stiklinę su druskos koncentratu ir susiverčiau pusę į burną. Nebesibeldžia. Tylu. Burna pilna skysčio. Tyliu. Laukiu. Laikas eina. Jis nenueina, bet nebesibeldžia. Gal nueis? Nenueina. Laikas eina. Kvėpuoju pro nosį. Druska veikia patikimai, bet laikinai. Ji juk tirpsta. Tap, tap, tap. Ačiū tau, Dieve. Nuėjo. Velniop svečią ir tokį sekmadienį. Dun dun dun dun. Sudrebėjo durys. Suklikau. Pabusti nepavyko. Nemiegojau net naktį. Gyrgžt. Durys atsidarė. Suprakaitavau. Už durų pasipuošęs, pasitempęs, be galo nuoširdžiai plačiai šypsodamasis stovėjo dantų skausmas. Sveikas. Ne. Susisuko galva. Prisėdau. Paleidau dūdas. Dūdų buvo daug. Durys trinktelėjo. Tap, tap, tap. Vėl nuėjo. Už ką? Juk nieko blogo nepadariau. Užsidegiau cigaretę. Paleidau dūmus. Gal praeis. Praeina. Tuk, tuk, tuk. AAA. Durys triukšmingai atsidarė. Alptelėjau. Už durų stovi naktis. Negrė ir prostitutė. Visą naktį vedžiojasi tą šmikį iš žandikaulio baro ir bando mano tvirtybę. Kenčiu. Klausausi jų keliamo triukšmo ir labai nuoširdžiai tikiu, jog rytoj stomatologas iš jų padarys nežinau ką. Atiduosiu visus algos likučius, bet jis daugiau pas mane kojos nebeįkels. Tuk. Tuk, tuk. Tvirtai suspaudžiau pagalvę. Giyrgžt. Druska, vanduo, pentalginas, cigaretė, vodka, ketanovas. Rytas. Tap. Tap. Tap. Ir tai dar ne pabaiga.

Apie žvaigždes

Retkarčiais tikiu, jog esu žvaigždė. Nekantriai laukiu tavo nurodytos valandos. Laikrodis vėluoja. Saulės pinigėlių takas riečia ratą. Piniginę saugo naktis. Ryto paukštis apvagia naktį. Diena baudžia plėšiką ir uždaro jį daugiabučio inkilo kalėjime. Vakaras kerta paukščiui galvą ir paėmęs už snapo įsipila kraujo taurę. Aplink šėlsta alkanos vištos. Jos irgi paukščiai. Jos alkanos ir labai atidžiai seka akimis kraujo lašus, trykštančius ant budelio smakro. Spūstyje kai kurios iš jų susimindo. Kai kurios išlieka ir įeina į istoriją aukštai pakeltomis galvomis pačios apie tai nė nenutuokdamos. Ten jos gyvena gerai. Nebejaučia alkio, laksto į susitikimus su įvairaus svarbumo interesantais, veikėjais, snobais. Pripumpuotos milžiniško populiarumo jos nebesijaučia beprasmės, labai išsvarbėja ir apsunksta. Jų plunksnų blizgesys pritraukia naujus pulkus gerbėjų, šie lupinėja blizgančias jų dalis, bet geometrine progresija plintantis populiarumas vis ataugina ir ataugina svarbos ir aukso sluoksnius. Lyg harmonizuotas svogūnas, nuo kurio byra ašaros ir tirštėja kraujas. Artėja vakaras, bet skraidyti dar neišmokau. Gaila.

Pateptasis atsikėlė

Bus plius trisdešimt du laipsniai šilumos. Alūzaitė jau nusižiovavo ir susirado obuolį. Artūras nusiprausė ir paslapčia prieš langą perbraukė plaukus. Miauūūū. Katė nusišypsojo. Šuo sušoko rytinio pasveikinimo šokį tėvui ir iškišo liežuvį. Baltas. Išroviau užsisvajojusią piktžolę. Vėjas išdulkino medžius. Liepos patenkintos tyli. Daržo gėrybės saulei išdėliojo savo ornamentus. Gražu. Ožka maitina ožkiuką ir vėluoja į sceną. Pagavau akimirką, kai Artūro senelis šluostėsi rankšluosčiu ir įkalinau languoto sąsiuvinio kalėjime. Dabar jis ten prausis ilgai. Paklodės raukšlių vagose želia gaktiplaukiai. Balto lauko gale aukštyn dugnu stirkso vakarykščio alaus butelis. Medis, kurio lapelyje parašyta, jog alkoholio buvo penki laipsniai. Bet to buvo negana. Bandžiau kabinti mūzą. Kai ji geruoju nedavė, pavartojau jėgų likučius. Pasistojusios grindys tarpduriu trenkė į tarpuakį. Dabar esu pateptasis. Streptocidu ir kitu š. Karštoka, bet gerai. Tepalas nedžiūsta.

Kodėl nerimavo stiebas

Sėkla atsigėrė vandens ir gėlės stiebas pradėjo nerimauti. Lapeliai išdėliojo vabzdžiui po kojomis pakopas ir šis užkopė į žiedo debesį. Debesyje tyliai niūniuodama bitė gėrė nektarą. Būk pagarbinta, Angele! Amen. Užeik, vabale, nusiplauk rankas ir sėskis prie baro. Vabalas padarė ką lieptas ir pradėjo su bite zyzti. Zyzė zyzė, zyzė zyzė, kol prisizyzė ir bitė išskrido namo. Vabalas žengė paskui bitę į dangų ir labai greitai krisdamas pim po pam pe pu suskaičiavo gėlės lapelius. Stiebas lengvai virptelėjo ir nerimavo toliau. Kodėl nerimavo stiebas?

Škvalo nebus

Giyrgžt. Vėjas stryktelėjo į kambarį, sujudino užuolaidą, trinktelėjo durimis ir iššoko pro langą. Griaudėja? Aha. Bus škvalas. Bus bus bus bus bus, tankiai mojuodama lapukais pritarė liepa. Supus pus pus pus pūs pus. Pažemiui vydamas dulkių tumulą vėjas sviedė lietaus šratukų saują, šie pažiro ant skardinio balkono stogelio. Varna skrisdama užsimerkė, persižegnojo sparnais ir padariusi kryžiaus ženklą bandė kranksėti. Bet užspringo ir šuolininko į vandenį judesiu nėrė į liepą. Liepa apsiverkė ir priėmė paukštį į savo glėbį. Varna tylėjo tylėjo, tylėjo tylėjo. Ilgai ilgai tylėjo, mat labai buvo pažeminta vėjo, bet pavargo tylėti, iškišo galvą iš liepos, paskui kaklą, apnuogintą krūtinę, apsidairė blaiviu žvilgsniu, atsispyrė nuo šakos ir šaukdama: "Kur škvalas, koks škvalas, kur, ką", nuskrido virš apgauto, apsiseilėjusio peizažo. Gal ir nebebus škvalo. Gal. Bet dar žaibuoja ir bilda. Varnos jau skraido. Nebebus. Nebus.

Tfu

Atsigulęs šalia akmens šuo nusirąžė ir atsargiai pridėjo ausį prie žolės kuokštelio, kuriame išpažinčiai pasiruošė skruzdė. Pamaldžiai sudėjusi priekinių kojų porą ji pradėjo pasakoti savo nuodėmes. Staiga tolimiausiame plaukų raizgalynės kampe ji pastebėjo nepadoriai išsižergusį blusiną, kuris gašliai rijo ją akimis. NEEEE! Ji sukliko taip garsiai, kad šuo dvylika kartų spyrėsi į orą, kol apsivertęs šuoliais palietė žemę, kartu čiaudėdamas, kratydamas galvą ir prisiekinėdamas niekados nebeprasidėti su priešingos lyties atstovėmis, ypač iš skruzdžių kastos ir ypač su tokiomis, kurios taip pat kaip ir jis nusidėjo tik mintyse. Geriau grandinė, celibatas ir skaldyti kauliukai su gruce! Tfu! Tfu! Tfu!

Istorija su varteliais

Viena ausimi klausydamas radijo žinių jis ilgai ir garsiai žiovavo. Antroje ausyje vis dar buvo tylu. Padaužė ją delnu, bet tyla nepasitraukė. Senstu. Lėtai atsikėlė, apsirengė, įsidėjo į burną dantų protezą ir žvilgtelėjo į pirmąjį langą. Jame po obelimi gulėjo obuoliai. Antrame lange snaudė šuo. Trečiame lange musė žingsniais matavo stiklo kvadratūrą. Ketvirtame lange nieko nebuvo. Penkt... Ketvirtame lange turi būti varteliai ir gatvė! Ketvirtame lange nieko nėra. Užsidėjo akinius. Akinių rėmuose matėsi tuščias ketvirto lango rėmas. Lėtai išėjo į kiemą. Šuo viauktelėjo "labas rytas" ir apibėgo garbės pusratį apie būdą. Abu pažvelgė už namo. Šuo sugipsėjo. Seniui suspaudė širdį. Gaila, šunį reikės pakarti. Kas pavogė vartelius? Šuo nuvirto ant šono. Nuskilo ausis, dvi kojos ir uodega. Kaip tai nuskilo? Kitoje ausyje atsakymo neišgirdo. Galvoje išsirikiavo kitų klausimų eilutė: 1. Kur dingo varteliai? 2. Kur dabar gatvė? 3. Kaip nueisiu į parduotuvę? 4. Kuo nueiti į paštą susimokėti už elektrą? 5. Ar ateis laiškanešė? Kitoje ausyje vis dar snaudė tyla. Nužingsniavo prie pašto dėžutės. Tuščia. Iškišo galvą už tvoros. Nei kairėje, nei dešinėje, nei viršuje, nei apačioje nieko nebuvo. Dangus mėlynavo tik virš sklypo ribų. Galvoje suspurdėjo nauja klausimų eilutė: 6. Kas dabar bus? 7. Badas? 8. Kaip pasiruošti žiemai? 9. Kaip man atneš pensiją? 10. Kaip parsivežti anglis? Kitoje ausyje sustenėjo atsakymas. Paskambinti sūnui? Tap, tap, tap nuskubėjo prie telefono. Alio. Alio. Ragelyje ausis nieko neišgirdo. Alio. Alio. Garsiai suaimanavo šeštas klausimas. Trečiame lange musė apibėgo ratą. O! Perskaitė senis. Ė. Tęsė. Ū. A. Ū. Ū. Kitoje ausyje aiškiai kaukė šuo. Susiraukęs senis išėjo į kiemą, susirado kastuvą ir tolimiausiame daržo kampe šunį užkasė. Kitoje ausyje vėl buvo tylu. Tada nuėjo į dirbtuvę ir pradėjo daryti vartelius. Su kabliuku ir grandinėle.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3188. wasia2003-05-27 17:07
rodnaja schizophrenia! Welcome!

56083. elwis makaka :-) 2006-05-05 10:48
greiciau tik siusk neklausinejas

Rodoma versija 21 iš 21 
14:52:38 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba