ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-07-10 nr. 708

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Išregistruoti vaiduoklį (71) • ARVYDAS JUOZAITIS. "Naujoji Romuva" – valstybės kultūra (33) • VALDEMARAS KUKULAS. Sudeginkit visas knygas (84) • GIUSEPPE UNGARETTI. Poezija (2) • IRENA ALPERYTĖ. Portugalija be futbolo (13) • SLAVOJ ŽIŽEK. Tikrovės pasija, regimybės pasija (5) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (19) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Paukštukas. Ar paukštis (4) • -mg-. I žingsnis. "Dievas" (8) • ANTANAS JACKUS KLEMENTAS (1756–1823). Lietuvių erotinė poezija (7) • JŪRATĖ BARANOVA. Kvarko nuotykiai (82) • LEONORA MATAITIENĖ. Gyvasis Indijos dvasingumas ir Rerichai (15) • JOSHUA FOER. Iliuzijų žlugimas universitetuose (11) • WILLIAM PFAFF. Kai lordai liaujasi buvę džentelmenais (6) • -vp-. Mėlynės (3) • SIMON CARMIGGELT. Mėsiški patiekalai (9) • laiškai (40) •

Lietuvių erotinė poezija

ANTANAS JACKUS KLEMENTAS (1756–1823)

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

Giesmelė, iš lenkiško rašto žemaitiškai perguldyta



Reikals mylėtis, saldi Rožele,
Kol nepraėjo jauni meteliai.
Tau duota širdis – gražybė svieto,
Kad mylėtumi, būtum mylėta.

Reikals mylėtis vis tave maldo,
Kas tiktai gyvas, kas savim valdo.
Toks yra būdas ir bus amžinai,
Reikals mylėtis, tu pati žinai.

Kai pasitaiko graži akelė,
Jug ieško tokio kaip norint kelio,
Kur susitikę, kaip iš netyčių
Pradeda degti, kaip liepsna didžia.

Tiesa, kad kartais dingsta malonė:
Nemiegt, nevalgo, kenčia koronę, –
Bet ir tuo laiku, kai save keikiu,
Pats išpažinau, kad piktai veikiau.

Malonė suved į vietą vieną,
Nekent rūstybės meilės motina,
Malonė yra saldžia dideliai,
Reikals mylėtis, graži Rožele.


Onikės šienelis, arba giesmelė



Saulei tekant vieną rytelį
Sako matušė: "Klausyk, Onele!
Kelk, mano dukte, eik grėbti šieno –
Kartais susirinks lytus per dieną".

Pirm įkyrėjo matušės kalba,
Kad aš daryčiau pievoj pagalbą.
Ant galo einu sau dejuodama,
Su grėbliu viena maž dainuodama.

Darbą pradėjau ten atėjusi,
Mąstant, jog veltui esmu namuose.
Maloniai būtų su kuomi būti,
Vienkart ką dirbant pasirokuoti.

Man, darbinykei, darbs ėjo gerai,
Sudėjau greta du kūgiu spėriai.
Ten atsisėdau pavėjy ūksmėj
Ir ilsėdama bengiau dar giesmę.

Bet iš kur Jonuks tekins atšoko,
Kursai juokdarbus žodžio išmoko.
Drąsiai sugavo už rankos mano,
Ar esmu sveika (klausė) ant kūno.

Kas ten su manim dėjos, nežinau,
Tik kad drebėjo širdis, pažinau:
Ar tad per didį pergandinimą,
Ar vėl per didį džiaugsmo gavimą.

Gana pažįstams man Jonuks buvo,
Labiau pažinau, kad čia užkliuvo.
Kaip ans mokėjo gražiai juokauti,
Girti malonę ir jai tarnauti.

Junčiau, ant veido kaip šiltis krito,
Norint vėjs pūtė ten į tą vietą.
Drugys vėl paskui buvo pagavęs,
Kad tą Jonelį variau nuo savęs.

Vienok juokdarys tiek išgalėjo:
Jei kada Onė skaniai gulėjo,
Tuojaus sapnavos kūgiai šienelio
Ir meilūs juokai jauno Jonelio.



KOMENTARAS. Apie A. J. Klementą nedaug biografinių žinių išlikę. M. Biržiškos manymu, Klementai į Volynę atsikėlę iš Vengrijos, poeto tėvas Simonas iš tenai atkeliavo į Žemaičius. Čia jie turėjo Laumių dvarą (Žemaičių Kalvarijos parapijoje), šešis baudžiauninkus. Dar buvo malūnas ir karčema. Vienu metu visa šeima vėl nusibeldė į Vorobiną prie Pinsko, kur grafų Plioterių dvare Simonas dirbo prievaizdu. Čia jaunasis Klementas mokėsi Dombrovicos pijarų mokykloje, 1777 m. vėl grįžo į Žemaitiją ir pradėjo dirbti Raseinių teisme raštininku, paskui – advokatu.
1792 m. jis persikėlė į Telšius ir tarnavo teismo raštininku. Turėjo dvarą, bet perleido viską seseriai, pats save laikė miestelėnu, net yra tvirtinęs, kad kaime gyventi nemėgsta. Iš charakterio – libertinas ir epikūrininkas, mėgęs draugiją bei taurelę. Daug skaitė ir keliavo. Telšių bernardinų biblioteka tada gaudavo Vilniaus ir Varšuvos laikraščius. Gerai pažinojo lenkų bei antikinę literatūrą. Iš kultivuojamų poezijos žanrų aiškiai matyti, kad jam artimas buvo Anakreontas. Vytautas Vanagas, gerai išstudijavęs jo raštus, apibūdina Klementą kaip eklektiką – klasicizmas ir sentimentalizmas čia pinasi su rokokine poezija, esama netgi barokinių puošmenų. Visą jo palikimą sudaro daugiau nei šešiasdešimt vienas tūkstantis eilučių, lietuvių kalba gal apie tūkstantis.
Vienaip ar kitaip kalbėsi, o iš bilingvistinės lietuvių ano meto kūrybos didesnės vertės turi lenkiškai sukurtoji (čia užgriebiama gilesnė egzistencinė patirtis ir problematika, joje daugiau individualių motyvų, psichologiškumo), lietuviški rašiniai ir vertimai kartais tėra supaprastinti lenkiškųjų variantai. Ko norėt, tuomet ir paties Klemento svarstyta, kaip sukurti bendrinę lietuvių žemaičių kalbą (telšiškę tarmę jungti su varniške…). Kartais net keista, kaip lietuvių kalba buvo matuojama pagal lenkišką (Klementas pripažįsta tik moteriškus rimus, lietuviškus žodžius kraipinėja, kaip jam patinka). Regis, tik europinis Tautų pavasaris, lietuviškos spaudos draudimas ir dar kelios priežastys (rusiškos gimnazijos) atgręžė mūsų eiliuotojus į klasikinę rusų poeziją (Puškiną, Lermontovą, Kolcovą ir dar 5–6 eiliuotojus). Tai pamažu išstūmė silabotoniką. Čia bendros pastabos, grįžkime prie dviejų pateiktų pavyzdžių.
Iš pirmojo ("Giesmelė…") galėtume spręsti, kad žodis "mylėtis" ne vakar ir ne užvakar sumanytas vartoti tokia prasme, kaip jį supranta šiuolaikinis jaunimas.
Žemaitiškos veiksmažodinės formos kartais suteikia neįtikėtino dinamiškumo ir egzotikos ("Kad mylėtumi, būtum mylėta"). Nelabai nutuokiu, kokiu žodžiu galėtume pakeisti žodį "maldo" (lietuviškai būtų "tildo, tramdo"). "Jug" – gal yra "juk"?
Kirčio atitraukimas iš galūnės į antrąjį skiemenį, matyt, tuo metu niekam nekliuvo (dėl lenkų kalbos vyravimo), nūnai ir mes patys šnekėdami kartais taip darome. Didis poezijos meistras Kazys Binkis, beje, labai liberaliai žvelgė į poetų išsidarinėjimus su kirčiais. Taisyklingas kirčiavimas gal atėjo tik su žemininkų karta. Net Salomėja kartais tuo nusidėdavo.
Antrasis eilėraštis man pasirodė kaip tobula lietuviška idilė (nepaisant tų "griekų", kuriais apkaltinom Klementą). Svarbiausia gal net ne pati forma, o lengvai, elegantiškai, beveik "angeliškai" sklandanti erotinė dvasia, nuotaika, geismas. Stebina, žinoma, ir užbaigtumas. Lyg Tyzenhauzo dirbtuvėse gerai išaustas gobelenas!
Aišku, kad pagal antikinius, prancūziškus, lenkiškus pavyzdžius, bet sykiu ir savas, lietuviškas. Na? Na bent jau viskas vyksta žemaitiškoj žolėj, kaip sapnas vasarą dvelkiant lengvam vėjui vos sukrautuos šieno kūgeliuos. Toks, kurį atsimeni (šiuo atveju Onelė) iki senatvės. Niekas nedarytų tos nuodėmės, jeigu negintų prigimtis ir instinktas, jeigu toji nuodėmė neturėtų saldumo. Antra vertus, tai tik imitacija, kitaip tariant, žaidybinė visų menų tradicija.
Nei E. Daukša, nei A. J. Klementas nekūrė religinių eilių. Tai patvirtina Cz. Miłoszo mintį, kad XIX amžiuje ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, ir Rusijoje tikėjimą pamažu keitė kultūra. Bent jau buvo viena ir svarbi jo papilda.

SIGITAS GEDA
iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys
iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


19353. po palme2004-07-12 20:42
Geda gera darba dirba kasinedamas lietuviskus pasamones klodus. Tiek visokiu dalyku nuneigta, religinos uzdrausta ir persekiota, cia terapija mums visiems.

19503. adata2004-07-15 15:17
na bet priešpaskutinis sakinys verčia iš koto:)

19519. Erika2004-07-15 17:20
Taip dailiai nagrinėjame lietuvių erotinę poeziją, tai kodėl tada Kempinskis (taip pat Š. Atėnuose)taip spjaudėsi necenzūriniais žodeliais ir keikė Žilvino Smalsko erotinę poeziją? Ar kas užstojo, pateisino ar pasidalino pamąstymais?

19584. gzotika2004-07-16 16:30
palyginkit su cigonu poezija kur praeitam numeri isspaudinta buvo. liurbiai musu senoliai...

19631. nutrukus2004-07-17 20:26
nu, nezinau, VPU sita kursa deste S. Skrodenis - kam spausdint laikrasty tekstus, senu seniausiai esancius vadoveliuose? ar eiles pateiktos kaip kontekstas komentarui, tada gal, kita vertus,smagu buvo jaunyste prisimint

23324. lina :-( 2004-10-19 20:56
BAISUU!!!!!!!!!!! ISTVIRKELIAI JUSSSSSSSSSS!

23328. St. Antonio`s sex appeal2004-10-19 22:05
Turi ežį i visks normalej - Guli su Ona, myluojies lig valej.

Rodoma versija 27 iš 28 
14:51:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba