ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-11 nr. 716

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EUGENIJUS ALIŠANKA. Gatvė tarp dviejų bažnyčių (28) • VALDAS KILPYS. Senienos ir senatvė (9) • GOTTFRIED BENN. Paskutinis pavasarisGERTRUD VON LE FORT. Iš "Lyrinio dienoraščio" (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Knygnešiai seka pėdsakais (12) • Su istoriku NIALLU FERGUSONU kalbasi Nonna Gorilovskaya. Neišsižadėkite imperijos (12) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sakralybės turinys šiandien (120) • LIUDA VILIŪNIENĖ. Verdenė (5) • AIDAS MARČĖNAS. Poezija (16) • VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS. Permąstant naująsias medijas (13) • CARLIN ROMANO. Pakoreguokime Graikijos formulę (9) • MICHAEL JOHNSON. Jau pavargai? Išmėgink atminties olimpiadą (6) • SIGITAS PARULSKIS. Vokiečiams įgriso atgailauti (11) • 2004 m. rugsėjo 13–15 d.. Tarptautinė konferencija (1) • UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (7) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Vaizdelis nekoks, arba Kuo Uspaskichas panašus į Madonną? (36) • VIRGINIJUS SUNGAILA. Receptai (8) • RASA ČERGELIENĖ. Uodega mėgsta tarpdurį (4) • l a i š k a i (28) •

Vokiečiams įgriso atgailauti

Įmanomos, nebūtinos recenzijos G. Grasso knygai "Krabo žingsniu" apmatai

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

Pradžioje palinguoti galva (santūriai, be abejo), kad G. Grasso parakas parakinėje drėgtelėjęs (vis dėlto 1927 m. gimęs), kad po "Skardinio būgnelio", "Katės ir pelės", per daug politikavimo, atviros publicistikos ir taip toliau.

Tradicinio europinio romano pėdsakai – veikėjo genealoginės šaknys (G. G. pamėgtas principas labai iš tolo pristatyti savo personažus).

Truktelti per plombas dailininkų tamsumą – jie visuomet stengiasi iliustruoti knygos pavadinimą, ne jos esmę. Krabas ant viršelio – nesusipratimas, beje, labai agresyvus, karinę mašiną (šarvai, žnyplės) primenantis simbolis. Knygoje – laivas, ne tankas. G. Grassas pavadinimą sieja su pasakojimo būdu – krabišku, skersu (dėjo skersą ant draudžiamos temos, na, ne, to jau būtų per daug), klampiu ir kartkartėmis painiu būdu, beje.

Turinys: trumpai: 1945 m. sausio 30 d. povandeninis sovietų laivas nuskandino nacių laivą su pabėgėliais iš Reicho Rytų, žuvo apie aštuonis tūkstančius žmonių: vaikų, moterų, sužeistųjų, kareivių.

Atkreipti dėmesį, tik ne per daug įkyriai: žūstantis vaikas laikomas didesne vertybe nei užmušamas suaugusysis. Emocinis, biologinis vertinimas: dar nespėjo pagyventi; sunaikinta suaugusiojo nuosavybė; etika: mažutėlis nespėjo prisidirbti, suaugusįjį galima užmušti šiaip sau, vis tiek rasim, už ką. Vandalizmas. Diskriminacija suaugusiųjų atžvilgiu. Tula Pokryfkė: vaikų kojukės styrojo iš vandens, apsivertė su gelbėjimosi liemenėmis galva žemyn – įspūdingas vaizdas. Kėsindamasis į vaiką – kėsiniesi į žmonijos ateitį, tikslą. Tikslas – veistis ir daugintis, daugiau nieko.

Laivas vadinosi "Vilhelmas Gustlofas", nacių funkcionieriaus, propagandininko garbei, prieš karą jį nušovė žydų kilmės studentas iš Jugoslavijos Davidas Frankfurteris.

Laivu plaukė ir išsigelbėjo minėtoji Tula: buvo nėščia, kas vaiko tėvas – neaišku, nors tėvo, tiksliau, betėvystės problema svarbi. Knygos pasakotojas – žurnalistas Paulius, Tulos sūnus, gimęs skęstančio laivo akivaizdoje. G. Grassas žaidžia ganėtinai atvirai: iš labai tiesioginių užuominų galima suprasti, jog šios istorijos užsakovas – jis pats, neva ne išgalvojęs, o suradęs konkretų asmenį, kuris parašytų šią istoriją (p. 58, paminėti "Šuniški metai").

Paminėti: G. Grasso pasakojimo technika vis dar kerinti: moka pinti polifoninę vienas į kitą artėjančių žmonių, laivų likimų pynę (beje, Marineska, rusų povandeninio laivo vadas, vaizduojamas kiek nešvankiai – alkoholikas ir paleistuvis, dulkinantis suomes kekšes, bukaprotis karjeristas, gali susidaryti neteisingas įspūdis, kad tokiam nieko nėra švento). Nesąmonė. Alkoholikai – labai sentimentalūs žmonės. Būna išimčių. O kur nebūna.

G. Grassas – vis dar berniukas, kuriam labai patinka laivai: nuo "Katės ir pelės" laikų pasakoja, tarsi žaistų su jų modeliais, akivaizdu, mėgaujasi net pasakodamas apie S13 ataką iškilus į paviršių: priešas geriau matomas. Sic! O gal norima pasakyti, kad Marineska, kiaulė, pusiau rumunas, pusiau ukrainietis iš Odesos, matė, jog laivas pilnas pabėgėlių (tiesa, būta priešlėktuvinių patrankų deniuose, vadinasi, pusiau karinis), ir vis tiek pakėlė ranką, t. y. tris torpedas?

Tema: dvilypė: pirmoji linija – laivas su pabėgėliais, karą prakišusios Vokietijos simbolis (analogija – senosios Europos simbolis – F. Fellini "Ir laivas plaukia"). "Vilhelmas Gustlofas" – keršto ir atpildo metonimija.

Digresija: M. Foucault: "Bausmė turi turėti šalutinį poveikį. Bausmė labiausiai turi paveikti tuos, kurie nieko nepadarė".

Kokia turėtų būti pokarinės vokiečių tautos sąmonė: šitiek laiko kaltės jausmas ir nuolatinė atgaila.

Iš esmės tai ir yra antroji tema: ką rusai darė su vokiečiais civiliais, su moterimis, vaikais: "Kiek moterų tarybiniai kareiviai buvo išprievartavę, paskui nužudę, prikalę prie daržinių durų. Kiek T-34 tankai buvo pasiviję ir sutraiškę bėglių. Nušauti vaikai gulėjo sodeliuose ir pakelės grioviuose".

Iš H. Radausko atsiminimų: rusų kareivis atsako į priekaištą dėl vokietaičių prievartavimo: jos pačios po kojom klojosi!

Hm... Atsiduoti barbarams ir tokiu būdu išpirkti kaltę? Metafizinę tautos kaltę?

G. Grassas imasi nelengvos, tabu ilgą laiką laikytos temos. Kad tai būtų labiau pateisinama – sujungia praeitį su dabartimi: ką daryti anūkams su jiems senelių palikta atsakomybės, kaltės, atgailos ir drauge – iš pažeminimo kylančios neapykantos našta.

Žurnalisto Pauliaus, Tulos sūnaus, sūnus Konradas sukuria internete puslapį, skirtą Vilhelmui Gustlofui: ir asmeniui, ir laivui. Jo nuomone, žydams vieta Izraelyje. Jo nuomone, vokiečiai neturėtų gėdytis savo kankinių. Atsiranda oponentas, vadinantis save Davidu. G. Grassas bando atkartoti tą pačią Dovydo ir Galijoto situaciją, buvusią prieš karą: žydas nušauna fašistą, duodamas savo tautai ženklą. Dabar, jau šiais laikais, viskas baigiasi atvirkščiai: vokietis nušauna žydą, kad pagaliau atgautų orumą: jie, jaunieji vokiečiai, taip pat turi teisę į savo atmintį, teisę į savo istoriją, pagarbą žuvusiems. Beje, paaiškėja, kad žydu save vadinęs jaunuolis buvęs grynakraujis vokietis. Tik persisunkęs begaline atgaila. Propagandos auka. Ėmęs vadinti save Davydu (lietuviškai turėtų būti – Dovydu?), viskas, kas žydiška, jam tapę šventa. Jo žudikas – kitoje pusėje, nors ir ne skustagalvis radikalas, tačiau už nacionalsocialistines idėjas. Nors nušovęs ne iš neapykantos žydams, o iš noro atkurti istorinį teisingumą. Orumą. Kvailas žodis, pilnas oro.

Painus ir nelengvas reikalas – papasakoti turinį. Be jo – irgi š. Vis dėlto jaučiasi G. Grasso metų našta: trūksta kašubiško humoro, subtilesnės ironijos ("Skardiniame būgnelyje" – prarytas nacių partijos ženklelis!). Galbūt slegia tema: naciai, žydai, milijonai lavonų.

Galima suprasti kaip jo paties nuomonę: pasakotojas kalba apie užsakovą, t. y. Grassą: "Niekados, sako jis, nereikėjo tylėti apie tokias kančias tik dėl to, kad sava kaltė buvo didžiulė ir visus tuos metus apeinamą temą skelbė atgaila, ir ji buvo paliekama. Tai esąs didžiulis neapsižiūrėjimas..."

Palanki vieta prisiminti lietuvių ir žydų santykius: išgirdęs žodį "žydas" lietuvis būtinai reaguoja: arba šiepiasi (linksmai), arba širsta (piktai), arba stengiasi parodyti toleranciją, tiesiog kibirai tolerantiškų seilių tyška per lūpą, bet niekados nelieka abejingas. Sumautas istorizmas ar "atgailos" kompleksas? Šlykščiausia atgailauti, kai esi verčiamas tai daryti.

Publicistika ir politikavimas: vis dėlto per daug šiame romane žurnalizmo: sąmoningai pasirinktas pasakotojas žurnalistas.

Pabaiga: "Tam nėra galo. Tam niekada nėra galo". Įkuriamas kalėjime sėdinčio Konrado gerbėjų klubas. Bet juk ir prieš Pirmąjį, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą žmonės jau žinojo žodžius "demokratija", "humanizmas" ir kt. optimistinius poetizmus. Tam nėra pabaigos. Dvidešimt pirmas amžius nieko nepakeitė. Nė per nago juodymą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21454. Rūta2004-09-13 09:45
nepirksiu šios knygos

21465. cikada2004-09-13 10:28
hehe, ir nepirkit, ir neskaitykit- parulskizmas yra uzhkrechiamas, pasirodo:))gerew skaitykit kaip ji taji- beigbederi arkaip jis...jis bent minchiu jokiu nekelia.

21470. skaitytojas :-( 2004-09-13 10:47
sakykit ka norit, bet evrciau jau paskaityti anskciau SA skelbta romano recenzija: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=650&st_id=1761&txt=Alan+Riding

21500. Nemesis2004-09-13 18:17
Kai prabylama apie vokiečių kaltes, man visada prieš akis Baltarusija. Baltarusija, girių ir pelkių Čerėja, paskutinė visų Europos fėjų ir undinių rezervacija, tikroji mitų ir poezijos žemė, pagal žmonių būdą - Dainavos tąsa ar vice versa, žemė, pagimdžiusi tuos, kurie taip didžiavosi kilę "iš Lietuvos", - Baltarusija šiandien nestovėtų prie gėdos stulpo viso pasaulio akivaizdoj, jei reicho kareiviai nebūtų taip iš širdies ten pasidarbavę. Baltarusijos netektys palyginamos tik su Holokaustu. Skirtumas tas, kad išgyvenusieji liko toj pačioj žemėj su visais kapinynais, ir kelintoj kartoj karo siaubas pasitrauks iš jų pasąmonės, niekas nežino. Viskas gerai, viskas pakenčiama, kad tik nebūtų karo. O atgaila iš tiesų yra paprastas, racionalus individualios sąžinės aktas, ir jeigu jis toj sąžinėj įvyksta, rasti ir ištarti reikiamus žodžius labai lengva. Ir šiaip – visiems tada lengva, nes kai tavęs prašo atleisti, kaipgi gali neatleisti... Sentimentaliesiems daug sunkiau atgailauti nei racionaliesiems; žydai racionalūs, todėl ir nesupranta, ko tie lietuviai purkštauja, tarsi kas kėsintųsi į jų jausmus, o ne prašytų pripažinti, ką privalu pripažinti, ir pamokyti jaunesnius daugiau taip nedaryti.

21543. ppp2004-09-14 15:45
Hm... Atsiduoti barbarams ir tokiu būdu išpirkti kaltę? Metafizinę tautos kaltę? Butent. Paskaitykit, Coetzee "Disgrace". Ar yra lietuviskai? Nes Parulskis nezinia, ar moka angliskai :))) Kaip ir daugelis lietuvos rasytoju :)))

21544. Oxygen2004-09-14 15:46
Knyga- puiki! Kas neturit, nusipirkit, arba pasiskolinkit, bet perskaitykit. Nemesi, o Tamsta apie Kuropatus ką nors girdėjai?

21557. Nemesidė2004-09-14 18:16
Coetzee - tai apie Pietų Afriką? Kas yra Kuropatai - toponimas ar sąvoka? Dvi graikiškos šaknys, junginys šiurpokas. Nežinau.

21590. cikada2004-09-15 11:07
vakar Donskis kalbino Toma Venclova. atsieit, be pykchio, nors zhiurint i Donskio mimikas, kyla minteliu ne tik apie pykti, bet apskritai, apie vidine tramdoma liguista neapykanta. na, bet chia tarp kitko. taigi, gerbiamas poetas ishsake daug idomiu minchiu, galbut ir ne visiems priimtinu, tachiau be jokio shalishkumo, logishkai pagrisdamas. Yra ko pasimokyti Lietuvos intelektualams. Grizhtant prie Giunterio Grasso, Parulskis, mano manymu, labai pavirshutinishkai, vienpusishkai pazhvelge i pastaraja knyga, juo labiau, kad shios knygos, ishpleshtos ish viso konteksto- ir pasaulio istorijos, ir paties Grasso gyvenimo- negalima taip lekshtai vertinti. Kaip minejo Tomas Venclova, ilgus deshimtmechius vokiechiu inteligentai, tarp ju ir G.Grassas, dirbo, kad vokiechiai isisamonintu ir naturaliai priimtu atgaila ( ko Lietuvoj truksta. Tachiau istorija yra daugiabriaune, kaip ir viskas gyvenime, todel vienpusishkai zhiurint galima nubristi i krashtutinuma, o krashtutinumai yra baisiai negeri dalykai. Grassas pats pasake, kad atejo laikas i antra pasaulini pazhvelgt ir kitais apektais.

21721. vo2004-09-18 00:49
sigitai, ne tau skaityti moralus.pats turi tapt svarus, kad kitus mokytum

21724. akmuo2004-09-18 01:17
vo irgi matyti suoer crutas (cool) yraq Arturas is Vilniaus? Ar ne? meskit i mane akmeni jei as neteisus.

21929. uzupetakis :-( 2004-09-22 16:18
Laukiau jusu nuomones apie SP opusa. Nepykit, jis shaunuolis, bet shi karta rashe labai greitai...

Rodoma versija 31 iš 31 
14:51:12 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba