ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-11 nr. 716

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EUGENIJUS ALIŠANKA. Gatvė tarp dviejų bažnyčių (28) • VALDAS KILPYS. Senienos ir senatvė (9) • GOTTFRIED BENN. Paskutinis pavasarisGERTRUD VON LE FORT. Iš "Lyrinio dienoraščio" (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Knygnešiai seka pėdsakais (12) • Su istoriku NIALLU FERGUSONU kalbasi Nonna Gorilovskaya. Neišsižadėkite imperijos (12) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sakralybės turinys šiandien (120) • LIUDA VILIŪNIENĖ. Verdenė (5) • AIDAS MARČĖNAS. Poezija (16) • VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS. Permąstant naująsias medijas (13) • CARLIN ROMANO. Pakoreguokime Graikijos formulę (9) • MICHAEL JOHNSON. Jau pavargai? Išmėgink atminties olimpiadą (6) • SIGITAS PARULSKIS. Vokiečiams įgriso atgailauti (11) • 2004 m. rugsėjo 13–15 d.. Tarptautinė konferencija (1) • UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (7) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Vaizdelis nekoks, arba Kuo Uspaskichas panašus į Madonną? (36) • VIRGINIJUS SUNGAILA. Receptai (8) • RASA ČERGELIENĖ. Uodega mėgsta tarpdurį (4) • l a i š k a i (28) •

Pakoreguokime Graikijos formulę

CARLIN ROMANO

[skaityti komentarus]

Kai mokslininkai ir kritikai, rašantys apie kultūros įvykius, kalba apie "graikus", jie turi omeny visai ne Meliną Mercouri, Costa-Gavrasą ar dar kokį asmenį, gyvenusį Graikijoje per pastaruosius du tūkstančius metų. Kai rašome apie "italus", omeny galime turėti ir Borgia, ir Visconti, ir Berlinguerį, ir Berlusconi. Taip pat, minėdami "prancūzus" arba "vokiečius", galime įsivaizduoti bet kokius šių tautų atstovus, gyvenusius įvairiausiais istoriniais laikotarpiais.

Vargu ar Europoje atsiras dar bent viena tokia tauta (teisingai, pamirškite romėnus), apie kurią kalbėdami (įvardydami ją) galvoje turėtume tik senovėje gyvenusius jos atstovus, ignoruodami visus kitus, egzistavusius per pastaruosius du tūkstančius metų. Ir argi tai ne apmaudu? Nejaugi nuo Hipijaus laikų Graikijoje nebuvo sukurta nieko verta dėmesio? Netgi vienakis Ciklopas pamatytų – kažkas čia ne taip.

Todėl nėra ko stebėtis, kad šiuolaikinės Graikijos gyventojai taip iš širdies ir karštai šventė savo pergalę Europos futbolo čempionate, o pastaruoju metu taip nekantraudami laukė olimpiados pradžios, norėdami pasidžiaugti pavėluotu pasaulio visuomenės pripažinimu. Graikai norėtų, kad mes daugiau dėmesio kreiptume į išlikusius vis dar funkcionalius antikos laikų pastatus, kurių sienos ir stogai iki šiol sveiki (o ne į oro kondicionavimą), į graikų rašytojus ir mąstytojus, kurie turi vardus ir pavardes (nors jos ir kelia tam tikrų sunkumų negraikų kilmės šiuolaikiniams literatūros kritikams), taip pat į graikų pjeses, kurias vaidinantys aktoriai jau neskiria togos nuo tunikos.

Padėti išspręsti šią problemą iš dalies galėtų leidyklos. Šalys, kuriose vyksta sportinės olimpiados, paprastai organizuoja kažką panašaus į kultūrines olimpiadas (Atėnuose šią vasarą surengta gausybė meno parodų, konferencijų ir pan.), leidėjai, kuriems įvairūs sezoniniai renginiai yra proga pritraukti pirkėjų, dažnai pasinaudoja žaidynėmis pakartotiniam knygų tiražui išleisti. Tačiau šiais metais leidyklų taktika tik pagilino adekvataus graikų kultūros suvokimo problemą (problemos esmė – įsitvirtinusi nuomonė, kad, išskyrus helenistinį periodą, Graikijos kultūra tarsi nenusipelno dėmesio). Dauguma leidinių buvo skirti Atėnams, antikiniam pasauliui ir pačioms olimpinėms žaidynėms.

Tarp tokių naujovių galima paminėti George Sarrinikolaou knygą "Veidu į Atėnus: susitikimai su šiuolaikiniu miestu" ("Facing Athens: Encounters With the Modern City"; North Point Press), pristatančią skaitytojams subtilius graiko emigranto, grįžusio į tėvynę, pastebėjimus. Taip pat knygą "Atėnai: nuo antikinio idealo link šiuolaikinio miesto" ("Athens: From Ancient Ideal to Modern City"; Basic Books), priklausančią daug ir vaisingai dirbančio vertėjo Robino Waterfieldo plunksnai. Jis prisipažįsta, kad "didesnę dalį knygos skyrė antikiniam miestui, o visus įvykius nuo 1834 m. iki mūsų laikų nušvietė gana paviršutiniškai", nė kiek nesidrovėdamas, kad knygos paantraštė nelabai dera su jos turiniu (be to, Waterfieldas pažymi: "...dauguma žmonių, išgirdę žodį "Atėnai", įsivaizduoja antikinį miestą").

Iš kitų knygų galima paminėti Nigelo Spivey "Antikinio pasaulio olimpiadas ir jų istoriją" ("The Ancient Olympics: A History"; Oxford University Press), Stepheno G. Millerio "Sportą senovės Graikijoje"("Ancient Greek Athletics";Yale University Press), taip pat Alexanderio Kitroeffo "Besigrumiant su senovės graikais: šiuolaikinių graikų identitetas ir olimpiados" ("Wrestling With the Ancients: Modern Greek Identity and the Olympics";Greekworks.com). Žodžiu, visi šie leidiniai gali pradžiuginti antikinės kultūros ir sporto mėgėjus, bet vargu ar jas galima pavadinti dideliu atradimu.

Tačiau kai kuriems autoriams pavyko saugiai nueiti sunkų kelią tarp prognozuojamo siužeto ir grynai sportinės temos Charibdės. Leidykla "New York Review Books" pakartotinai išleido intriguojantį Glenwayaus Wescotto romaną "Butas Atėnuose" ("Apartment in Athens"), kuriame veiksmas vyksta Graikijos sostinėje nacių okupacijos metais. Įžangą knygai parašė Davidas Leavittas. "Grove Press" skaitytojų dėmesiui pasiūlė Petros Markaris detektyvą "Terminas baigiasi Atėnuose (Argi Korinte nieko nevyksta?)" ("Deadline in Athens (Doesn’t anything happen in Corinth?)"). Kad kiek pagerintume statistiką, reikia paminėti ir knygas apie Jackie Onassis bei roko grupę "Dion and the Belmonts".

Žinoma, viskuo galima apkaltinti Osmanų imperiją. Faktas, kad Graikija atgavo nepriklausomos valstybės statusą tik XIX a., gali paaiškinti, kodėl ši šalis nuo 200 m. pr. Kr. iki 1833 m. buvo "užmiršta". 582 m. Atėnus beveik sugriovė įsiveržusios slavų gentys ir nuo to laiko, kaip pažymi Waterfieldas, "graikai užsidarė savyje". Galbūt istorikai išsamiai neaprašė ilgos ir turtingos šios šalies istorijos tiesiog nenorėdami paversti jos savotišku nenutrūkstamu maratonu. Bet kodėl tada jie skrupulingai ištyrė ir aprašė atskirų Italijos ir Vokietijos kunigaikštysčių, susijungusių į vieną valstybę ne anksčiau, nei Graikija atgavo nepriklausomybę, istoriją? Haverfordo koledžo docentas Kitroeffas knygos "Kovojant su senovės graikais" ("Wrestling With the Ancients") pradžioje pabrėžia esmingą dalyką: "Mintis, kad šiuolaikiniai graikai tiesiogiai kilę iš senovės graikų, – vienas iš pagrindinių šiuolaikinės graikų tautos identiteto momentų. Šią idėją pirmą kartą išsakė Apšvietos epochos mąstytojas Adamantios Koraes, kuris sukūrė nepriklausomos šiuolaikinės graikų valstybės viziją... XIX a. istorikas Konstantinos Paparregopoulos pirmasis iškėlė teiginį, kad graikų tautos, graikų savitumo suvokimo tapsmas buvo nenutrūkstamas procesas, trukęs nuo antikinių laikų iki Bizantijos suklestėjimo ir mūsų laikų". Kuo tada graikai prastesni už kitas tautas?

Turint omeny glaudžias epochų sąsajas, kaip galima paaiškinti mokslininkų nesidomėjimą Graikijos kultūros raida ir istoriniu keliu? Argi neįdomu, kaip tie patys žmonės, kurių intelektualinis ir kultūrinis paveldas laikomas kertiniu Vakarų civilizacijos akmeniu, rinko, permąstė, transformavo ir kūrė šį paveldą? Kodėl netgi Graikijos specialistai praranda susidomėjimą jos istorija vos tik priėję Fenikso Kolofoniečio laikus (apie 285 m. pr. Kr.)?

Žinoma, minėtose naujose knygose, pasirodžiusiose lentynose, galima įžvelgti pastangas pakeisti situaciją, atrasti paraleles su didžia praeitimi. Istorikai mėgsta priminti, kad graikai visus negraikus vadindavo barbarais, nors dar žymusis Atėnų oratorius Isokratas išreiškė mintį, kad graiku galima tapti, kad tai tiesiog reiškia būti žmogumi, kuriam būdinga tam tikra mąstymo sankloda (t. y. tą patį, ką šiandien reiškia būti amerikiečiu). Sarrinikolaou teigia, kad nūdienos Atėnuose graikai jau nėra tokie kilnūs svetimšalių atžvilgiu. Miestą užtvindė tūkstančiai išeivių iš Albanijos, Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Rusijos, išvykusių iš savo šalių griuvus "geležinei uždangai". Rašytojas priekaištauja atėniečiams, kad "jie pamiršo, jog dauguma jų taip pat emigrantai iš kitų Graikijos sričių arba graikų pabėgėliai... Graikai vadina savo požiūrį į svetimšalius ksenofobija, bet iš tiesų jį galima pavadinti rasizmu".

Šalyje, suteikusioje pasauliui demokratiją, kurios patirtis ir šiandien patraukia mokslininkų dėmesį labiau nei šiuolaikinės demokratijos apraiškos, pažymi Sarrinikolaou, "žmonės su atsainia panieka žiūri į viską, kas susiję su valstybine valdžia". Pažįstamas jausmas? "Niekas neveikia, kaip turėtų: vyriausybė korumpuota, aplinkui vieni apgavikai, transporto eismas pasibaisėtinas, nusikalstamumas auga, ir viskuo kalti albanų imigrantai".

Būtų naivu tikėtis, kad laikydamasi Rawlso teisingumo principų Amerikos žiniasklaida ir akademinė inteligentija skirs ypatingą dėmesį šiuolaikinei Graikijai – mūsų eros Graikijai. Taip pat niekas neprivalo italų literatūrai skirti daugiau dėmesio nei prancūzų literatūrai, apie Lenkijos istoriją rašyti daugiau nei apie Didžiosios Britanijos istoriją. Sunku išdėstyti skirtingas šalis vienoje rangų skalėje, nė vienos nenuskriaudžiant.

Tačiau kai kurias spragas tiesiog būtina užpildyti. Ir užpildyti joms nepakanka vien šlovės nusipelniusių graikų poetų Cavafy ir Odysseus Elytis kūrinių vertimų, Nikos Kazantzakis talento, jo "Graiko Zorbos" pripažinimo ir "Yanni" koncertų. Todėl kviečiu visus, kas nusimano apie neklasikinę graikų literatūrą, muziką, architektūrą, politiką, kinematografą ir t. t., įnešti savo indėlį į pasakojimą apie Graikiją ir jos kultūrą. Dabar pats metas. [...] Bet patikėkite, daugelis redaktorių bandys (taip pat gudriai kaip anais laikais Ezopas) užkrauti jums papildomo darbo, išnaudoti jūsų pasipiktinimą spraga, palikta tarp senovės ir nūdienos graikų.


"The Chronicle Review", 2004.VIII.13
Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21569. po palme :-( 2004-09-14 23:30
Po 200-ju musu eros metu tai buvo tauta kaip ir visos kitos, niekuo nebeissiskyre. ka jie patys apie save pasakys, ta ir zinosim. Kodel tuo turetumem rupintis.

21633. po palme2004-09-15 18:13
atsiprasau, po 200-ju pries musu era.

21635. NE2004-09-15 18:23
Tai bent užnuodijo sąmonę "lotyniškoji" barbarų tradicija... Neteisybė baisiausia, nes buvo paskui tūkstantmetė Bizantijos imperija, GRAIKŲ imperija, dominavusi per visus viduramžius. Krikščionių imperija - joje, o ne Romoje, susiklostė visi krikščioniškosios teologijos pagrindai, visa dogmatika. Ką jau ten kalbėti apie slavų pasaulio civilizavimą - juk jie visi iš Bizantijos gavo raštą ir iš karto Šventraštį, beje, gimtosiomis kalbomis, tai jums ne lotyniškos mišios iki XX a. vidurio. Fui, negalima būti jau tokiems vakarinių barbarų dvasios vergams... Graikai tapo "kaip visi" tik tada, kai buvo užkariauti osmanų.

21654. po palme2004-09-16 00:22
man rodos, kad is graiku pereme, arba bent jau bande perimti estafete romenai labai ryskiai pasuko atgal rytuosna.

21717. Magelanas2004-09-17 19:53
Graikijos mitai, ir Graiku iskilieji rasytojai ir filosofai, kurie kure remdamiesi tais mitais, yra musu civilizacijos pagrindas. Kai graikai nustojo tuo remtis, ju menas pasidare lygus kitu valstybiu menui.

21757. vot iš kalėjimo2004-09-20 05:42
- o man, kaip tik atrodo, kad jie labai išlepo to dėmesio, kurį gavo iš stipriausių ir civilizuočiausių tautų. Po II pasaulinio tik pažemintos ir pasikuklinusios tautos, kaip vokiečiai ar japonai sugebėjo atsitiesti ir sužibėti. Na o vokiečiai dabar matau, kaip graikai po II p.k. tirpsta. Graikų didžiausia problema - tai demagoginė liberalizmo doktrina, kurią Garibaldžio laikais gavo ir romėnai (italai) - tai labai žiauru savo tautos atžvilgiu. Pinigai iš nieko neatsiranda, o graikai ilgą laiką pirmavo turtingiausių žmonių skaičiumi (na kaip ruskiai dabar). Tokia barbariška socialinė sankloda smukdo visuomenę, ypač kultūrą. Subalansuotumas ir humaniškas požiūris yra būdingas tik perspektyviom tautom. O ką mes žinome apie, apie kur kas galingesnes tautas pvz. šumerus - ką? tik sadamo huseino auksinius unitazus? Juk dar baisiau - a ne?

21772. ???????? :-( 2004-09-20 18:18
??????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????////

21829. vot verčia kaustukus -Šalin Ameriką paminusią liberalizmo pamatus2004-09-21 04:47
aaa, kalustukui tu iš milijardinės kinijos ir, labai myli kai ten mokytojams moka 10 dolerių. bet gamina Tau mobilujį ir kitus VP market prekes - ai kaip negerai, kad kažkoks vot bando, kažkaip kitaip pasakyti. Ai kaip negerai. Juk mokytojai Letuvoje gauna mažiau nei Graikijos, Kinijoj - - oi kaipo negerai didinti, ai kai kaip negerai pamiršti liberalizmą, klestintį Graikijoj, Kinijoj ai kaip negerai mokėti daug pinigų pvz. mūrininikams - ai kokie negeri atsilikę yra Londoniečiai, aik kaip iš tiesų gali gyventi amerikiečiai, paminę žmogišką orumą ir mokantys pinigus žmonėms. Ai Ai? Šalin Ameriką paminusią liberalizmo pamatus

Rodoma versija 31 iš 31 
14:51:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba