ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-11 nr. 716

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EUGENIJUS ALIŠANKA. Gatvė tarp dviejų bažnyčių (28) • VALDAS KILPYS. Senienos ir senatvė (9) • GOTTFRIED BENN. Paskutinis pavasarisGERTRUD VON LE FORT. Iš "Lyrinio dienoraščio" (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Knygnešiai seka pėdsakais (12) • Su istoriku NIALLU FERGUSONU kalbasi Nonna Gorilovskaya. Neišsižadėkite imperijos (12) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sakralybės turinys šiandien (120) • LIUDA VILIŪNIENĖ. Verdenė (5) • AIDAS MARČĖNAS. Poezija (16) • VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS. Permąstant naująsias medijas (13) • CARLIN ROMANO. Pakoreguokime Graikijos formulę (9) • MICHAEL JOHNSON. Jau pavargai? Išmėgink atminties olimpiadą (6) • SIGITAS PARULSKIS. Vokiečiams įgriso atgailauti (11) • 2004 m. rugsėjo 13–15 d.. Tarptautinė konferencija (1) • UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (7) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Vaizdelis nekoks, arba Kuo Uspaskichas panašus į Madonną? (36) • VIRGINIJUS SUNGAILA. Receptai (8) • RASA ČERGELIENĖ. Uodega mėgsta tarpdurį (4) • l a i š k a i (28) •

Neišsižadėkite imperijos

Su istoriku NIALLU FERGUSONU kalbasi Nonna Gorilovskaya

[skaityti komentarus]

Oksfordo universiteto istorikas Niallas Fergusonas mano, kad amerikiečiai iš visų jėgų stengiasi išsižadėti savo imperijos. Savo naujausioje knygoje "Kolosas: Amerikos imperijos kaina" ("Colossus: The Price of America’s Empire") Fergusonas teigia, kad Amerika, turėdama nepaprastą politinę, karinę ir ekonominę galią, faktiškai yra imperija – "liberali imperija". Užuot neigusi akivaizdų faktą, sako Fergusonas, Amerika turi pripažinti esanti imperija ir imtis diegti laisvą rinką bei demokratiją šalyse, kenčiančiose nuo tironijos ir anarchijos. Už tokias pažiūras "The Guardian" praėjusiais metais apšaukė Fergusoną, ryžtingai palaikiusį JAV intervenciją į Iraką, "naujuoju Amerikos dešiniųjų numylėtiniu". Tačiau Fergusonas tuo pat metu griežtai kritikavo Busho administracijos, pasak jo, nieko nepasimokiusios iš istorijos, prieškarinius planus. Jis tvirtina, kad norėdama pasiekti pergalę Irake – t. y. įtvirtinti ten pajėgią liberalią demokratiją – Amerika turi siųsti į Iraką karius ir pinigus mažiausiai dar dešimt metų, kaip darė Anglija XX a. pradžioje. Kalbėdamas apie Iraką ir praeities imperijas, jis sako bijąs ateities, kurioje nėra Amerikos imperijos.
----------------------------

– Tvirtinate, kad JAV – imperija. Bet dauguma amerikiečių nelaiko savo šalies tokia. Kodėl Amerika – imperija?

– Amerika imperija tuo požiūriu, kad naudoja savo karinę galią globaliniu mastu; jos ekonominiai interesai globaliniai, kultūrinė įtaka taip pat globalinė. Daugeliu atžvilgių tai kur kas įspūdingesnė imperija nei visos praeities imperijos. Keista tik tai, kad Amerikos piliečiai nepripažįsta šio fakto. O juk tėvai įkūrėjai visiškai atvirai vadindavo JAV imperija. Jeffersonas, Hamiltonas, Madisonas, Washingtonas – visi jie kalbėdami apie Ameriką vartodavo žodį "imperija".

– Jūs manote, kad nenoras pripažinti šį faktą trukdo amerikiečiams efektyviai valdyti savo imperiją?

– Taip, manau, kad išsižadėti imperijos labai žalinga, nes nepripažindami, kad jūsų šalis faktiškai yra imperija, jūs negalite mokytis iš praeities imperijų klaidų. Tačiau dauguma amerikiečių, įskaitant politikus ir apžvalgininkus, pateko į amerikiečių istorinio patyrimo ir tikėjimo Amerikos išimtinumu žabangus. Okupavę Afganistaną ir Iraką jie neužduoda sau klausimo: "Įdomu, ką mūsų vietoje būtų darę anglai?" Arba: "Įdomu, ko galėtume pasimokyti iš osmanų patirties Mesopotamijoje?" Jie mano, kad jiems reikia mokytis tik iš Vietnamo karo patyrimo, bet šis karas, žinoma, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta dabar. Manau, tai viena iš priežasčių, dėl kurios amerikiečių intervencijos ir valstybės kūrimo bandymai retai kada būna sėkmingi. Kodėl prezidentas Bushas gali prisiminti tik du sėkmingo įsikišimo pavyzdžius – Vakarų Vokietiją ir Japoniją, o aš savo knygoje pateikiu mažiausiai dešimt didelių nesėkmių pavyzdžių, pradedant Filipinais ir baigiant Haičiu?

– Kodėl gi amerikiečius taip dažnai persekioja nesėkmės?

– Savo knygoje, be kitų priežasčių, nurodau, kad, palyginti su Britų imperija, Jungtinės Valstijos susiduria su trejopu deficitu. Pirmasis – ekonominis. Einamasis 5 proc. BVP biudžeto deficitas lemia didžiulę priklausomybę nuo užsienio kapitalo. Didžioji Britanija prieš šimtą metų buvo pasaulio bankininkė: ji eksportavo kapitalą didžiuliais mastais ir turėjo galimybę paremti savo imperines ambicijas rimtomis kapitalo investicijomis. Tuo tarpu JAV sunkiai atranda pinigų Irako rekonstrukcijai. Didžioji tam skirtų 125 milijardų dolerių dalis išleidžiama okupacinėms pajėgoms išlaikyti. Pačiai rekonstrukcijai tenka tik labai nedidelė dalis.

Antrasis deficitas – žmogiškieji ištekliai. Nerasite tokių kolonistų, pageidaujančių palikti Ameriką ir vykti amerikanizuoti Artimųjų Rytų, kokie miniomis iš Britų salų vykdavo kurtis imperijos periferijoje: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Kanadoje, Indijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dabar ten vyksta tik kariškiai, o ir šių nedaug. Dabartines okupacines pajėgas Irake sudaro apytikriai tiek pat žmonių, kiek jų turėjo britų okupacinės pajėgos 1920 metais, o Irake gyventojų dabar, be abejo, kur kas daugiau.

Bet, man regis, pati didžiausia problema – savosios imperijos išsižadėjimas. Amerikiečiai nori tikėti, kad galima įsiveržti į šalį, išvyti iš ten niekšus, surengti rinkimus ir grįžti namo. Negi jie rimtai mano, kad tai įmanoma padaryti per dvejus metus? Juk tai gryna fantazija. Tikriausiai prireiks mažiausiai dešimties metų, kad Irake įsitvirtintų stabili, funkcionuojanti rinkos ekonomika ir atsirastų demokratijos užuomazgos. Manau, tie, kurie sakė: "Tai ne imperijos kūrimas, tai tiesiog išlaisvinimas, mus sutiks su gėlėmis ir šypsenomis, jie išsirinks naują valdžią, o mes grįšime namo iki lapkričio 2-osios ir kaip tik spėsime į rinkimus", – visiškai neturi realybės jausmo. Svajokliai.

– Jūs pritarėte įsiveržimui į Iraką, o dabar kritikuojate amerikiečių veiksmus. Kodėl?

– Aš išties pritariau karui. Clintono valdymo pabaigoje man atrodė, kad kelios sparnuotosios raketos nieko neišspręs. Skrydžiai virš Irako teritorijos, varžymo politika, inspektavimas – visa tai jau buvo. Ir manau, kad dar 2003 metais tapo akivaizdu: tuometinė politika Irako atžvilgiu žlugo, o vienintelis jos rezultatas buvo dar didesnis irakiečių nuskurdinimas. Sadamo pozicijoms nekilo jokios grėsmės, o JTO tiesiog finansavo režimą pagal programą "Nafta mainais į maisto produktus". Todėl buvau už politikos pakeitimą ir už tai, kad Sadamas būtų nuverstas pasitelkus amerikiečių armiją.

Tačiau amerikiečiai pridarė daug klaidų, kurias nurodžiau dar prieš metus. Pirmiausia nerealistiškos buvo greitos taikos viltys. Lygiai prieš metus – kone pačioje karo pradžioje – sakiau: "Karas bus lengvas, Sadamo režimas žlugs, bet pasiekti taiką bus labai sunku". Tačiau Vašingtone niekas nenorėjo to girdėti. Vyriausybė įtikino save, kad pasiekti taiką labai lengva – taip lengva, kad nereikia net nieko planuoti. Valstybės departamentas turėjo kompleksinį pokarinės Irako plėtros planą. Gynybos ministerija išmetė jį į šiukšlių dėžę. Manau, tai neatleistina.

Antroji klaida – tai, kad karas buvo teisinamas kaltinimais, jog Irakas, be jokių abejonių, turi masinio naikinimo ginklą. Jei Amerikos administracija būtų tiesiog pasakiusi: "Tai prevencinė priemonė, Sadamas nenori bendradarbiauti su inspektoriais, mes negalime būti ramūs", – manau, taip ji būtų užsitikrinusi didesnę paramą.

Trečioji klaida – diplomatinė. Manau, turime pripažinti, kad praėjusių metų Busho politiką JTO atžvilgiu galima įvardyti tik kaip šizofrenišką. Pusė administracijos manė, kad JTO neturi jokio svorio ir ją galima ignoruoti, kita pusė – pirmiausia Valstybės departamentas ir, žinoma, sąjungininkai britai – norėjo įtraukti JTO į procesą. Tokia šizofreniška politika gali duoti tik pačių prasčiausių rezultatų. Taip ir atsitiko – JTO Saugumo Taryba faktiškai uždėjo veto galimybei tarptautine teise pagrįsti įsiveržimą į Iraką. Reikia arba skaitytis su JTO, arba ją ignoruoti, bet tik nebandyti sėdėti ant dviejų kėdžių – tokia strategija netikusi.

– Jūs skeptiškai vertinate JTO vaidmenį. Kodėl?

– Dėl to, kad JTO negali suteikti paties svarbiausio – gausaus taikdarių korpuso.

– Taigi jėgų nepakanka, o sumanymas netenka paramos Amerikoje. Ką gi jūs siūlote?

– Man regis, lieka tik tęsti, kas pradėta. Jei dabar JAV išves kariuomenę, Irakas panirs į pilietinį karą, jo padarinių tiek pačiam Irakui, tiek jo kaimynams neįmanoma prognozuoti, tačiau bet kuriuo atveju jie bus labai pavojingi. Turiu šiokių tokių minčių apie Iraką – nepernelyg optimistinių, bet ir ne visai pesimistinių. Turime atminti, kad pasipriešinimo judėjimas Irake – palyginti izoliuotas; žinoma, jį remia tam tikra, palyginti nedidelė, gyventojų dalis, be to, jis aiškiai regioninio pobūdžio. Ekonominė padėtis, be abejo, gerėja. Iš esmės Irako ekonomika kur kas geresnės būklės nei Vakarų Vokietijos ar Japonijos praėjus pusantrų metų po II pasaulinio karo. Vadinasi, yra pagrindas optimizmui. Kai jauni žmonės turi darbą, jie kur kas mažiau linkę imti į rankas ginklą ir eiti partizanauti.

Taigi dar niekas nebaigta. O žmonės, kurie mano, kad visiems būtų geriau, jei amerikiečių kariuomenė viską paliktų irakiečių vadovybei ir sugrįžtų namo, apgaudinėja save. Toks įvykių posūkis būtų terorizmo jėgų pergalė, kuri duotų signalą visam pasauliui: amerikiečius galima nugalėti. Reikia tik būti atkakliems, ir jie neatlaikys.

– Jūs tvirtinate, kad pasauliui reikia "liberalios imperijos" ir kad šį vaidmenį gali prisiimti JAV. Ką turite omeny?

– Daugelis amerikiečių mano, kad "liberali imperija" – tai nesąmonė, o kairiųjų pažiūrų žmonės piktinasi ir sako: "Imperija reiškia išnaudojimą, tai blogis, tai siaubinga. Kaip galite pasisakyti už imperiją?" Todėl turiu padaryti svarbią istorinę pastabą. XIX a. viduryje Britų imperija labai pakeitė požiūrį į kolonijų valdymą: ji pasisakė už laisvą prekybą, rėmėsi idėja, kad verslas padeda įtvirtinti įstatymus ir sukurti atstovaujamojo valdymo pamatus visoje imperijoje. Žinoma, Britanija nebuvo tobula. Ji turėjo savą rasizmo kultūrą. Tačiau globalinės ekonominės sistemos, pagrįstos politiniu stabilumu, kūrimo modelis XIX a. buvo plačiai pripažintas. Manau, kad tą patį, nors ir pati to nesuvokdama, bando daryti Amerika XXI a. pradžioje: sukurti politinį pagrindą globalinei ekonomikai, užtikrinti, kad ekonomiškai svarbūs regionai, ypač Artimieji Rytai, nesiristų į anarchiją ir nebūtų priešiškų diktatoriškų režimų įkaitais.

Irakas pats savaime netaps demokratiškas. Valdant Sadamui jis buvo pasmerktas nuolatinei siaubingai tironijai. Ir nė vienas tikras liberalas – įsitikinęs liberalas – negali iki 2003-iųjų kovo egzistavusio status quo laikyti teisėtu ar bent jau pakenčiamu. Pasaulyje egzistuoja apie dešimt režimų, kurie yra arba pasibaisėtinai tironiški, arba tokie silpni, kad negali įvesti šalyje netgi elementarios tvarkos. Čia ir reikia imperijos. Imperija suteikia stabilumo. Ji teikia galimybę tobulinti valstybės institutus, nesusitvarkančius su savo pareigomis, ir šiuo požiūriu kalbos apie liberalią imperiją anaiptol nėra nesąmonė. Be to, imdamasi darbo, imperija iš tiesų jį dirba. Vokietijos ir Japonijos režimai iki 1945 m. daugeliu atžvilgių buvo patys šlykščiausi iš visų laikų ir tautų režimų. Dabar šios šalys – tiek ekonomiškai, tiek politiškai laisvos visuomenės pavyzdžiai. Ir taip yra todėl, kad Jungtinės Valstijos buvo toliaregiškos, nemetė darbo pusiaukelėje. Abiejose šalyse iki šiol yra amerikiečių kareivių. Į šių šalių rekonstrukciją įdėti amerikiečių pinigai. Bet pokyčiai buvo įmanomi tik po amerikiečių intervencijos.

– Tačiau dauguma irakiečių nori, kad amerikiečiai išsinešdintų. Ką gi daryti?

– Visos imperijos turi remtis vietos valdžia ir bendradarbiavimu su vietos gyventojais; vien tik prievartos neužtenka. Imperinė valdžia, besiremianti vien prievarta, ilgai nesilaikys. Ji pernelyg daug kainuoja. Labai svarbu užsitikrinti vietinę paramą. Šioje srityje buvo padaryta daug klaidų. Pirmieji visuomenės nuomonės tyrimai, atlikti praėjusiais metais Bagdade ir kitose vietose, bylojo apie visuomenės pritarimą okupaciniam režimui. Dabar reikia spręsti klausimą, kodėl visuomenės palankumas taip greitai išseko. [...] Visiems žinomas skandalingas elgesys su kaliniais. Visiems aišku, kokią žalą padarė akivaizdus ir sistemingas Ženevos konvencijos pažeidinėjimas. Tai pakerta Amerikos veiksmų legitimumą ne tik Irake, bet ir visame pasaulyje, taip pat ir pačioje Amerikoje. [...] Jeigu viskas apsiribos kariniu tribunolu eiliniams kareiviams ir seržantams, tai bet kuris žmogus pasaulyje turės teisę pasakyti: "Visos šių žmonių kalbos apie žmogaus teises – tuščia retorika". Nubausti turi būti kur kas aukštesni pareigūnai. Manau, pirmasis prieš teismą turi stoti gynybos ministras Rumsfeldas, užsiminęs, kad Ženevos konvencijos nuo šiol galima ir nesilaikyti. [...]

– Ar JAV gali sau leisti vykdyti imperinę politiką, o gal joms gresia persitempimas?

– Imperinio persitempimo samprata reiškia didžiules karines išlaidas ir imperinę politiką, kuri negali ilgai išsilaikyti. Bet dabartinės Amerikos išlaidos kur kas mažesnės nei, tarkime, šaltojo karo metais. Dabar Amerika karinėms reikmėms išleidžia ne daugiau kaip 4 proc. BVP. Buvo planuojama, kad jos sudarys 3,5 proc., dėl intervencijos Irake jos kiek ūgtelėjo, bet tai niekai. Šaltojo karo metais karinėms išlaidoms būdavo skiriama 7 proc. BVP. Šiuo požiūriu karas su terorizmu kur kas pigesnis nei varžybos su komunizmu.

Kitas reikalas, kad finansinės problemos – visada pirmiausia vidinės problemos. O jos Amerikoje išties nemenkos. [...] Sakyčiau, kad Marshallo planas Artimiesiems Rytams būtų labai pageidautinas JAV žingsnis, bet jam vargu ar atsiras pinigų.

– Ar yra alternatyva Amerikos imperijai? Galbūt Europos Sąjunga?

– Europos Sąjunga dar negreit taps tikra federacine valstybe. Dar daugiau laiko jai prireiks rimtoms karinėms pajėgoms sukurti, nors ekonomikos požiūriu ES šiuo metu vienintelė reali JAV varžovė. [...] Žinoma, ES – stambi, auganti organizacija, bet iš esmės tai nacionalinių valstybių konfederacija, ką akivaizdžiai pamatėme praeitais metais. Europietiškos užsienio politikos nėra. Kiekviena valstybė elgiasi savaip, ir didžioji jų dalis palaiko JAV. Tik dėl to, kad stambiosios, įtakingos šalys – Prancūzija ir Vokietija – nepalaikė Amerikos, susidarė įspūdis, jog Europa priešinasi Amerikos politikai. Iš tiesų taip nebuvo. Tik dabar Europos visuomeninė nuomonė Amerikos atžvilgiu tapo griežtai neigiama. Bet praeitų metų pradžioje nedraugiškumo Amerikai beveik nesijautė ir, be abejo, jo nebuvo po Rugsėjo 11-osios, kai visa Europa buvo nusiteikusi proamerikietiškai.

– Vadinasi, ateityje mūsų laukia Amerikos imperija ir amerikiečių hegemonija. Ar ilgam?

– Galimas daiktas, kad visai neilgam. Vienas iš košmariškų scenarijų, apie kuriuos pastaruoju metu daug mąsčiau, tai pasaulis be hegemonijos, kuriame gyvensime, kai Amerika pasakys: "Oi, koks tai purvinas ir amoralus darbas! Eime namo". Europiečiai visa galva pasinėrę į savas problemas: senėjimo, demografines, migracijos. Azijoje didelė problema yra vidinė Kinijos plėtra. XXI a. niekas nebenorės imtis imperijos vaidmens, tai visai įmanomas scenarijus, nors nelabai paguodžiantis.

Tie kritikai, kurie man sako: "Imperija – visada blogai, mums nereikia imperijos", – neįsivaizduoja istorinės imperijos alternatyvos. Istorijoje beveik nebuvo epochų be imperijų. Faktiškai imperijos sukuria tvarką. Neverta tikėtis, kad imperijai išnykus atsiras gausybė mažų tautinių valstybių, kuriose laimingi gyventojai sėdės prie laužų ir dainuos Johno Lennono dainą "Imagine". Viskas baigsis pilietiniais karais ir anarchija. Pavyzdžiui, IX a. imperijos žlugimas pirmiausia buvo naudingas vikingams. Jie laikė baimėje visą Europą, plėšdami ir degindami miestus. Tačiau toks scenarijus – pavadinčiau jį "tamsiųjų amžių" scenarijumi – XXI a. atrodo kur kas baisiau nei IX a. Technologija įgalina mūsų laikų vikingus gaminti baisias bombas. Šiuo požiūriu imperija atrodo priimtinesnė už visus kitus variantus. Būtent todėl noriu, kad Amerika neprarastų kantrybės, eitų pirmyn ir suprastų, jog priimtinos alternatyvos imperijai nėra. Visi kiti variantai susiję su dar didesne prievarta, didesnėmis represijomis, didesnėmis kančiomis – ypač Artimųjų Rytų gyventojams.


"MotherJones.com"
Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21477. Afrika :-) 2004-09-13 13:38
Svarbiausia, kad eidama pirmyn Amerika palengva netaptų blogio imperija. Vienpoliame tai būtų baisiausias variantas.

21502. rasa :-) 2004-09-13 18:28
gal suklydo juk čia putino mintys ir tik jie su uspiskichu-išvaduotojai-laukit naujo pakto su slaptais protokolais -tik kur amerikonai veš-turbūt tik bombikę užmes besigindami

21512. cooldown2004-09-14 01:35
šaunuolis Fergusonas; antiamerikietiškųjų rėksnių fone gerai išgirsti blaivesnę mintį, nepanašu, kad jie bent kiek žinotų istorijos, tai tiems rėksniams husseino gaila, tai vėl, kas; norėčiau, kad jie kada papultų į rytietiškos imperijos rankas, tada tai pašokinėtų, neturėtų galimybių lyriškai dainuoti "imagine all the people..."

21516. vot2004-09-14 05:06
o, dieve, koks naftalinu dvokiantis tekstas (primenantis kliedinčius mūsų politanalatikus). Visų pirma niekas, kartoju niekas, nežino, ką toliau daryti - o imperijas lipdyti tai pasenusi, superpasenusi idėja, kažkaip primena mao cze dungo idėja per visą Kiniją pristatyti metalurgos įmonėlių ekonomikai kelti. Kitą vertus jei interpretuotumėme imperijas kaip kontrolės laisvės sistemo invazijas - tai laisvių pilietis jau nuo 1970 metų turi kur kas mažiau nei kokiame 19 a. Tokio invazinio efekto kaip internetas net su žiburiu nerasi jokiose istorijos vadovėliuose - ir kokia imperija šią užduotį būtų įkandusi?

21604. kesyls2004-09-15 15:14
kuria imperija rinktis toks klausimux. visa kita shliogerizmai

21647. Mafija Kumstyte2004-09-15 22:33
Imperijos vardas JAV-joms tik klijuojamas. Hipotetiskai-teoretiskai "PAX AMERICANA" imanoma, bet tik kaip " OBSCURUS". Amerikietiskas liberalumas tai tik blevyzga ir mitas, nes sis liberalumas nudienos realybeje ir netik, labai negatyvus ir absoliuciai nepatrauklus.Ir ar aplamai verta kalbeti apie demokratija, kurios seselis(ne seselyje) hegemonija? . Negatyviu Imperiju nebuna! Imanomos tik skerdynes ir "aviaciniai demokratijos skiepai" is 15 kilometru aukscio.

21715. Satva2004-09-17 19:44
Amerikė - Šūd(r)ų karalystė.

21716. diagnostinė recenzija2004-09-17 19:50
Nėra nė vienos imperijos, kuri nesprogo.

21725. vot iš kalėjimo2004-09-18 01:29
- matot sudsatviai ar daignostinesrecencijos - anskciau ar veliau sistemai reikia FF - rezignacijos tai situaciaja kaip 2 + 2 = 4, bet tai sudttraktoridstiniai faktorijai (tai kUolio aTradimas) - irgi beuztenka sprendimu niu ir IR IR IR IR IR

21737. Tama guna2004-09-18 19:49
Pone kaliny, nerašykite kom-in-tarų būdamas vežėčiose t.y kaliosuose.

21739. to Tamai gunai2004-09-19 01:51
o ką dar kalinys negali (griežtai draudžiama) - rašyti? Suprantu - TVARKA BUS ir kaliošų niekas nenešios.

22802. Amerika to Afrika2004-10-12 23:46
Svarbiausia kad pasaulyje butu kuo maziau kaip tu mastanciu zmoniu

Rodoma versija 31 iš 31 
14:51:04 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba