ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-11 nr. 716

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EUGENIJUS ALIŠANKA. Gatvė tarp dviejų bažnyčių (28) • VALDAS KILPYS. Senienos ir senatvė (9) • GOTTFRIED BENN. Paskutinis pavasarisGERTRUD VON LE FORT. Iš "Lyrinio dienoraščio" (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Knygnešiai seka pėdsakais (12) • Su istoriku NIALLU FERGUSONU kalbasi Nonna Gorilovskaya. Neišsižadėkite imperijos (12) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sakralybės turinys šiandien (120) • LIUDA VILIŪNIENĖ. Verdenė (5) • AIDAS MARČĖNAS. Poezija (16) • VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS. Permąstant naująsias medijas (13) • CARLIN ROMANO. Pakoreguokime Graikijos formulę (9) • MICHAEL JOHNSON. Jau pavargai? Išmėgink atminties olimpiadą (6) • SIGITAS PARULSKIS. Vokiečiams įgriso atgailauti (11) • 2004 m. rugsėjo 13–15 d.. Tarptautinė konferencija (1) • UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (7) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Vaizdelis nekoks, arba Kuo Uspaskichas panašus į Madonną? (36) • VIRGINIJUS SUNGAILA. Receptai (8) • RASA ČERGELIENĖ. Uodega mėgsta tarpdurį (4) • l a i š k a i (28) •

Poezija

AIDAS MARČĖNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Miestas. 1995
Jens Olof Lasthein

Poiēsis



instinktas laimi: nori ar nenori –
vaizduotės triūsą vainikuoja šventė
natūraliai ryškėjančios struktūros,
kurią lipdai teisingai, tartum korį
gyvenimo komedijos – jei tu
bandai mąstyt, tragedijos gyventi –
jei jį jauti, kaip teigė Epikūras,
bet jei jauti mąstydamas kartu

vienu metu, kai horizonto rampa
rytuos nušvinta, kosminiu šalčiu
žiemos peizažo įspaudai skylėti
visais gyvybės nuošimčiais sutampa
su tuo, ką privalu ištarti – tuo pačiu –
ką būtų išmintinga nutylėti


2003.I.11


Dievui į ausį



iš šnabždėjimo Dievui į ausį,
iš raudonio užmerkus akis,
iš įsūdytų metų – juos gausiu,
pats save pasigavęs vagis –
ir kepurę, ir liepsną suglamžęs,
kaip gyvenimą gražų, gražiau –
devynioliktą nebaigtą amžių,
į kurį vis gręžiojaus, gręžiau

ir gręžiau išsikraipiusiais grąžtais,
vis giliau, vis tiksliau, na ir štai –
liko tai, kas nebūtina – raštai,
kaip banknotai žymėtais kraštais –
piršto atspaudo logika, pėda
ir nubrozdinto kelio krauju
nebetramdoma vaikiška gėda,
kai šalin jauną mirtį veju

nelaimingą, jog lengvas kaip vėjas,
tartum eteris stilius lakus,
kai iš proto į rytą išėjęs
nubridau per Vajuonio laukus,
kur ant žalio geltono prisprogo,
nuvilnijo melsvai Debussy
per gegužį, kur šitiek van Gogho,
kad nebetelpa Dievo ausy


2000.V.14


Aprūkęs veidrodis



aprūkęs veidrodis be veido,
be vyno dulkančios stiklinės,
čia telkiasi, čia išsisklaido
šešėliai, prietemoj kavinės

lyg aureolė, lyg beretė
ant stalo kampo, su šventaisiais
visi išėjo, susimetę
septyniasdešimt aštuntaisiais

sidabro… gyvsidabrio amžius –
pro amalgamą prasigramdžius,
matytumei nelyg iš kapo

kaip į šviesaus rytojaus rojų
gorkyno grindiniu kinkuoja
n. gumiliovas ant žirafo


2002.XI.18


Karminis



kur link užmigčiau – brastos
aštrios, kur būta meilės
– kaip tu šypsais? – kaip prastos
mano gražiausios eilės

prastos tai prastos, ką čia
beprisapnuosi tautai
– mylintį meilė krečia?
– šokančiam kliudo pautai

lipti visais portalais,
sliuogti visais štatyvais
– kas ten taip garsiai kala?
kas ten? beveik negyvas

dulkia lietus, kad nieko
gero, nes nieko blogo
– kas dar svarbu? – kas lieka
scenoj po epilogo

dulkių kulisai – vaizdžiai
nepasakysi, gal tik
– kas ten su lempom žaidžia?
– ką ten ir vėl prikalti

tiek tad, šešėlis slapstos
būti arba nebūti
– kas dar svarbesnio? – brastos
bristi per dulkių liūtį

gūsis (ir kiek atlėgo)
skerso, bet visgi vėjo
– niekas tavęs nemėgo
– daug kas tave mylėjo


2001.X.2


Medžiuškių elegija



nugeibęs raganės daigelis
japonijose akmenų,
per naktį krebždenasi pelės
ir aš krebždenuos – gyvenu
kaip sausmedyje musinukė,
bezdų nekalti pimpalai
ir girnos, galvoj pasisukę,
kad malti toliau privalai
su kirvarpom, graužiančiom sienas
trobelėj, kurios pamatai
byloja, kad baigiasi senas,
nes tęsiasi naujas, ir tai
kad Rikis – kalė, kad neloja
ant mano buvimo, daugmaž
čia viskas kaip buvo, mieloji,
čia viskas kaip buvo, net aš


2003.V.19


Maišymų elegija



užgniaužia, kur būta malūno
ir tuščia, kur būta žmonių,
numirusių eglių karūnos
danguj – namuose giminių,
kur gandras negrįžęs parskrido,
parėjo Mažoji teta –
nereikia man angelo gido,
mokėsiu – manoji vieta
būdelėj už tvarto pas balą,
kur skradžiai kadai prasmegau
ir niekas lig šiol nenuvalo,
tik bara ir bara – dangau,
vis tiek geresnės karalystės
nereikia, kai kūlio verties –
čia viskas iš mano vaikystės,
čia viskas iš mano mirties


2003.V.19


Štai ir vasara baigės



poetas sakė – lyg nebūta;
ir, regisi, teisingai sakė,
bet kaip gražiai buvau apakęs
ir kiek tikėjausi iš putų
jaunų gegučių, kur už dyką
turtus dalindamos užkimo –
o, buhalterija! pavyko
ir vėl – iš aklo palikimo
nauja rievė į seną dainą
rugpjūčiui pasibaigus, tartum
keturiasdešimt n-tą kartą
aš nežinočiau, kaip išeina,
kad stebuklingai pasilieka
rasos lašelyje sutviskus
praėjus vasara – ir nieko,
praėjus vasara – ir viskas


2003.IX.1


Regnum MMIII



kamanė dūzgia piliarožėn,
bet pastangom mano valios
į eilėraščio pradžią
visais virpesiais įsirašo,
lyg premjeras istorijon –
plyta filosofo – už našų
kūrybinį darbą, valdovų
rūmus atstatant – karaliams
grįžtant namo po sėkmingų
medžioklių iš iškirsto miško –
per kvailių renesansą,
per Vilniaus barokinį dangų

angelų giesmėmis pakeltiems –
nuo pastolių ir viškų
lemon joy ir merlyn,
ir biplan, ir bavarai, ir mango,
bet, sakyčiau, dažniau
ruki v verch arba lesopovalas
ir Apvaizdos tinklainėje
netaisyklingas ovalas
karšto oro baliono,
kasmet panašesnio į angą,
pro kurią į simbolinį miestą
poetas simboliškai krinta

ir kol krisdamas tikslina
savo vertimą iš švento
Pranciškaus kalbėjimų saulei –
prašvinta, sutemsta, prašvinta
mitologinės tiesos –
Ikaro ir inteligento
panašumų ir skirtumų
fugos vargonams ir smuikui,
ir nors stengtas gražiai
nugyventi prasmingą ir puikų
gyvenimą, viltas vis viena
labiau nei gyventa

kai nebedera Bachas
ir kaulų vargonai suskyla –
išguldytais gandrais
įsirėmina užbaigtas vaizdas,
kur vis krinta poetas,
o oro balionas vis kyla
ir drakono kvapu
pučia degančią smarvę į žaizdrą,
kuriame bus nukaltos
tvarkos ir teisybės grandinės –
iš tuščių pažadų,
iš gudrių pranašysčių gruzinės

lengvo oro balionuos,
reklaminės Viešpaties žaizdos –
išversti viduriai –
palei Katedrą – švintančių mūrų,
išaustų erdvėje,
tartum Fata Morganos miražas
iš retorikos ir pilotažo
aukštųjų figūrų
apsvaigintos galvos,
kai vaikystėj rūkiau prie garažų,
kada perkrovas didino Vilnius
jo link palei upę

mušant kosminį būgną
pasaulį įkūrusioj grupėj,
parazito gyvenimą gavus
kaip smulkmenų grąžą –
išsitrauksiu save
iš prišlapintų miesto griuvėsių
estetikos, kur net šios eilės
daugiau nei jas kalęs,
o pamynusi tvarką
iš oro dinamikos dėsnių
kamanė dūzgia piliarožėn,
bet pastangom mano valios


2003.VIII.8

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21463. Mari2004-09-13 10:22
Man atrodo, kad paskutiniu metu poezijoje labai graziai zaidziama zodziais, bet neliko jokio zmogaus - nei skausmo, nei dziaugsmo. Deja. "Kas as buciau, jei netureciau meiles? Tik skambantis varis ir zvangantys cimbolai" ar kazkaip panasiai.

21486. Anjolė to Mari2004-09-13 15:57
Miela Mari, šiąnakt man nesimiegojo ir aš parašiau labai skausmingą eilėraštį, gal čia ir ne vieta, bet tikiuosi, kad rasi jame pakankamai skausmo tam kartui: ,,Naktis virtuvėje" Eik tu iš čia, pasakė virtuvė,\neįmanoma, jau nusibodai,\geriau prie dėžės sėdėtum,\ar nematai, čia jau viskas prisvilę.\\Eik pasikark pagaliau, jei taip nori,\kuo greičiau tuo geriau, nelauk nė Kalėdų,\pailsau aš, žinok, pavaduodamas tavo širdį,\ištiksėjo man laikrodis.\\O palauk, neišeik,\man baisu kaip ir tau,\tas buvimas - nei viduj, nei lauke -\suvaitojo tamsos apakintas langas.\\Mes taip šauniai klajojom dviese, nepyk, nepalik, aš mirsiu,\sušnibždėjo mano šešėlis\ ir numirė.\\Nevaidink, manęs neapgausi,\seniai aš tave pažįstu,\sumurmėjo vynas, \nuvarvėjęs nuo drebančio smakro.

21525. Audrius2004-09-14 10:12
Man atrodo, kad dažnas poetas kaip vampyras: dieną normalus žmogus, eina į darbą (tarnybą), apsiperka prek. centre, rūpinasi vaikais ir žmonomis (kurie turi). O naktimis prasideda...

21528. Anjolei2004-09-14 11:11
Matyt, jaučiatės kaip kambarys iš kurio visi išėjo ir uždarė duris.

21576. Anjolė2004-09-15 05:18
Kambarys? Labai jau čia mandriai...Koks kambarys,kur? Raktas kabo virš durų, o kur, o kur gi spyna?\\Raktų vis daugėja, o kur tie kambariai, tie namai?\\Tik paskutinės durys niekad neužrakintos...\\Na va, ekspromtu - jau net ir čiaudėt eiliuotai pradėjau. Ar maža čia skausmo, Mari? O jei rimtai - begal skaudus yra ,,Maišymų elegija".Paskutiniu metu poezijoje, ypač vyresniosios kartos, pakanka sielvarto - Strielkūnas, Martynaitis, Geda, Bložė, va, Kajokas-nejau maža? Ir Marčėno, kurį garbinu visą savo sąmoningą gyvenimo tarpsnį, kone visos eilutės persunktos laikinumo, prarasties liūdesiu. ,,Viskas, prie ko prisilieti, išnyksta" - net ir šie paprastučiai Marčėno kadais parašyti žodžiai kupini skausmo.

21655. Korra :-) 2004-09-16 02:55
Aidas pradėjo itin daug dėmesio skirti formai, tobulai instrumentuotei, gal todėl ne visai atidus žvilgsnis nepastebi už formos blizgėjimo slypinčios poezijos žmogiškumo, bet tereikia įsiskaityti. Žodžiu, čia ne Mieželaitis, kuris taip pat buvo formos virtuozas.

21689. paraso nebus :-) 2004-09-16 16:45
Is tiesu geras tik pirmas eilerastukas

21696. Korra2004-09-16 21:48
O paskui jau pavargai skaityt?

21699. pesimismo :-( 2004-09-17 00:20
tik forma ir daugiau nieko; rasymas is pareigos, kad pasiteisintu pries tauta... ir tokiu vis daugeja...

21705. Atsitiktinis skaitytojas2004-09-17 09:50
Man labiausiai patiko "Maišymų elegija". Paprasta ir poetiška.

21718. Alavinis puodelis2004-09-17 20:50
Kuo ankstesni eilerasciai, tuo geresni.

21789. Mari2004-09-20 22:20
Miela(s) Anjole arba kitaip Aniuole, ne tik skausmo pageidavau, bet ir džiaugsmo. Iš anksto dėkinga už būsimą naktinę improvizaciją.

22189. rubina :-) 2004-09-27 23:35
aidai, ir toliau rašyk taip, kad tavo poezija būtų "nesuprantama tiems, kuriems ji nereikalinga".SĖKMĖS.

159713. Mantenazzz :-) 2009-05-10 12:58
Sie eilerastukai labai grazus sie skamba kaip zodziu zaismas

159717. Poetas :-( 2009-05-10 14:04
Ziaurus sudas. Tokie kaip tu reikalingi tik tiems, kurie skesta savo paties bezdalu kvape ir nepaprastai juo dziaugiasi. Stai Rubina, tavo gerbeja tau raso, "nesuprantama tiems, kuriems ji nereikalinga". Aisku kad Rubina pati nechrena nesupranta. Bet taigi Aidas Marcenas, reiskia ohoho kokia sauni poezija. Cia kaip dabartinis menas. Niekas nezino, ar jis geras ar ne ir bando sugaudyti srove, jei teigiama - reiskia nuostabus menas. Daznai poetu tampama tada, kai nieko nesigauna, o kazkaip ir uz kazka save myleti reikia. Nevykelis tu gyvenime matyt esi neskaitant poezijos, o ja skaitant - tai niekas ir nepasikeite.

Rodoma versija 31 iš 31 
14:51:03 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba